kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija
Puikiai vertinama akių klinika Lietuvoje ir Skandinavijoje

Akispūdžio tyrimas

Paprasčiausias metodas yra akies palpacija. Ligonis žiūri žemyn. Abiejų rankų rodomieji pirštai uždedami ant viršutinio voko virš kremz­lės ir pakaitomis tai vienu, tai kitu pirštu spaudžiamas akies obuolys. Gydytojas jaučia fliuktuaciją. Apie akispūdį sprendžiama iš akies kietu­mo (odenos paslankumo ją spaudžiant).

Gali būti tokie akies kietumo lai­psniai:

  • Tn — normalus akispūdis,
  • T+1 — šiek tiek pakilęs akispūdis,
  • T+2 — akis standi,
  • T+3 — akis kieta, kaip akmuo.

Sumažėjus akispūdžiui, yra trys hipotonijos laipsniai:

  • T—1 — akis minkštesnė,
  • T—2 — akis minkšta,
  • T—3 — akis labai minkšta.

Palpacinis akies tyrimo metodas taikomas tuomet, kai akispūdžio negalima tirti instrumentais, t. y. kai yra akies priekinės atkarpos uždegi­minis procesas, arba sužeidus rageną, po akies obuolio operacijų ir kt. Visais kitais atvejais akispūdis tiriamas instrumentinės tonometrijos metodais.

Mūsų Respublikoje akies tonometrijai naudojamas A. Maklakovo aplanacinis tonometras, kuris yra tuščiaviduris, metalinis, 4 cm aukščio, 10,0 g masės cilindras. Abu tonometro galai šiek tiek praplatėję ir baigiasi 1 cm skersmens matinio stiklo plokštumomis. Tonometras paimamas specialia rankenėle — šakute, ir jį galima laikyti vertikaliai. Prieš matuojant akispūdį, tonometro plokštumas reikia nuvalyti spiritu ir nusausinti sterilia vata. Paskui tonometro plokštumos sutepamos tirš­tais dažais (dažniausiai kolargolio ir glicerino mišiniu).

Tyrimas atliekamas šitaip. Ligonis atsigula ant nugaros, į junginės mai­šelį tris kartus sulašinama 0,25% dikaino tirpalo. Intervalai tarp lašini­mų — 2—3 min. Ligonį gydytojas prašo žiūrėti tiesiai prieš save, kad, uždėjus ant akies tonometrą, jis būtų ragenos centre. Kairiąja ranka oku­listas praskleidžia ligonio vokus, o dešiniąja uždeda tonometrą ant rage­nos centro ir nuleidžia žemyn rankenėlę — šakutę per tonometro cilindro trečdalį (27 pav.). Tonometras spaudžia akį, ragena suplokštėja. Toje vietoje, kur tonometro plokštuma liečia rageną, dažai lieka ant jos, o to­nometro plokštumoje atsiranda bespalvis diskas (28 pav.). Po to ant ra­genos pastatomas tonometras antruoju nudažytu galu. Ant balto popieriaus lapo, suvilgyto spiritu, daromi abiejų tonometro plokštumų atspaudai. Kuo mažesnis šviesus diskas, tuo didesnis akispūdis. B. Poliako liniuote (29 pav.) išmatuojamas diskų skersmuo ir išvedamas vidurkis. Gaunamas atsakymas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (tonometrinis akispūdis). Sveiko žmogaus akispūdis būna 18—27 mm gyvsidabrio stulpelio. B.Poliako liniuotė naudojama ir elastotonometrijoje.

Elastotonometrijos metodą pasiūlė V. Filatovas ir S. Kalfa. Akispūdis matuojamas elastotonometru (30 pav.), kuris yra 5,0; 7,5; 10,0 ir 15,0 g tonometrų rinkinys. Tonometrai ant akies dedami nuosek­liai jų masės didėjimo tvarka. Tonometriniai duomenys žymimi specia­lioje schemoje. Linija, jungianti tonometrinius duomenis, vadinama elastotonometrine kreive. Ši kreivė parodo akies reakciją į įvairios masės tonometrų poveikį. Sveiko žmogaus elastotonometrinės kreivės pradžia būna ne aukščiau kaip 21 mm gyvsidabrio stulpelio, o pabaiga — 30 mm gyvsidabrio stulpelio. Skirtumas tarp kreivės pradžios ir pabaigos vadi­namas elastokreivės ilgiu. Sveiko žmogaus kreivė yra nuosekliai ky­lanti linija. Joje nėra lūžių. Įvairūs sveiko ir sergančio žmogaus elastotonometrinių kreivių tipai parodyti 31 paveiksle.

Akies hidrodinamikai tirti naudojami tonografijos metodai. Šiais būdais galima nustatyti kameros skysčio sekrecijos ir nutekėjimo tūrį.

Plačiai naudojamas A. Nesterovo pasiūlytas supaprastintos tonogra­fijos metodas. Akispūdis matuojamas 15,0 g tonometru. Paskui, padarius atspaudus popieriuje, šis tonometras uždedamas ant akies ir laikomas 4 min. Tonometro svoris kameros skystį išstumia iš akies, ir akispūdis sumažėja. Po to akispūdis vėl matuojamas 15,0 g tonometru ir daromas atspaudas popieriuje. Atspaudų skersmenys matuojami specialia liniuote milimetrais. Paskui iš specialių lentelių apskaičiuojami akies hidrodinami­kos rodikliai.

Svarbiausi yra du rodikliai:

  • nutekėjimo lengvumo koefi­cientas (C);
  • kameros skysčio sekrecijos apimtis per vieną minutę (F).

Nutekėjimo lengvumo koeficientas (C) rodo, kiek kubinių milimetrų skysčio nuteka per 1 min. vienam milimetrui gyvsidabrio stulpelio filtruo­jamo slėgio. Rodiklis (F) parodo kameros skysčio kiekį, pagamintą per 1 min.

Sveikiems žmonėms nutekėjimo lengvumo koeficientas svyruoja nuo 0,14 iki 0,6 mm3/min. vienam milimetrui gyvsidabrio stulpelio (vidutiniš­kai 0,28—0,33 mm3/min.). Kameros skysčio apimtis dažniausiai yra 1,9—2,2 mm3/min. (sveiko žmogaus — ne daugiau kaip 4,5 mm3/min.).