kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija

Tinklainės ir stiklakūnio chirurgija

Tinklainė yra plonytis šviesai jautraus nervinio audinio sluoksnis, išklojantis akies obuolio vidų. Nervinės galūnės šviesos signalą paverčia impulsais, kurie regos nervu plinta į galvos smegenis ir ten jau suvokiamas vaizdas. Anatomiškai išskiriama centrinė tinklainės dalis, dar kitaip vadinama makula arba geltonaja dėme, ir tinklainės periferija. Makula yra atsakinga už regėjimo aštrumą. Sutrikus jos funkcijai, žmogus negali skaityti, atpažinti veidų ir pan. Likusi tinklainė atsakinga už akiplotį. Jis padeda orientuotis aplinkoje.

Stiklakūnis – skaidri, į želė panaši medžiaga, užpildanti akies obuolio vidų tarp lęšiuko ir tinklainės. Kad šviesa patektų į tinklainę, stiklakūnis turi būti skaidrus.

Senstant žmogaus akyse vyksta pakitimai, kurie sukelia regėjimo sutrikimų. Nors išoriškai akyse pokyčių nesimato ir nejaučiama skausmo, matymas pamažu blogėja, vaizdas pasidaro kreivas, atsiranda blykčiojimų, žaibavimų, plaukiojančių juodulių ar regėjimo lauką užstojanti užuolaida. To priežastis – tinklainės ir stiklakūnio ligos, kurias neretai sąlygoja bendra organizmo būklė: kraujagyslių pakitimai, amžiniai audinių pokyčiai, bendri susirgimai (pvz. cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija).

Tinklainės ir stiklakūnio ligos diagnozuojamos specialiais tyrimais.

Visų pirma tikrinamas regėjimo aštrumas ir matymo kokybė – taip įvertinama tinklainės funkcija. Akių dugno apžiūra (oftalmoskopija) gali būti atliekama keletu būdų:

  • naudojant tiesioginį oftalmoskopą,
  • specialius lęšius,
  • netiesioginį binokulinį oftalmoskopą.

Tinklainės vaizdą galima fiksuoti naudojantis fundus kamera – specialiu prietaisu akių dugnui fotografuoti.

Šiuo metu vienas objektyviausių ir informatyviausių tyrimų – tinklainės skenavimas (optinė koherentinė tomografija).

Tinklainės kraujotaka vertinama atliekant fluorescentinės angiografijos tyrimą.

Dažniausiai diagnozuojamos stiklakūnio ir tinklainės ligos

Epiretininė membrana – tai plonas jungiamojo audinio sluoksnis, kuris atsiranda makulos paviršiuje ir sukelia regėjimo sutrikimą, vaizdo kreivinimą. Epiretininė membrana gali būti susijusi su akies trauma, tinkalinės plyšiu ar atšoka, uždegiminėmis ligomis, kraujagyslių pakitimais. Ši liga nesukelia visiško aklumo, tačiau labai pablogina regėjimo kokybę. Gydoma tik chirurginiu būdu, atliekant vitrektomiją.

Makulos skylė – tai centrinės tinklainės dalies defektas, sutrikdantis centrinį matymą ir trukdantis skaityti. Dažniausiai išsivysto vyresniems nei 50 metų žmonėms. Priežastys – nežinomos, tačiau kartais tai gali būti susiję su akies trauma, aukšto laipsnio trumparegyste. Makulos skylė nesukelia visiško aklumo, nepaveikia periferinio matymo. Gydoma tik chirurginiu būdu, atliekant vitrektomiją.

Kraujavimas į stiklakūnį, tinklainės plyšimas ir atšoka

Su amžiumi stiklakūnis keičia savo struktūrą, traukiasi ir skystėja. Judėdamas akyje stiklakūnis gali įplėšti tinklainę prisitvirtinimo su ja vietoje, pažeisti kraujagysles, iš kurių kraujas patenka į akies vidų ir sudrumsčia stiklakūnį. Žmogus tuomet skundžiasi pablogėjusiu matymu, matomais juoduliais, o kartais ir visišku aklumu.

Kraujavimo į stiklakūnį priežastimi gali būti stiklakūnio amžiniai pakitimai, įvairios traumos, kraujagyslių nepraeinamumas, akies augliai, cukrinio diabeto sukelti tinkalinės ir kraujagyslių pakitimai. Norint grąžinti regėjimą, būtina atlikti vitrektomiją – stiklakūnio pašalinimo operaciją.

Tinklainės atšoka – tinklainės atsisluoksniavimas nuo vidinio akies obuolio paviršiaus. Dėl stiklakūnyje vykstančių pakitimų, traumų ar tinklainės degeneracijos gali atsirasti įplyšimas, pro kurį prateka skystis ir atsluoksniuoja tinklainę.

Atsiradus tinkalinės plyšimui, žmogus skundžiasi žaibavimu, staiga atsiradusiais gausiais plaukiojančiais juoduliukais. Atšokus tinklainei – “užuolaida”, užstojančia regėjimo lauką. Skausmo nėra. Esant tokiems sipmtomams, būtina nedelsiant kreiptis į akių gydytoją. Tinklainės atšoka gydoma tik chirurginiu būdu.

Diabetinė retinopatija

Pakitimai tinklainėje – dažna cukrinio diabeto komplikacija. Regėjimo sutrikimai vystosi tuomet, kai dėl lėtinio deguonies trūkumo cukriniu diabetu sergančio žmogaus tinklainėje pradeda vystytis naujadarinės netaisyklingai augančios kraujagyslės. Iš šių kraujagyslių dažnai kraujuoja į akies obuolio vidų, augdamos jos pažeidžia tinklainę, ją tempia, sukelia atšokas. Todėl cukriniu diabetu sergančio žmogaus akių dugnas turi būti reguliariai tikrinamas, gydomas lazeriu, o atsiradus komplikacijoms, atliekama vitreoretinalinė operacija.

Pagalba – tik chirurginis gydymas

Daugelio tinklainės ir stiklakūnio ligų atveju nėra kito gydymo – gelbsti tik operacija, vadinamoji vitrektomija. Ji gali būti atliekama ambulatoriškai, taikant vietinę nejautrą ir intraveninę sedaciją.

Operacijos metu skleroje – baltoje akies obuolio dalyje – daromi labai maži pjūviai, pro kuriuos į akies vidų įvedami specialūs instrumentai, o gydytojas, žiūrėdamas pro mikroskopą, atlieka operaciją akies viduje.

Pirmiausia pašalinamas stiklakūnis, kuris pakeičiamas specialiu tirpalu. Tada galima atlikti visus reikalingus veiksmus: užlopyti makulos ar tinklainės skylę specialiu lazeriu arba taikyti krioterapiją – gydymą šalčiu, taip pat galima pašalinti epiretininę membraną, kraują iš stiklakūnio, atlaisvinti netaisyklingai augančių kraujagyslių tempimą ir sąaugas.

Pjūviai skleroje labai maži, todėl dažniausiai net nesiuvami. Akis kuriam laikui užklijuojama, skiriamas gydymas lašais.

Paprastai pacientai pakankamai gerai jaučiasi jau kitą dieną po operacijos, bet nuo ligos sunkumo ir operacijos pobūdžio priklauso, kaip greitai jie gali grįžti į normalų gyvenimo ritmą.

Matymo atsistatymas taip pat priklauso nuo ligos pobūdžio ir bendros paciento organizmo būklės.

Kai kurių ligų pooperacinis laikotarpis gali būti ilgesnis, gali prireikti labiau pasaugoti akis, laikytis specialaus režimo ar net atlikti dar vieną operaciją.

Pavyzdžiui, po makulos skylės ar tinklainės atšokos operacijos į akies obuolį suleidžiama specialių dujų arba silikono aliejaus. Išsiplėtusios dujos prispaudžia atšokusią tinklainę. Pirmosiomis dienomis gali tekti pabūti „veidu žemyn“ pozicijoje, kad burbulas prisispaustų prie tinklainės ir leistų užgyti skylei. Tuo metu negalima skristi lėktuvu, nes sumažėjus slėgiui, dujos gali ženkliai išsiplėsti ir labai padidinti spaudimą akyje. Per keletą savaičių dujos rezorbuojasi. Silikonas pašalinamas vėliau, atliekant pakartotiną operaciją.

 

Vitrektomijos – tinklainės ir stiklakūnio operacijos kaina