Akies tyrimas ultragarsu ypač vertingas tuomet, kai akies optinės terpės yra drumstos ir giliųjų akies darinių negalima įžiūrėti kitais metodais su šviesos pluoštu (tyrimas praeinančioje šviesoje, oftalmoskopija ir kt.). Ultragarso virpesiai lengvai praeina akies audinius nepriklausomai nuo jų skaidrumo. Ultragarsas atsispindi ir lūžta terpių su skirtingomis akustinėmis savybėmis riboje. Dalis spindulių išsisklaido ir susigeria.
Oftalmologijoje dažniausiai naudojami tokie echooftalmografijos metodai:
- A metodas;
- B metodas.
A metodu akis tiriama specialiu aparatu (Respublikoje dažniausiai Echo-22). Tiriama šitaip: į akies obuolį nukreipiamas trumpas ultragarso impulsas. Sutikdamas kliūtis (ragenos paviršių, lęšiuko kapsules, tinklainę ir gyslainę, akiduobės audinius), ultragarsas nuo jų atsispindi, patenka į zondą ir aparato ekrane atsiranda echograma — tiriamojo organo ultragarsą atspindinčių dalių priklausomybės nuo atstumo iki zondo grafikas.
Esant intraokuliniam navikui, atšokus vidiniams dangalams arba prasidėjus kai kuriai stiklakūnio ir lęšiuko patologijai, patekus intraokuliniam svetimkūniui ir kt., būna tipiški echogramos pakitimai, kurie ir padeda nustatyti tikslią diagnozę.
Echografijos B metodas yra sudėtingas. Juo galima nustatyti patologinio židinio formą, dydį, topografiją.
Mūsų klinikoje naudojamas tyrimas ultragarsu A sistema (metodu), t. y. vienmatėje erdvėje, tyrimo atsakymą gaunant tam tikros kreivės pavidalu (echograma). Kreivė gaunama, kai ultragarso banga atsispindi savo sklidimo kelyje sutikdama kliūtis (t. y. rageną, lęšiuką, tinklainę, sklerą). Ultragarsu galima tiksliai išmatuoti akies ašies ilgį, diagnozuoti tinklainės atšoką, intraokulinį auglį.
Šis tyrimas dažniausiai taikomas akies ašies ilgiui nustatyti ir dirbtinio lęšiuko dioptrijoms apskaičiuoti prieš kataraktos operaciją.