Akispūdžio patologija | Akių klinika Lirema
#

Didžiausias akių
chirurgijos klinikų
tinklas Lietuvoje

Akispūdžio patologija

Apie
Absoliuti glaukoma
Glaukoma
Pirminė glaukoma
Atviro kampo glaukoma
Mažo akispūdžio glaukoma
Piktybinė glaukoma
Chirurginis glaukomos gydymas
Antiglaukominės operacijos
Glaukomos profilaktika
Įgimta glaukoma
Antrinė glaukoma
Akies hipotonija

Akispūdis. Normalios akies vidaus skysčiai — kameros skystis ir stiklakūnis — yra vienodai suspausti. Tačiau tiek kameros skystis, tiek stiklakūnis pagal hidrostatinius dėsnius taip pat spaudžia bet kurią akies kapsulės vietą. Tai ir yra akies vidaus spaudimas, arba akispūdis, tensio oculi, s. ophthalmotonus. Jis priklauso nuo kameros skysčių cirku­liacijos, t. y. akies hidrodinamikos, ir nuo kraujotakos akies kraujagyslė­se hemodinamikos.

Akies kamerų skystį gamina krumplyno ataugos (apie 2 mm3 /min). Iš jų skystis patenka į užpakalinę, o per vyzdį — ir į priekinę akies ka­meras (82 pav.). Iš priekinės kameros į veninį kraują jis nuteka per prie­kines kameros kampe esančią drenažinę akies sistemą. Ją sudaro korneosklerinė trabekulė, Šlemo kanalas (odenos veninis sinusas) ir ko­lektoriniai kanalai (83 pav.).

Korneosklerinė trabekulė — tai plona (0,5—1 mm storio) daugiasluoks­nė sijelė su daugybe angelių, spatia Fontaneae, savo sandara primenanti kempinę. Ji yra tarp akies priekinės kameros kampo ir odenos veninio sinuso (Šlemo kanalo) ir atlieka koštuvo funkciją. Odenos veninis sinusas (Šlemo kanalas) — žiedinis 0,3—0,5 mm pločio plyšys, į kurį iš trabekulės patenka akies kamerų skystis. Į veninį kraują jis nuteka per 20—30 siaurų kolektorinių kanalėlių, jungiančių Šlemo kanalą su intraskleriniais ir episkleriniais veniniais rezginiais bei vandeninėmis venomis.

Tarp skysčio gamybos ir nutekėjimo paprastai visada yra pusiausvyrą. Jei dėl kokių nors priežasčių padidėja skysčio gamyba, tuoj pat pagausėja ir jo nutekėjimas, o nutekėjimui pablogėjus, sekrecija sumažėja. Pusiausvy­ros tarp kameros skysčio sekrecijos sutrikimas pasireiškia akispūdžio pakilimu arba sumažėjimu (lyginant su norma).

Akispūdžio dydis. Mūsų gydytojai klinikinėje praktikoje naudojasi statistine norma — tonometriniu akispūdžiu, nustatytu Maklakovo tonometro 10-ties gramų svareliu. Jis yra 18—27 mmHg. Tikra­sis akispūdis, t. y. tas, kuris yra akyje, atmetus pasipriešinimą svare­lio spaudimui, yra mažesnis — 10,0—22,0 mmHg. Jis apskaičiuojamas pagal  specialias  lenteles.

Kiekvieno žmogaus abiejų akių akispūdis yra vienodas, per dieną jis svyruoja pagal savo ritmą. Dažniausiai didesnis akispūdis būna ryte (6—7 val.), mažesnis — vakare. Skirtumas tarp rytinio ir vakarinio aki­spūdžio vadinamas akispūdžio paros svyravimu. Dažniausiai jis yra ne didesnis kaip 5 mmHg. Įtariant, kad sutriko akispūdžio reguliacija, akispūdis kelias paras matuojamas 2 kartus — 6—7 val. ryte ir po 12 valandų, vakare. Šį tyrimą vadiname akispūdžio paros kreivės matavimu.

Absoliuti glaukoma – apakimas nuo bet kokios rūšies glaukomos. Ji diagnozuojama nepriklausomai nuo to, ar akis apako nuo lėtinės pirminės ar antrinės, ar piktybinės glaukomos, ar po ūmaus glaukomos priepuolio. Tokiose akyse vyksta degeneraciniai pakitimai, dažnai jas la­bai skauda.Gydymas: retrobulbarinės alkoholio arba aminazino injekcijos, kurios kartais numalšina skausmą. Jei nepadeda — daroma enukleacija.

Glaukoma — tai didelė akių ligų grupė, kurių svarbiausias požymis yra per didelis akispūdis, dėl kurio ilgainiui įdumba (ekskavacija) ir atro­fuojasi, regos nervas bei atsiranda tipiškų akipločio pakitimų.Glaukomą reikia skirti nuo pirminės (esencialinės) ir simptominės akies hipertenzijos. Pirminės akies hipertenzijos priežastys iki šiol nenustatytos. Ji pasireiškia tuo, kad iki 30—35 mmHg pakilęs akispūdis nesukelia glaukomai būdingų regos nervo disko ir akipločio pakitimų. Esant pirminei akies hipertenzijai, gydyti nereikia, tačiau tokius asmenis būtina dispanserizuoti ir nuolatos stebėti, nes 10—15% jų gali susirgti glaukoma (pirminė hipertenzija dažnai pereina į glaukomą).Simptominė hipertenzija — tai tokia būsena, kai akispūdis pakyla dėl kokios nors kitos ligos (kitos ligos požymis). Jei išgydoma pa­grindinė liga, akispūdis tampa normalus, Simptominės hipertenzijos gru­pei skiriamos glaukomociklitinės krizės uveitai, su akispūdžio pakilimu, taip pat pakilęs akispūdis dėl įvairių intoksikacijų, diencefalinių ir endokrininių sutrikimų, ilgai vartojant kortikosteroidus. Simptominę hiper­tenziją lemia kameros skysčių hipersekrecija, nors kartais ją gali sukelti ir sutrikęs skysčio nutekėjimas (pabrinkusi trabekulė, atsiradęs kraujas ar eksudatas priekinėje kameroje).Glaukomos rūšys ir bendri simptomai. Glaukoma yra 3 rūšių:

  • įgimta,
  • pirminė,
  • antrinė.
Įgimta sergama tada, kai priekinės kameros kampas ar drenažinė akies sistema yra nenormaliai išsivystė. Pirmine glaukoma susergama gyvenimo eigoje. Antrinė glaukoma — tai kitų akies ligų ar traumų padarinys. Bet kokios rūšies glaukomai, be pakilusio akispū­džio, būdingi regos, nervo disko glaukominė įduba (ekskavacija) ir atrofija bei tipiški akipločio pakitimai.Glaukomos diagnozė nustatoma tik esant visiems trims požymiams:
  • pakilęs akispūdis,
  • būdingi regos nervo disko,
  • akipločio pakitimai.
Negydant visų rūšių glaukomų, akis apanka visam laikui, nes atrofuojasi regos nervo diskas.Glaukominė regos nervo disko įduba ir atrofija. Atsiranda dažniausiai praėjus keliems metams nuo ligos pradžios, nors kartais, esant labai nepalankiai ligos eigai, gali susiformuoti net per kelias paras. Regos nervo glaukominės įdubos ir atrofijos mechanizmas iki šiol dar nevisiš­kai nustatytas. Svarbiausia regos nervo aksonų žuvimo priežastis, matyt, yra dėl padidėjusio akispūdžio sutrikusi regos nervo disko mityba. Be to, padidėjus akispūdžiu, akytoji odenos plokštelė išsilenkia į išorę. Padidė­jęs akispūdis gali suspausti regos nervo skaidulas, joms lendant per de­formuotos akytosios plokštelės priekinės dalies skylutes.Glaukominė regos nervo disko įduba ir atrofija yra nustatomos oftalmoskopuojant. Normaliame regos nervo diske irgi yra įduba — toje vietoje, kur praeina kraujagyslių pluoštelis, t. y. disko centre. Ji va­dinama fiziologine regos nervo disko įduba (ekskavacija). Dėl glaukomos regos nervo diskas įdumba visas (LXXXV pav.). Tokią įdu­bą vadiname glaukomine, arba kraštine regos nervo disko ekskava­cija. Žiūrint į tinklainės kraujagysles, nusileidžiančias į įdubą, atrodo, kad jos staiga nutrūksta prie regos nervo disko krašto. Sunykus nervo skaiduloms, regos nervo diskas blykšta, įgauna pilkšvai melsvą ar žalsvą atspalvį. Dažnai aplink diską iš dalies ar visiškai sunyksta gyslainė, atsi­randa vadinamasis glaukominis žiedas — halo glaucomatosus (LXXXV pav.). Tai yra galutinės glaukomos pasekmės.Ligos pradžioje išsiplečia fiziologinė disko įduba, padidėja santykis tarp įdubos diametro ir viso disko skersmens, centrinė tinklainės arterija ir vena atrodo pastumtos į nosies pusę, pradeda blykšti temporalinė dis­ko pusė.Akipločio pakitimai. Regos nervo glaukominė įduba ir jo nervinių skaidulų atrofija sukelia būdingus akipločio pakitimus.Anksčiausiai pakitimų atsiranda centrinėje akipločio dalyje (84 pav.,b), maždaug 30° spinduliu. Juos galima nustatyti statinės perimetrijos metodu su 1—2 mm objektais. Dažniausias pradinis akipločio pakitimas yra fiziologinis aklosios dėmės padidėjimas, ypač vertikaliąja kryptimi (į viršų ar žemyn), po to atsiranda paracentrinės skotomos, kurioms susiliejus iškritęs akiplotis įgyja pusračio formą (84 pav., a). Ši skotoma vadinama Bjerumo (Bjerum) akluma. Ligos pradžioje akipločio pakitimai yra nepastovūs, akispūdžiui sumažėjus jie išnyksta, tačiau jei liga progresuoja, jie tampa nuolatiniais. Vėliau akiplotis ima siaurėti, ypač viršutinė medialinė jo dalis, susidaro vadinamasis nosinis laip­telis (84 pav., a), kuris palengva plečiasi, užima visą medialinę akipločio pusę ir pasiekia centrą. Vėlyvose stadijose lieka koncentriškai susiaurėjęs vamzdinis akiplotis (84 pav., f) arba tik jo likučiai lateralinėje dalyje (84 pav., d, e).

Tai viena dažniausių aklumo priežasčių. Apie 10—15% aklųjų išsivysčiu­siose šalyse yra apakę dėl glaukomos. Dažniausiai pirmine glaukoma serga vyresni kaip 50 metų žmonės (maždaug 1% visų tokio amžiaus gy­ventojų). Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnis pavojus susirgti glaukoma. 70—80 metų žmonių ja serga 3—4%. Glaukoma apima abi akis, dažniau­siai vieną akį anksčiau, kitą — vėliau.Pirminės glaukomos atsiradimo priežastys iki šiol nevisiškai iš­aiškintos. Manoma, kad ligai atsirasti turi įtakos labai daug faktorių, kuriuos daugiausia lemia paveldimumas. Jis sąlygoja akies anatominės struktūros savitumus, pakitimus akyje, priklausančius nuo amžiaus, in­dividualių amžiaus pakitimų intensyvumą organizme, neuroendokrininės sistemos savybes bei medžiagų apykaitos ypatumus. Visi šie faktoriai turi įtakos glaukomai atsirasti. Glaukoma dažnai yra šeiminė. Pirminė glaukoma – nesusijusi su jokia kita liga. Tačiau dažnai ji atsiranda kartu su hipertonine liga, diabetu, Todėl galima manyti, kad šios ligos turi bendrą jas sąlygojančią priežastį.Esant pirminei glaukomai, akispūdis dažniausiai pakyla sutrikus skys­čio nutekėjimui iš akies ir tik labai retai — padidėjus akies kamerų skysčio gamybai.Pirminės glaukomos klasifikacija. Supratimą apie pirminę glaukomą labai pakeitė neseniai pradėtas praktikuoti tyrimo būdas — gonioskopija. Gonioskopuojant apžiūrimas ir įvertinamas priekinės kameros kampas. Atsižvelgiant į gonioskopijos tyrimo rezultatus, 1977 m. pasiūlyta A. Nesterovo, A. Bunino, M. Krasnovo pirminės glaukomos klasifikacija. Pagal ją nusakoma glaukomos forma, išsivystymo stadija, akispūdis ir regėjimo funkcijų dinamika (4 lentelė). Sergant atviro kampo glaukoma, akispū­dis pakinta, nes sutrinka skysčio nutekėjimas dėl pakitimų drenažinėje akies sistemoje (Šlemo kanalo blokada, distrofiniai pakitimai trabekulėje ir intraskleriniuose kolektoriniuose kanaluose).4 lentelė. Pirminės glaukomos klasifikacija

Glaukomos formaStadijaAkispūdisRegėjimo funkcijų dinamika
Atviro kampo, an­guli apertiPradinė I, initialeNormalus (a),compensatumStabili, stabilita
Uždaro   kampo, anguli clausiIšsivysčiusi II,  evolutumSaikingai padidėjęs (b),subcompensatum
Toli  pažengusi  III, inveteratumDidelis (c),irtcompensatumNestabili,instabilita
Terminalinė IV, terminale
Ūmus uždaro kampo glaukomos priepuolis, Accessio acuta glaucomatis anguli clausi
Įtariama glaukoma, glaucoma in suspectu
Esant uždaro (siauro) kampo glaukomai, priekinės kameros kam­pas nuolat ar periodiškai uždaromas rainelės šaknimi arba sąaugomis (goniosinechijomis), kurios trukdo skysčiui patekti į drenažinę sis­temą.Glaukomos stadijos. Kokia yra glaukomos stadija, nustatome pagal akipločio ir regos nervo disko būklę. Skiriamos 4 glaukomos stadijos. Kad diagnozė būtų užrašyta trumpiau, visos keturios stadijos žymimos romėniškais skaitmenimis.
  • Pradinė I, initiale, stadija. Nėra nei glaukominės regos nervo dis­ko ekskavacijos, nei būdingų akipločio pakitimų. Gali būti šiek tiek pa­platėjusi regos nervo disko fiziologinė ekskavacija ir nedideli akipločio paracentrinės dalies pakitimai (nedidelės skotomos, kiek padidėjusi ak­loji dėmė). Akispūdis būna pakilęs nuolat, gaunami asimetriniai abiejų akių tyrimo duomenys, skysčio nutekėjimo koeficientas mažas.
  • Išsivysčiusi II, evolutum, stadija. Akiplotis iš nosies pusės susiaurėjęs daugiau kaip 10° arba yra pusračio formos (Bjerumo)  skotoma. Yra glaukominė regos nervo disko įduba ir pablyškimas, įdubos skersmens santykis su disko skersmeniu — 0,5—0,7.
  • Toli pažengusi III, inveteratum, stadija. Akiplotis iš medialinės pu­sės siauresnis negu 15o nuo fiksacijos taško. Šiai stadijai priklauso taip pat akys, kurių akiplotis susiaurėjęs koncentriškai (mažiau kaip 15° nuo fiksa­cijos taško visomis kryptimis) bei akipločio likutis lateralinėje dalyje. Glaukominė įduba siekia regos nervo disko kraštą, įdubos skersmens santy­kis su regos nervo disko skersmeniu — 0,8—1,0. Diskas — blyškus.
  • Terminalinė IV, terminale, stadija. Šioje stadijoje nėra forminio regėjimo — akis tik junta šviesą arba yra visiškai akla. Akipločio neįma­noma nustatyti. Glaukominė viso regos nervo įduba ir atrofija.
Akispūdis. Jį parodo tonometrijos rodikliai. Maklakovo tonometro 10,0 g svareliui akispūdis vertinamas taip: normalus (a) — ne daugiau kaip 27 mmHg, saikingai padidėjęs (b) — 28—32 mmHg, didelis (c) — 33  mmHg ir daugiau.Tikrasis akispūdis yra normalus, jei siekia ne daugiau kaip 22 mmHg, saikingai padidėjęs — tarp 23—28 mmHg, didelis — daugiau kaip 32 mm Hg.Regėjimo funkcijų dinamika. Ji vertinama pagal akipločio ir regos nervo disko pakitimus stebint ligonį ne mažiau kaip 6 mėnesius. Tik po pusės metų galima pasakyti, ar šiuo glaukomos atveju regejimo funkcijos yra stabilios, ar ne. Funkcijos stabilios, jei per stebėjimo laiką nesikeičia akiplotis ir regos nervo disko įduba. Funkcijos nestabilios, jei per tuos 6 mėnesius akipločio susiaurėjimas viršija paklaidos ribas, t. y. I stadijoje akiplotis susiaurėja 10° ir daugiau, arba išsiplečia buvusios paracentrinės skotomos; II ir III stadijoje — akiplotis susiaurėja nuo 5° iki 10°. Jei aki­plotis yra vamzdinis (mažiau kaip 15° nuo fiksacinio taško visomis kryptimis), funkcijos nestabilios jam susiaurėjus 2—3°. Tokias regėjimo funk­cijas rodo ir glaukominė regos nervo disko įduba, ten, kur jos anksčiau nebuvo, žymus jos išsiplėtimas ir pagilėjimas.Ūmus glaukomos priepuolis šioje klasifikacijoje užima atskirą vietą. Nustačius ūmaus glaukomos priepuolio diagnozę, nereikia nurodyti nei glaukomos stadijos, nei akispūdžio būklės bei regėjimo funkcijų dinami­kos. Šie rodikliai įvertinami tik nuslopinus ūmų priepuolį.Įtariama glaukoma, glaucoma in suspectu. Ji esti tuomet, kai yra vie­nas neryškiai išreikštas glaukomos požymis, pvz., kai kada pakyla aki­spūdis ir viršija normą 1—2 mmHg arba, kai yra ligai būdingi nusiskundi­mai. Įtariama glaukoma — dar ne diagnozė. Taip užrašyti galima tik laikinai, kol ligonį visiškai ištirsime ir nustatysime galutinę diagnozę. Kartais tokius žmones tenka tirti ligoninėje pakartotinai, po kelių mėnesių pertraukos.Kad įrašai ligos istorijose būtų trumpesni, rekomenduojama nenuro­dyti, kad glaukoma pirminė, o jos stadijas ir akispūdį žymėti skaičiais ir raidėmis.Pavyzdžiui: 1) pilna diagnozė — pirminė, atviro kampo, išsivysčiusi, nestabili glaukoma su saikingai pakilusiu akispūdžiu; sutrumpintai — atviro kampo nestabili glaukoma II b; 2) pilna diagnozė — pirminė, uždaro kampo, toli pažengusi, stabili glau­koma su normaliu akispūdžiu; sutrumpintai — uždaro kampo stabili glaukoma III a.

Mechanizmas. Kaip rodo akies hidrodinamikos tyrimo (tonografijos) rezultatai, sergant atviro kampo glaukoma, akispūdis dažniausiai pakyla sutrikus nutekėjimui, ir tik retais atvejais, — padidėjus jo gamy­bai. Jei kameros kampas atviras (85 pav., a,b), skystis be jokių kliū­čių patenka į drenažinę akies sistemą. Esant atviro kampo glaukomai, skystis blogai nuteka iš akies, nes sutrinka drenažinės sistemos — trabekulės, Šlemo kanalo ar kolektorinių kanalų — veikla. Drenažinės sistemos sutrikimo laipsnis  sąlygoja akispūdžio pakilimo dydį.Diagnozė. Liga labai klastinga, nes dažnai prasideda ir pamažu progresuoja net iki visiško aklumo, nesukeldama ligoniui jokių nemalonu­mų. Norint išvengti apakimo, nuo atviro kampo glaukomos reikia ją nusta­tyti ir pradėti gydyti pradinėje stadijoje. Tai padaryti nelengva. Gydytojas turi būti labai budrus ir visą laiką atsiminti, kad atviro kampo glaukoma gali susirgti ne tik vyresni, bet ir jauni žmonės. Norint nustatyti atviro kampo glaukomą pradinėse jos stadijose, reikia labai kruopščiai bei atidžiai surinkti anamnezę.Būtinai atlikti šiuos tyrimus:

  • ištirti regėjimo aštrumą,
  • apžiūrėti išoriškai, biomikroskopuoti,
  • oftalmoskopuoti,
  • atlikti tonometriją,
  • perimetriją,
  • toriografiją,
  • onioskopiją,
  • provokuojančius mė­ginius.
Kartais ambulatorinėmis sąlygomis atlikti visų tyrimų neįmano­ma, tuomet, norint visapusiškai ištirti ligonį ir nustatyti tikslią diagnozę, jį reikia hospitalizuoti. Dažnai, kad diagnozė būtų tiksli, šiuos akių ty­rimus reikia pakartoti pakartoti po kelių mėnesių.Simptomai. Ligoniai dažniausiai nesiskundžia. Kartais gali skųstis nepastoviu buku skausmų akyje, antakių lanko, kaktos srityje, padidė­jusiu ašarojimu. Retkarčiais apie šviesos šaltinį ligonis mato vaivorykštinius ratilus, bet šis skundas būdingesnis sergantiems uždaro kampo glaukoma, nes tuomet, staigiai pakilus akispūdžiui, paburksta ragena. Didesnės rizikos faktoriai yra:
  • glaukoma tarp kraujo giminių,
  • hipertoni­nė liga,
  • diabetas.
Regėjimo aštrumas. Jis mažėja labai palengva, ligonis visai to nepaste­bi (labai ilgą laiką lieka nepakitęs).Išorinė apžiūra. Iš pradžių akyje nebūna jokių išorinių pakitimų. Net beveik aklų, ir nuo glaukomos apakusių akių pakitimai yra minimalūs. Gali būti išsiplėtusios episklerinės kraujagyslės, caput medusae.Biomikroskopija. Rainelėje matyti jos vyzdinio krašto atrofija.Oftalmoskopija. Svarbu įvertinti fiziologinės regos nervo įdubos dydį ir formą, kraujagyslių pluoštelio padėtį, abiejų akių diskų simetriškumą. Jau pradinėse stadijose išsiplečia fiziologinė disko įduba, ypač vertikaliąja kryptimi (aukštyn ir žemyn), padidėja jos santykis su viso disko skersmens santykiu.Pradinei glaukominei regos nervo disko įdubai būdingas šis santy­kis didesnis už 0,3, jo skirtumas tarp abiejų akių daugiau kaip 0,2, verti­kaliai ovali įdubos forma, kraujagyslių pluoštelis pasistūmėjęs į nosies pusę, pablyškusi temporalinė disko pusė. Kartais disko srityje randama linijinių kraujosruvų. Ilgainiui, užimdama vis didesnį regos nervo disko plotą, įduba gilėja, diskas dar labiau blykšta, įgauna būdingą glaukominio disko vaizdą.Tonometrija. Jei tonometrinis akispūdis pakartotinai matuojant yra 26—27 mmHg ir daugiau, tokį ligonį reikia stebėti ilgesnį laiką. Glauko­ma įtariama ir tuomet, kai akispūdžio skirtumas tarp abiejų akių nuolat didesnis negu 2 mmHg. Kartais akispūdžio pakilimą pavyksta nustatyti tik matuojant akispūdžio paros kreivę ligoninėje.Perimetrija. Iš pradžių ieškoma tipiškų pakitimų centrinėje akipločio dalyje. Vėliau perimetrijos rezultatai padeda įvertinti gydymo efektyvumą ir ligos progresavimą.Tonografija. Šis tyrimo metodas turi daug paklaidų, todėl negalima pasitikėti vieno tonografinio tyrimo rezultatais. Norint turėti tikslius duo­menis apie akies hidrodinamiką, tonografija reikia kartoti mažiausiai porą kartų (su 1—2 dienų pertrauka). Kartoti tonografija turėtų tas pats as­muo. Vertinant tonografijos rezultatus, ypač daug dėmesio reikia skirti skysčių nutekėjimui. Jei jis mažesnis kaip 0,15, reikia įtarti glaukomą, jei jo reikšmė 0,11 ir mažiau, tai jau glaukomai būdingas rodiklis.Gonioskopija. Atviro kampo glaukoma nesukelia jokių tik jai būdingų priekinės kameros kampo pakitimų. Kampo susiaurėjimas ir pigmentas kampo zonose dar nepatvirtina glaukomos diagnozės, nes šie pakitimai būdingi ir daugeliui sveikų vyresnio amžiaus žmonių. Nors gonioskopija ankstyvai atviro kampo glaukomos diagnostikai nepadeda, tačiau ją reikia atlikti, kad žinotume, kiek atviras priekinės kameros kampas (platus, vidutinio platumo). Gonioskopija padeda atskirti pirminę glau­komą nuo antrinės.Provokuojamieji mėginiai. Jų yra labai daug. Kai įtariama atviro kampo glaukoma, atliekamas vandens mėginys. Nevalgiusiam tiriamajam, iš­matavus akispūdį, duodama išgerti per 5 min. 1,0 l vandens. Tonometrija kartojama po 15, 30 ir 45 min. Mėginys teigiamas, jei akispūdis pakyla ne mažiau kaip 5 mmHg. Jis turi ribotą reikšmę. Neigiami šio mėginio rezultatai neleidžia paneigti glaukomos diagnozės, jei yra kitų jos požy­mių. Dėl galimų komplikacijų mėginys netaikomas asmenims, kurie serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.Diferencinė diagnozė. Atviro kampo glaukomą reikia skirtį nuo pirminės hipertenzijos. Sergant hipertenzija, akyse, be akispūdžio, neran­dama jokių glaukomai būdingų pakitimų, nėra asimetrijos tarp abiejų akių.Atskirti atviro kampo glaukomą nuo senatvinės kataraktos bus nesun­ku, jei akis ištirsime, kaip reikalaujama įtariant glaukomą.Kartais ta pati akis serga abiem ligomis, todėl kiekvienam ligoniui, sergančiam katarakta, būtina pamatuoti akispūdį. Eiga. Lėtinė.Prognozė. Visada bloga. Ypač priklauso nuo to, kokioje stadijoje glaukoma nustatyta ir pradėta gydyti. Jei pradedama gydyti pradinėse stadijose, dažniausiai liga progresuoja lėčiau ir žmogus iki savo gyvenimo pabaigos nespėja apakti. Pradėta gydyti vėlyvose stadijose, net ir pasiekus akispūdžio kompensaciją, glaukoma dažnai progresuoja ir ligonis apanka.Gydymas: svarbiausia — sumažinti akispūdį ir palaikyti esamas re­gėjimo funkcijas. Pradedama gydyti medikamentais. Dažniausiai akispūdžiui sumažinti vartojami miotikų tirpalai. Manoma, kad jie mažina akispūdį pagerindami skysčio nutekėjimą iš akies. Miotikai yra dvie­jų rūšių — cholinomimetiniai (pilokarpinas, karbocholinas, aceklidinas) ir anticholmėsterazinai (fosfakolis, arminas, tosmilenas, fosfolinjodidas). Dažniausiai vartojami 1—4% pilokarpino hidrochlorido tirpalai. Jei pi­lokarpinas nesumažina akispūdžio, galima bandyti lašinti stipriau ir il­giau veikiančius anticholinesterazinius miotikus arba juos kombinuoti su pilokarpinu.Kartais kartu su pilokarpinu vartojami adrenerginiai (simpatomimetiniai) preparatai. Dažniausiai — 1% adrenalino tirpalas (epinefrinas). Manoma, kad jis reguliuoja akispūdį, mažindamas skysčio sekre­ciją ir gerindamas jo nutekėjimą. Pas mus siūlomas adrenopilokarpinas — 1% pilokarpino ir 0,1% adrenalino tirpalas. Dabar plačiai vartojami  adrenoblokatoriai — timololis (timoptic, optimol, ocupres, arutimol) ir levobunololis. Tikslus jų veikimo mechaniz­mas dar nežinomas. Manoma, kad jie sumažina skysčio gamybą — adrenoblokatorius galima kombinuoti su miotikais arba simpatomimetiniais preparatais. Reikia atsargiai juos vartoti sergant bronchine astma, esant bradikardijai, širdies nepakankamumui.Adrenostimuliatorius — klofelinas (hemiton, clonidin, normopresan, isoglaucon). Jis mažina skysčio gamybą ir gerina jo nutekėjimą. Nuo jo gali sumažėti kraujospūdis, atsirasti bradikardija, mieguistumas, sausumas burnoje.Jei lašai nesumažina akispūdžio, galima skirti karboanhidrazės inhibitorius. Geriausiai akispūdį veikia acetazolamidas (diacarb, fonurit, diamox). Jis sumažina skysčio sekreciją tik vartojant per os. Didžiau­sias acetazolamido trūkumas, kad jis turi gana stiprų pašalinį poveikį: gali sukelti parestezijas, apetito sumažėjimą, depresiją, bendrą silpnumą, net išprovokuoti inkstų akmenligės priepuolius. Kai kurie glaukoma ser­gantys ligoniai naudoja diakarbą kelerius metus. Tuomet reikia skirti ma­žiausią efektyvią dozę ir bent 1—2 dienas per savaitę daryti pertraukas. Kartu su diakarbu reikia vartoti kalio preparatą (asparkamą, pananginą ar kalio chloridą), nes diakarbas sutrikdo kalio pusiausvyrą organizme.Jei vartojant medikamentus akispūdis yra didelis ir akies funkcijos blogėja, reikia operuoti. Nepaisant galimų nemalonių komplikacijų (10—15% operuotų ligonių akispūdis nesumažėja, po operacijų jiems greičiau prasideda katarakta, per fistulę į akies vidų gali patekti infekcija, atsirasti pastovi akies hipotonija), operacija gali padėti sureguliuoti aki­spūdį, vadinasi, ir atitolinti regos nervo sunykimą ar padėti visai jo išveng­ti. Dažniausiai, esant atviro kampo glaukomai, atliekamos fistulizuojančios operacijos. Dabar prieš chirurginį gydymą akispūdį bandoma sure­guliuoti lazeriu. Operuojama tik tada, jei lazerio, terapija neveiksminga. Geriausių pooperacinių rezultatų galima tikėtis operuojant akį pradi­nėse glaukomos stadijose. Dažnai ir po operacijų akispūdis visiškai su­reguliuojamas tik miotikais ar kitais akispūdį mažinančiais vaistais.Kiti glaukomos gydymo būdai. Kad pagerėtų regos nervo mityba, ser­gantiems glaukoma skiriami kraujagysles plečiantys vaistai (trentalis, komplaminas, stugeronas, nikotino rūgštis ir kt.) bei medžiagų apykaitą gerinantys preparatai — vitaminai, gliutamino rūgštis, anaboliniai hormonai, biostimuliatoriai. Šiuos preparatus ligoniai geria vieną mėnesį 1—2 kartus per metus.Glaukoma sergančiųjų režimas. Galima dirbti protinį ir lengvą fizinį darbą (nekenksminga). Pavojinga dirbti visą laiką nuleista galva, taip pat tamsoje. Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatiną, distrofinius procesus regos nerve. Siūloma apriboti skysčių kiekį iki 1,5 l per parą. Valgyti daugiau pieniško, augalinio maisto. Ligonis turi žinoti ir suprasti, kad sergant glaukoma vaistus į akis reikia vartoti visą gyvenimą, nes akispūdis sunormalėja tik tol, kol veikia vaistai, todėl ne­galima savavališkai nutraukti gydytojo paskirtų vaistų vartojimo.Dispanserizacija. Visi ligoniai, kuriems nustatyta glaukomos diagno­zė ir paskirtas gydymas, turi būti dispanzerizuoti. Iš pradžių jie dažnai tikrinami gydytojo nuožiūra, kol jis įsitikina, kad paskirti vaistai normalizuoja akispūdį. Vėliau, priklausomai nuo ligos eigos ir akispūdžio, tikri­nami kas 3—6 mėnesiai. Per kiekvieną dispanserinį patikrinimą reikia ma­tuoti akispūdį oftalmoskopuoti ir atlikti perimetriją, kad būtų galima įvertinti gydymo efektyvumą ir, esant reikalui, jį keisti.Tokio ligonio ambulatorinės kortelės pirmame puslapyje užrašoma „Glaukoma“. Reikia, kad kitų specialybių gydytojai žinotų apie šią ligą ir nepaskirtų vaistų, nuo kurių gali padidėti akispūdis.Glaukoma sergantiems ligoniams reikėtų vengti skirti atropino ir įvairių jo preparatų, haloperidolio, amitriptilino, levodopo, ketalaro. Šie vaistai dažniausiai išplečia vyzdį, todėl, juos pavartojus, kai yra siau­ras priekinės kameros kampas, akispūdis dažnai padidėja. Nuo korti­kosteroidų blogėja skysčio nutekėjimas ir akyje jo pradeda gamintis dau­giau, todėl ilgą laiką juos geriant, ar dažniau lašinant į akis, gali padidėti akispūdis esant atviro, ir uždaro kampo glaukomai. Jei anksčiau minė­tus preparatus vartoti būtina, prieš skiriant reikia pasitarti su akių ligų specialistu. Taip pat kitų specialybių gydytojai turėtų žinoti, kad kai ku­rie vaistai, naudojami glaukomai gydyti, gali sukelti bendrus nusiskundimus.

Tai reti atvejai, kai akyje nustatomi glaukomai būdingi regos nervo disko ir akipločio pakitimai, o akispūdis, ir pakartotinai tikrinant, yra norma­lus. Manoma, kad žmonių, kurie ja serga, normalus akispūdis yra mažes­nis už statistinį normalųjį.Gydoma kaip atviro kampo glaukoma su padidėjusiu akispūdžiu.Uždaro kampo glaukomaJos eiga gali būti dvejopa:

  • ūmus uždaro kampo glaukomos priepuolis;
  • lėtinė uždaro kampo glaukoma.
Ūmus uždaro kampo glaukomos priepuolis. Tai procesas, kai staigiai tris keturis kartus padidėja akispūdis, taip pat atsiranda ir kitų būdingų akies pokyčių.Mechanizmas. Anatominė prielaida ūmiam glaukomos priepuoliui yra siauras priekinės kameros kampas (86 pav., a, b)Tokių akių priekinė kamera sekli, krumplynas sustorėjęs, lęšiukas didelis. Funkcinė prielaida — nepastovus gaminamo kameros skysčio kiekis, kuris svyruoja pri­klausomai nuo kraujo, priplūstančio į krumplyną, kiekio. Kai skysčio padaugėja, dėl siauro kampo jis kaupiasi užpakalinėje kameroje. Di­delis lęšiukas labai glaudžiai prigula prie rainelės ir sutrikdo akispūdžio pusiausvyrą tarp užpakalinės ir priekinės kameros. Susidaro funkcinis vyzdžio blokas. Skystis, susikaupęs užpakalinėje akies kameroje, spaudžia ir pakelia rainelės šaknį, kuri uždaro ir taip jau siaurą kameros kampą  (87 pav., a, b).Neabejojama, kad įtakos ūmiam glaukomos priepuoliui atsirasti turi vyzdžio plotis. Vyzdžiui išsiplėtus tamsoje (teatre, kine, žiūrint tamsoje televizorių), dėl psichinių priežasčių ar sulašinus midriatikų, sustorėjusi rainelės šaknis uždaro siaurą priekinės kameros kampą, kamerų skystis nebepatenka į drenažinę akies sistemą, kaupiasi akyje, ir akispūdis stai­ga didėja.Bendroji ūmaus glaukomos priepuolio prielaida yra psichofizinis ir vegetacinės nervų sistemos labilumas. Šia liga moterys serga dažniau negu vyrai.Etiologija. Ūmų glaukomos priepuolį gali išprovokuoti daug veiks­nių: psichiniai išgyvenimai, fizinis pervargimas, ilgai pabuvus tamsoje (nemiegant), midriatikai.  Kartais  priežastis — neaiški.Simptomai. Subjektyvūs. Kartais bendrieji požymiai (galvos skausmas, pykinimas, šalčio krėtimas) būna tokie stiprūs, kad ligonis ne­pastebi akių sudirginimo. Jam pablogėja regėjimas, akys bijo šviesos, ašaroja. Padidėjęs akispūdis dirgina ragenos nervus, atsiranda bukas akies skausmas. Jis gali iradijuoti į smilkinius, viršutinį ar apatinį žandikaulius, pakaušį. Kadangi dirginamas klajoklis nervas, n. vagus ligonis gali vemti, ir kartais klaidingai manoma, kad tai ūmios virškinamojo trakto ligos požymis. Objektyvūs. Vokai paburkę. Akis paraudusi dėl išsiplėtusių priekinių krumplyno kraujagyslių stazės — stazinė akies obuolio injek­cija. Paburkus epiteliui, ragena padrumstėja, neblizga, biomikroskopuojant matyti epitelio pūslelės. Priekinė kamera sekli. Rainelė hiperemiška. Vyzdys platus, netaisyklingos ovalo formos, pastiręs, nereaguoja į šviesą (LXXXVI pav.). Akies dugną apžiūrėti pavyksta tik pašalinus ragenos paburkimą (sulašinus 40% gliukozės arba glicerino tirpalo). Regos nervo diskas paburkęs, jo ribos neryškios, hiperemiškos, venos išsiplėtusios. Gali būti arterijų pulsacija ant disko. Regėjimo aštrumas sumažėjęs iki rankos judesių. Akies obuolys palpuojant atrodo kietas kaip akmuo. Akispūdis gali būti 40—60 mmHg.Diferencinė diagnozė. Reikia skirti nuo kitų ligų, kurios gali sukelti tokius pat subjektyvius nusiskundimus (dantų skausmai, hiperto­ninė liga, gripas, virškinamojo trakto ligos, maisto toksikoinfekcijos, sme­genų navikai ir kt.). Diagnozuoti padeda akies apžiūrėjimas ir palpacija. Reikia skirti nuo konjunktyvito: akis raudona, tačiau konjunktyvitas nekeičia regėjimo, ragena lieka skaidri, priekinė kamera tokio pat gylio kaip sveikos akies, vyzdys taisyklingos formos, reaguoja į šviesą, akies obuolys tokio pat kietumo kaip ir sveikos akies. Nuo iridociklito ūmų glaukomos priepuolį padeda atskirti šie iridociklitui būdingi požymiai: skaidri ragena, nepakitęs priekinės kameros gylis, siauras vyzdys, nepadidėjęs akispūdis.Esant ūmiam glaukomos priepuoliui, gydytojas (net ir neoftalmologas) palpuodamas akis gali orientaciškai nustatyti pakilusį akispūdį. Jei neaišku, ar akis kieta, reikia palpuoti antrąją ligonio arba savo akį ir palyginti rezultatus.Prognozė. Priklauso nuo to, kokios akies funkcijos buvo prieš prie­puolį. Laiku ir tinkamai pradėjus gydyti, regėjimas dažniausiai atsistato. Tik žaibinių (glaucoma fulminans) glaukomos priepuolių atveju apankama. Gydymas: ligonį skubiai hospitalizuoti į akių ligų skyrių. Svarbiau­sia — kuo greičiau sumažinti akispūdį, o priepuolio reiškiniams išnykus — operuoti, kad jis nepasikartotų.Vyzdžio susiaurinimui nedelsiant reikia lašinti 1—2% pilokarpino tirpalo. Pirmą valandą lašinama kas 15 min., vėliau lašinama vis rečiau, bet ne daugiau kaip 6 kartus per dieną. Kartu su pilokarpinu du kartus per dieną galima lašinti 0,25—0,5% timololio tirpalo. Anticholinesteraziniai miotikai ūmiam glaukomos priepuoliui gydyti nevartojami, nes gali sustiprinti vyzdžio bloką ir, dar labiau padidinti akispūdį.Per os skiriama 0,5 g diakarbo (iš karto), vėliau — po 0,25 g keturis kartus per dieną ir dozė po truputį mažinama atsižvelgiant į akispūdį. Vietoj diakarbo galima skirti lazekso (furozemido) 1% 2,0 ml švirkšti į raumenis vieną kartą per dieną. Taip pat skiriami osmosiniai preparatai, dažniausiai — glicerolis (50% glicerino ir fiziologinio tirpalo skiedinys) kartu su rūgščiomis vaisių sultimis (skoniui pagerinti). Jo skiriama 1,5 g vienam kilogramui kūno masės.Jei per 3—4 val. nuo gydymo pradžios akispūdis nesumažėja, į raume­nis švirkščiama lizuojančio mišinio — po 1 ml 2,5% aminazino, 2% promedolio, 1 % dimedrolio (arba 2,5% pipolfeno) tirpalų. Suleidus šio mi­šinio, ligonis turi 3—4 valandas nesikelti iš lovos, kad nebūtų ortostatinio kolapso.Norint išvengti ūmaus glaukomos priepuolio antroje akyje, į ją taip pat reikia lašinti miotikų.Išnykus ūmaus priepuolio reiškiniams, reikia operuoti. Jei po priepuo­lio nesusidarė goniosinechijų, o regos nervo diskas neįdubęs ir nėra aiškių tipiškų akipločio pakitimų, atliekamą periferinė iridektomija. Jei priepuolis buvo užsitęsęs, ar prasidėjo kaip lėtinės uždaro kampo glaukomos paūmė­jimas, būtina fistulizuojanti operacija. Priepuolio reiškiniams nesusilpnėjus per 24—48 val., taip pat reikia operuoti.Lėtinė uždaro kampo glaukoma. Jos eiga gali būti dvejopa. Kartais uždaro kampo glaukoma prasideda lėtai ir visą laiką pamažu progresuo­ja, kartais ji prasideda iš karto ūmiu glaukomos priepuoliu, arba prasi­deda lėtai, tačiau staigiai gali pereiti į ūmų glaukomos priepuolį. Jį nuslo­pinus ir išoperavus ligonį (norint išvengti priepuolių pasikartojimo), už­daro kampo glaukoma vėl tampa lėtinė.Etiologija. Pasikartojantys akispūdžio pakilimai akyse su siauru prie­kinės kameros kampu iš pradžių nesukelia jokių klinikinių požymių, ta­čiau po jų lieka sąaugų priekinės kameros kampe (goniosinechijų). Goniosinechijos palengva vis labiau uždaro priekinės kameros kampą. Tokių pat suaugimų lieka akyse po ūmių glaukomos priepuolių, kurių nepavyko laiku išgydyti arba kai jie buvo pradėti gydyti per vėlai.Simptomai. Subjektyvūs. Kadangi normalaus akispūdžio periodai kaitaliojasi su staigiu ir žymiu padidėjimu (gali siekti 40 mmHg), ligoniai dažniau negu esant atviro kampo glaukomai mato vaivorykš­tinius ratilus apie šviesos šaltinį, jiems skauda galva, laikinai pablogėja regėjimas, akis parausta. Nors tokie pablogėjimo periodai kaitaliojasi su visai ramiais, be jokių simptomų, vis dėlto ligoniai dažniausiai anks­čiau kreipiasi pagalbos negu susirgę atviro kampo glaukoma.Objektyvūs. Pradinėse stadijose akispūdis tyrimo metu dažnai gali būti normalus. Jei akispūdis nepadidėjęs, išorinių ligos požymių nematy­ti. Jei ligonį tiriame padidėjus  akispūdžiui, gali būti išsiplėtusios priekinės krumplyno kraujagyslės paburkusi ragena, pablogėjęs regėjimas. Biomikroskopuojant randama sekli priekinė kamera, rainelėje matyti sektorinė atrofija, atsiradusi dėl buvusių priepuolių. Akių dugno ir akipločio pakitimai tokie pat, kaip ir sergant atviro kampo glaukoma. Jie priklauso nuo ligos stadijos. Tonografija rodo, kad mažiau nuteka kamerų skysčio. Gonioskopija — labai siaurą  priekinės  kameros  kampą,  goniosinechijas.Provokuojamieji mėginiai. Esant siauram priekinės kameros kampui, dažniausiai atliekamas tamsos ir galvos padėties mėginiai, medikamentais išplečiamas vyzdys.Tamsos mėginys. Pamatavus akispūdį, tiriamasis vienai valandai uždaromas tamsiame kambaryje. Po valandos matuojamas akispūdis. Mėginys teigiamas, jei akispūdis padidėja ne mažiau kaip 5 mmHg.Midriatikų mėginys. Stebima, kaip akispūdį veikia vyzdžio iš­plėtimas. Lašinami trumpo veikimo midriatikai — 1% homatropino arba 1% amizilo tirpalas. Akispūdis matuojamas prieš vaistų sulašinimą ir po Jo kas 20 min. vieną ar pusantros valandos. Jei akispūdis padidėja daugiau kaip 5 mmHg, mėginys — teigiamas. Po mėginio vyzdį reikia sutraukti miotikais. Jei akispūdis labai padidėja, duoti išgerti diakarbo. Reikia at­siminti, kad šis mėginys gali sukelti ūmų glaukomos priepuolį.Galvos padėties mėginys. Ligonis valandai paguldomas kniūbsčias, prieš ir po matuojamas akispūdis. Jei akispūdis padidėja 6 mmHg ir daugiau, mėginys teigiamas. Manoma, kad šiuo atveju akispūdžio padidėjimas priklauso nuo lęšiuko pasislinkimo į priekį.Kai ligonis turi būdingų nusiskundimų, o tiriant randamas tik siauras priekinės kameros kampas, tyrimus reikia kartoti.Prognozė. Jei skysčio nutekėjimas atstatomas ankstyvose stadijose, geresnė negu esant atviro kampo glaukomai.Gydymas: toks pat, kaip atviro kampo glaukomos. Operuoti ankstyvose stadijose.

Ji dažniausiai pasitaiko po intraokulinių operacijų (kataraktos ekstrak­cijos, antiglaukominių), kai kada gali būti ir neoperuotose akyse. Aki­spūdis padidėja dėl lęšiuko — stiklakūnio bloko. Tuomet skystis iš užpakalinės kameros nenuteka per vyzdį į priekinę kamerą, o kaupiasi už stiklakūnio. Užpakalinėje akies obuolio dalyje padidėja akispūdis, stiklakūnis stumia į priekį lęšiuką, kuris prisispaudžia prie rainelės ir trukdo skysčiui patekti į priekinę kamerą. Požymiai tokie patys, kaip ūmaus glaukomos priepuolio.Prognozė — visuomet rimta.Gydymas: reikia plėsti vyzdį. Vartojamas 1% atropino tirpalas, adrenalinas, diakarbas, raminantys vaistai. Piktybinės glaukomos operacinio gydymo rezultatai kol kas nėra geri.

Chirurginis glaukomos gydymasEsant uždaro kampo glaukomai, pirmiausia reikia gydyti chirurgiškai, kol dar efektyvi periferinė iridektomija. Ūmų glaukomos priepuolį stengiamasi nuslopinti medikamentais, po to operuoti. Jei ūmus glaukomos priepuolis nepraeina nuo konservatyvaus gydymo per 24—48 val., tenka operuoti esant visiems ūmaus priepuolio reiškiniams. Ge­riausią efektą tokio priepuolio metu duoda iridektomiia. Jei uždaro kampo glaukoma tapo lėtine, reikia atlikti fistulizuojančias operacijas.Esant atviro kampo glaukomai, operuojama tuomet, kai me­dikamentai nesumažina akispūdžio, blogėja regėjimo funkcijos (akiplo­tis). Tada taip pat atliekamos fistulizuojančios operacijos.

Periferinė iridektomija. Dažniausiai ji atliekama esant ūmiam glaukomos priepuoliui. Viršutiniame akies segmente junginė separuojama iki limbo (88 pav.). Šioje srityje daromas 5—6 mm ilgio pjūvis per visus sluoksnius iki priekinės kameros. Rainelė įstriginama žaizdoje, ir, suėmus pincetu, jos dalis iškerpama. Junginė susiuvama nepertraukiama siūle. Iškirpta anga rainelėje (LXXXVII pav.) — naujas kelias skysčiui iš užpakalinės kameros nutekėti į priekinę, todėl rainelė atsitraukia nuo priekinės kame­ros kampo. Fistulizuojančios operacijos. Jos atliekamos sergant lėtine uždaro ir atviro kampo glaukomomis. Fistulizuojančios operacijos sukuria naują kelią kamerų skysčiui nutekėti: tada jis teka per korneosklerinėje akies sie­nelėje padarytą fistule po jungine, kur susidaro vadinamoji „filtracinė pagalvėlė“. Fistulizuojančių operacijų metodų yra daug.Klasikinės fistulizuojančios operacijos yra iridektomija su odenos kauterizavimu (filtruojanti iridektomija), iridenkleizė. Dabar dažniau­siai atliekama mikrochirurginė trabekulektomijos operacija (89 pav.). Atseparavus junginę iki limbo, per paviršinius odenos sluoksnius padaromas keturkampis ar trikampis 5×5 mm dydžio lopas ir Šlemo ka­nalo srityje išpjaunama odenos. Šlemo kanalo ir trabekulės dalis. Po to atliekama periferinė iridektomija. Žaizda uždengiama odenos lopu, jis pritvirtinamas siūlėmis ir padengiamas jungine.Filtruojanti iridektomija. Atliekama kaip ir periferinė, tik po jos odenos žaizdos kraštas diatermokoaguliuojamas, todėl žaizda nesusiglaudžia. Junginė virš jos susiuvama.Visų operacijų efektas geresnis, jei jos atliktos pradinėse glaukomos stadijose. Svarbiausios galimos operacijų komplikacijos aptartos anks­čiau. Kartais ir po sėkmingai atliktų operacijų, sunormalėjus akispūdžiui, glaukominis procesas progresuoja ir regos funkcijos silpsta.

Norint išvengti apakimo nuo glaukomos, labai svarbu ją diagnozuoti pra­dinėse ligos stadijose, todėl gyventojai tikrinami profilaktiškai. Kiekvie­nam žmogui, turinčiam daugiau kaip 50 metų, akispūdis turi būti matuo­jamas vieną kartą per metus.Profilaktiniai patikrinimai yra pasyvūs ir aktyvūs. Pasyvūs tokie, kai akispūdis tikrinamas visiems 50 metų ir vyresniems žmonėms, kurie kreipiasi į akių kabinetą. Aktyvūs — kai akispūdis tikrinamas darbovietėse, dažniausiai tuo pačiu metu derinant ir krūtinės ląstos fluorografiją. Tonometrinius tyrimus atlieka vidurinysis medicinos personalas. Tiria­masis, kuriam pagal akispūdžio matavimo rezultatus įtariama glaukoma, tolesniam tyrimui siunčiamas pas akių gydytoją.

Ji gali pasireikšti tuoj po gimimo, hydrophthalmus, buphthalmus congenitus, ir vėliau, jau vaikystėje. Įgimtai glaukomai priskiriama ir jaunatvinė glaukoma. Ji, kaip įgimtos glaukomos vėlyvas pasireiškimas, Aiškinama tuo, kad tokiose akyse priekinės kameros kampo neišsivystymas ne toks ryškus, kaip esant hidroftalmui.Mechanizmas. Įgimta glaukoma — reta autosomo recesyvinė liga. Tokių akių priekinės kameros kampe yra mezoderminė membrana, kuri pridengia trabekulę ir sudaro kliūtį skysčiui nutekėti. Kartais įgimta glaukoma pasitaiko kartu su kita įgimta sistemine patologija: neurofibromatoze (Morbus Recklinghauseni), angiomatoze (Morbus Sturge-Weberi), ir įgimtomis akių anomalijomis (aniridija, Riegerio sindromu ir kt.). Tokius ligonius reikia nuolatos tikrinti, nes glaukoma gali prasidėti bet kuriuo metu.Ji dažniausiai būna abejose akyse.Simptomai. Subjektyvūs. Motina ir pediatras turi atkreipti dė­mesį į be aiškios priežasties atsiradusią šviesos baimę, vokų spazmą ir ašarojimą. Jis būna dėl ragenos dirginimo.Objektyvūs. Padidėjęs akies obuolys (gr. buphthalmus — jaučio akis) (90 pav.). Didelis naujagimių ragenos skersmuo 13—17 mm (norma — 9—10 mm). Suplonėjusi ragena ir odena. Paburkus epiteliui, ilgainiui didėja ragenos padrumstėjimas. Ligai progresuojant, atsiranda linijinių, horizontalių Descemeto membranos įplyšimų. Išsiplečia limbas. Gili priekinė kamera, rainelė atrofuota. Regos nervo diskas gana ilgai būna normalus. Vėliau atsiranda glaukomai būdinga regos nervo disko ekskavacija ir atrofija.Įtariant įgimtą glaukomą, matuoti akispūdį ir nuodugniai ištirti akis reikia bendroje nejautroje. Akispūdis gali labai svyruoti, ir jo padidėjimas, palyginti su akių pakiti­mais gali būti nelabai žymus. Jei akispūdis normalus, bet yra kitų požymių, nusiraminti dar negalima. Matavimo metu nor­malus akispūdis gali būti dėl anestetikų poveikio ar pama­tuotas tuomet, kai yra pats ma­žiausias. Todėl akispūdį tikrin­ti reikia keletą kartų.Diferencinė diagnozė. Įgimtą glaukomą reikia skirti nuo didelės ragenos, megalocornea. Kai didelė ragena, akies obuolys yra normalaus dydžio, akispūdis — taip pat normalus.Prognozė. Anksti išopera­vus ir esant normaliam akispūdžiui, patenkinama, vėlyvose stadijose abejotina.Gydymas: chirurginis, vaistai neefektyvus. Dažniausiai atliekama goniotomijos (91 pav.) arba goniopunktūros operacija, ku­rias (esant reikalui) galima kartoti, vėlesnėse stadijose – fistulizuojančios operacijos. Ligoniai turi būti dispanserizuoti visą gyvenimą.Jaunatvinė glaukoma, glauucoma juvenile, atsiranda iki 30 metų amžiaus ir savo eiga bei pakitimais yra tokia pat, kaip atviro kampo glaukoma. Dažnai gydytojai pamiršta, kad glaukoma gali sirgti ir jaunas žmogus. Anksčiau susirgus, ji greičiau pasiekia terminalinę stadiją negu glaukoma, prasi­dėjusi vyresniame amžiuje.Gydymas: kaip atviro kampo glaukomos.

Antrinė glaukoma — tai įvairių kitų akių ligų, dėl kurių sutrin­ka skysčių nutekėjimas iš akies, rezultatas. Antrinė glaukoma būna: uvealinė (po rainelės ir krumplyno uždegimų, susi­darius užpakalinėms sinechijoms ir goniosinechijoms), fakogeninė (dėl lęšiuko panirimo ir išnirimo, taip pat burkstant nesubrendusiai kataraktai) ir fakolizine (kai perbrendusios kataraktos besirezorbuojančios masės užkemša priekinės kameros kampą), kraujagyslinė (po tinklainės centrinės venos trombozės ir sergant diabetine retinopatija, kai priekinės kameros kampe atsiranda naujadarinių kraujagyslių), trauminė (po kontuzijų — pažeidus trabekules, krumplyną, po kiaurinių sužeidimų — dėl priekinių ir užpakalinių sinechijų, po intraokulinių operacijų — kataraktos ekstrakcijos, ragenos persodinimo), dėl navikų akies viduje, melanoblastomos, retinoblastomos.Gydymas: šalinti ligos priežastį, dėl kurios sutriko skysčio nutekė­jimas.

Akies hipotonija atsiranda tuomet, kai tonometrinis akispūdis mažesnis negu 15 mmHg, o tikrasis — 9 mmHg. Hipotonija susiformuoja kaip kitų akies ar viso organizmo ligų padarinys. Ją sukelia nepakankamas kamerų skysčio kiekis: arba skysčio iš akies nuteka per daug, arba jo per mažai pasigamina. Hipotoniją gali sukelti antiglaukominės fistulizuojančios operacijos, kiauriniai akies sužeidimai, seniai atšokusi tinklainė. Trumpalaikė hipotonija pasitaiko sumušus akies obuolį, atšokus gyslainei. Akies hipotonija taip pat nustatoma esant kolapsui, diabetinei ar ureminei komai.Staigi hipotonija gali sukelti ragenos paburkimą ir padrumstėjimą, stiklakūnio padrumstėjimą, tinklainės ir jos geltonosios dėmės paburkimą ir degeneraciją, regos nervo disko paburkimą. Dėl nuolatinės ilgalaikės hipotonijos akies obuolys sunyksta — atrofuojasi.Gydymas: efektyvus tik tuomet, jei galima pašalinti hipotoniją sukė­lusią priežastį.

2015 © Akių klinika „Lirema“

Registracija vizitui

captcha
×

Klausimas specialistui

captcha
×

Anketa dėl regėjimo korekcijos galimybės įvertinimo


Medicininė informacija

Prašome trumpai apibūdinkite savo sveikatos būklę.

Ar naudojatės akiniais / kontaktiniais lęšiais? *
 Akiniais Kontaktiniais lęšiais Nesinaudoju
Jei nešiojate akinius, kokiam tikslui tai darote?
 Skaitymui Žiūrint į tolį Nešioju visada
Ar žinote savo akinių ir/ar kontaktinių lęšių stiprumą dioptrijomis, kitus recepto duomenis? *
Ar šiuo metu naudojate bet-kokius vaistus, tabletes, lašus? *
Ar esate turėję operacijų, kokių? *
Alergijos / kiti svarbūs medicininiai faktai *
Ar šiuo metu laukiatės / maitinate kūdikį?
 Taip Ne

Konsultacija dėl regėjimo korekcijos galimybės

Išanalizavus Jūsų anketos duomenis suteiksime preliminarią informaciją apie geriausią regėjimo korekcijos būdą. Jei pageidaujate tikslaus įvertinimo, kviečiame apsilankyti.

Pageidaujama konsultacijos data
Pageidaujama operacijos data

Vizito metu užtruksite apie valandą. Prireikus plėsime vyzdžius, todėl iki vakaro negalėsite vairuoti, skaityti.

Pastabos / pageidavimai / komentarai
captcha
×