Tinklainės ligos bendrai / kvalifikuoti akių gydytojai | Akių klinika Lirema
#

Didžiausias akių
chirurgijos klinikų
tinklas Lietuvoje

Tinklainės ligos

Tinklainės ligos bendrai
Apytakiniai pakitimai
Uždegiminiai tinklainės pakitimai
Tinklainės makulinės srities degeneracijos
Tinklainės degeneracijos
Tinklainės navikai

Bendra charakteristika. Tinklainė ir regos nervas yra centrinės nervų sis­temos dalis. Tinklainė plona, skaidri, ryškiai matyti kraujagyslės. Jei pa­tologiškai pakitę įvairūs organai, dažnai yra pakitusi ir tinklainė. Tinklai­nę galima gerai apžiūrėti vizualiai, todėl labai anksti pastebimi atsiradę pakitimai.Tinklainę galima tirti įvairiais metodais: oftalmoskopiniu, biomikroskopiniu, ultragarsiniu, elektrofiziologiniu, perimetriniu, angiografiniu, oftalmodinamometriniu, fotografuoti akių dugną ir kt. Patologiniai paki­timai tinklainėje gali greitai ją pažeisti, dėl to žmogus blogai mato ar net tampa invalidu. Tinklainės kraujagyslės gerai matyti oftalmoskopuojant. Lengvai galima skirti arterijas, kurios yra siauresnės ir šviesesnės, venas, jos platesnės ir tamsesnės. Matyti šviesos refleksas. Arterijų ir venų santykis — 2 : 3. Centrinė tinklainės arterija yra mažo skersmens — 0,1  mm, ji galinė, be anastomozių.Dėl amžiaus angiofibrozės kraujagyslių sienelės pasidaro neskaidrios, kraujo srovė — grūdėta.Tinklainės kraujagyslės kinta priklausomai nuo akies refrakcijos. Toliaregių akių akies obuolys mažesnis, kraujagyslės vingiuotesnės, esant trumparegystei — akies obuolys pailgėja, kraujagyslės ištemptos, siau­ros. Normalioje akyje gyslainės kapiliarinio tinklo nematyti.Akių dugno pigmentacija taip pat yra gana įvairi. Šviesaus žmogaus tinklainėje mažiau pigmento, akies dugnas šviesus, prasišviečia net gyslai­nės kraujagyslės. Tamsių žmonių dažniausiai ir tinklainėje gausu pigmento, ir akies dugnas tamsus. Tinklainė kinta priklausomai nuo amžiaus.Jaunų žmonių regos nervo diskas blyškiai rausvos spalvos, netolygi akies dugno pigmentacija. Arterijos vienodai pripildytos kraujo, šakoja­si dichotomiškai stačiais kampais. Makulinis refleksas yra ovalo formos, šviesus, spindintis.Vyresnio amžiaus žmonių regos nervo diskas yra blyš­kiai gelsvas, apie jį gali atrofuotis tinklainė, gyslainė. Akies dugno reflek­sas esti pilkšvas, tinklainės pigmento pakitimai dažniausiai matyti ekvatorinėje tinklainės dalyje. Tinklainėje matyti gelsvi blizgantys židinukai, elastinėje tinklainės membranoje yra susiformavusių druzų. Mažėja krau­jagyslių elastingumas, sienelės sustorėja, spindis — nevienodas.Tinklai­nės ligų yra gana daug ir labai įvairių. Jas galima suskirstyti į grupes:

  • Tinklainės pakitimai sergant įvairiomis organizmo ligomis: širdies ir krau­jagyslių, endokrininėmis, nervų sistemos, uždegiminėmis — infekcinėmis ligomis.
  • Distrofinio pobūdžio pakitimai.
  • Trauminiai, cheminiai, spin­duliniai pažeidimai.
  • Įgimta ir paveldima patologija.
  • Navikai: gerybi­niai, piktybiniai.
Sergant tinklainės ligomis, tiek ligonio nusiskundimai, tiek akių dugno pakitimai priklauso nuo ligos, jos pažeidimo laipsnio, trukmės, lokalizacijos,  organizmo būklės.

Centrinės tinklainės arterijos ūmus nepraeinamumas, occlusio arterie centralis retinae.Užsikimšus centrinei tinklainės arterijai, staiga žmogus pradeda blogiau matyti arba visiškai apanka. Skausmų paprastai nebūna, gali būti kiek išsiplėtęs vyzdys. Oftalmoskopuojant akies dugną, matyti pilkšvai balzgana paburkusi tinklainė, kartais gali būti smulkių kraujosruvų. Macula lutea srityje yra maža tamsiai raudona dėmė — tai „vyšnios kauliuko“ simptomas. Šioje srityje per ploną tinklainę persišviečia tamsiai raudonas pigmentinis epitelis ir gyslainės kapiliarai. Tinklainės arterijos siau­ros, tuščios, primena baltos spalvos siūlus, venos taip pat susiaurėjusios. Spaudžiant akies obuolį nei venų, nei arterijų pulsacijos nematyti. Tokia būsena atitinka tinklainės ischemijos stadiją, stadium ischemicum, ji trunka apie dvi savaites, o vėliau pereina į atrofijos stadiją, sta­dium atrophicum. Tinklainės paburkimas mažėja, duobutės raudonumas išnyksta. Kraujagyslės lieka labai siauros, regos nervo diskas baltas, akis beveik nieko nemato. Kartais tinklainėje gali būti gana stambi cilioretininė arterija, tuomet išlieka nedidelis nepakitusios tinklainės plotelis, truputis akipločio ir žmogus šiek tiek mato.Dažniausiai užsikemša centrinė tinklainės arterija, tačiau kartais gali būti pažeista tik jos šaka, tada akiplotis ir rega sutrinka tik iš dalies. Pap­rastai sužalojama centrinė vienos akies tinklainės arterija, bet pasitaiko pakitimų ir abiejose akyse.Etiologija: embolas gali užkimšti centrinę tinklainės arteriją ser­gant širdies reumatu. Gali būti oro ar riebalų embolijos stipriai nukraujavus, po traumų. Sergantiems ateroskleroze, hipertonija, diabetu, endarteritu dažnai centrinėje tinklainės arterijoje susidaro trombas, kuris sutrikdo kraujo apytaką. Gali turėti įtakos ir uždegiminiai procesai organizme; septicemija, tromboflebitas, septinis endokarditas. Kartais panašūs pakitimai gali būti esanti angiospazmui, kai yra pažeistos tinklainės kraujagys­lės dėl hipertonijos,  apsinuodijus  chininu.Gydymas: nemaitinama tinklainė išsilaiko tik apie 100 minučių, vėliau ji pakinta negrįžtamai. Pirmiausia ligoniui reikia masažuoti akies obuolį, duoti įkvėpti amilnitrito ar CO2, nitroglicerino. Tinklainės krauja­gyslėms praplėsti retrobulbariai sušvirkšti kraujagysles plečiančių medi­kamentų — acetilcholino 1:10000 — 0,3—0,5 ml. Esant trombozei, skirti enzimus, kraujagysles plečiančius medikamentus, sušvirkščiant į veną ar į raumenis (nikotino rūgštį, papaveriną, eufiliną, kavintoną). Sergantį centrinės arterijos tromboze ištirtą ligonį jei yra indikacijų, ga­lima gydyti tiesioginio ar netiesioginio veikimo antikoaguliantais, krauja­gyslių sieneles bei kraujo krešumą veikiančiais medikamentais. Prognozė — dažniausiai bloga. Tik esant kraujagyslių spazmui, rega pagerėja, o susiformavus embolui ar trombui, rega lieka bloga, nes ligoniai dažniausiai kreipiasi per vėlai, kai tinklainė ir regos nervas jau būna negrįžtamai pakitę. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir tuoj pat pradėti gydyti.Centrinės tinklainės venos trombozė, thrombosis venae centralis retinae.Dažniausiai esti centrinės venos kamieno, ties lamina cribrosa, bet gali būti vienos kurios šakos trombozė (tinklainės hemoraginis infarktas). Kartais kartu yra ir centrinės tinklainės arterijos trombozė. Venos trombas formuojasi iš lėto. Ligonis trumpam blogiau mato, jam prieš akis lyg kibirkščiuoja ir pamažu rega silpsta. Tai priklauso nuo venų pažeidimo. Blogiausia rega būna tuomet, kai tuo pačiu metu pažeidžiama ir centrinė vena, ir arterija.Oftalmoskopinis vaizdas: optinio nervo diskas hiperemiškas, paburkęs. Tinklainės venos plačios, vingiuotos, tamsiai raudonos. Kraujosruvų forma įvairi: periferijoje daugiau taškinės, centre — liepsnos formos, vėliau atsiranda balzganų, vaškinių židinių apie kraujagyslių sieneles bei geltonojoje dėmėje. Akies dugnas primena „sutraiškytą po­midorą“. Gali būti cistinė makulinė edema, vėliau atsiranda neovaskuliarizacija. Jei trombas yra tinklainės venos šakoje, matyti pakiti­mai toje vietoje, kur pažeista vena. Pažeisto segmento viršūnė dažnai sie­kia optinio nervo diską. Trombai susidaro dėl venų sienelių, kraujo ar kraujo tėkmės pokyčių. Taip atsitinka sergant ateroskleroze, hipertonija, dia­betu, tromboflebitu, vaskulitu, orbitos audinių uždegimu.Gydymas. Gydyti pagrindinę ligą. Esant indikacijoms, skiriami antikoaguliantai, rezorbciją skatinantys medikamentai, kraujagyslių sie­neles veikiantys preparatai. Kai paburkusi makulinė sritis, parabulbariai —  kortikosteroidai. Kai kada gydoma streptodekaze, papainu. Kraujosruvų rezorbcijai skatinti ir esant neovaskuliarizacijai, taikoma lazerio terapija.Prognozė geresnė, jei paliesta tik viena centrinės tinklainės venos ša­ka, o blogiausia, kai pažeistas centrinės tinklainės venos kamienas ir centrinė tinklainės arterija.Viena pagrindinių ir sunkiausių komplikacijų, susidaranti 15—20% ligonių, antrinė neovaskulinė glaukoma, kurios gydymui skirtini akispūdį mažinantys vaistai, nors neretai tenka ir operuoti.Tinklainės pakitimai sergant hipertonija. Ankstyvose ligos stadijose randama mikrocirkuliacinių pakitimų akyse, tinklainėje. Pasiūlyta daug įvairių klasifikacijų pokyčiams įvertinti (Barakerio, 1939; M. Krasnovo, 1948; Tilio, 1950).Praktiškai dažniausiai naudojama M. Krasnovo klasifikacija. Pagal šią klasifikaciją skiriamos 4 stadijos:1) Hipertoninė tinklainės angiopatijaangiopathia retinae hypertonica. Iš pradžių esti išsiplėtusios venos, kartais ir arterijos, vėliau susiformuoja arteriolių spazmas, jos siaurėja. Makulinėje srityje venos pasidaro vingiuo­tos — Gvisto simptomas. Kartais padidėja regos nervo disko hiperemija arba gali atsirasti ir smulkių taškinių kraujosruvėlių. Hiper­toninė angiopatija dažniausiai atsiranda, kai nepastoviai didėja arterinis kraujospūdis. Normalizuojantis kraujospūdžiui, gali išnykti ir akių tink­lainės kraujagyslių pakitimai. Šie pakitimai yra grįžtami.2) Hipertoninė tinklainės angiosklerozė, angiosclerosis retinae hyper­tonica. Organiškai pakinta kraujagyslių sienelės. Formuojantis kraujagys­lių sienelių hialinozei, jos storėja, tampa neperšviečiamos, kraujo srovė atrodo siaura, netolygi, pakinta kraujagyslių refleksas: esti gelsvos spal­vos, primena vario vielą ir vadinamas vario vielos simptomu. Kartais krau­jagyslės atrodo visai bekraujės, baltos — tai sidabro vielos simptomas. Arterijų ir venų susikirtimo vietoje, pakitus arterijų sienelėms, matyti Guno-Saliuso simptomas. Priklausomai nuo kraujagyslių sienelių pakiti­mo, skiriami trys Guno-Saliuso simptomo pažeidimo laipsniai. Esant pirmajam laipsniui, arterijos ir venos susikirtimo vietoje matyti įspausta vena. Toje vietoje ji atrodo susiaurėjusi. Antrojo laipsnio Guno-Saliuso simptomo atveju vena prieš susikirsdama išsilenkia ir sudaro išplonėjusį lanką, kurio viduriu eina arterija. Esant trečiajam laipsniui, Guno-Saliuso simptomo centre lanko venos visai nematyti ir atrodo, kad ji iš abiejų ar­terijos šonų nutrūkusi. Taip pakinta tinklainė ligoniams, kurių arterinis kraujospūdis nuolat padidėjęs.3) Hipertoninė angioretinopatija, angioretinopathia hypertonica. Be minėtų pakitimu, tinklainėje atsiranda daug įvairaus dydžio ir formos kraujosruvų, plazmoragijų — balzganai gelsvų dėmių. Geltonosios dėmės srityje esti smulkių balzganų įvairios formos židinėlių, išsidėsčiusių „žvai­gžde“. Kartais balzgani židinėliai gali susilieti ir sudaryti nevienodo dydžio sankaupas. Pasitaiko, kad smulkūs, gelsvi, daugybiniai židinėliai lyg lanku apjuosia makulinę sritį, retinopathia circinata . Rega esti sumažėjusi.4) Hipertoninė neuroretinopatija, neuroretinopathia hypertonica. Dažnai formuojasi vėlyvose hipertonijos stadijose, esant sunkiai ligos eigai. Be jau minėtų pakitimų tinklainėje ir kraujagyslėse, kinta regos nervo diskas, jis paburksta, jo ribos neryškios. Apie regos nervo diską tinklainė taip pat paburkusi, atsiranda daugybinės, įvairaus didumo kraujosruvos. Būna pakitimų ir makulos srityje: paburkę įvairios formos židiniai, kraujosruvos. Regos sutrikimai priklauso nuo pakitimų lokalizacijos, jų išplitimo. Žymūs pakitimai ir akipločio srityje.Gydymas — bendras: hipotenziniai, antiskleroziniai, angioprotektoriai, medžiagų apykaitą gerinantys medikamentai. Tie patys medikamen­tai taikomi ir gydant vietiškai: lašinant lašus, švirkščiant po akies obuolio jungine, retrobulbariai. Tinka ir įvairios fizioterapinės priemonės. Jei yra indikacijų, lokaliai gydoma kortikosteroidais.Tinklainės pakitimai sergant ateroskleroze. Akių dugno pakitimai būna įvairūs, priklauso nuo ligos stadijos, išplitimo lokalizacijos, ligonio amžiaus, ligos trukmės. M. Krasnovas skiria 3 aterosklerozės tinklainės pakitimų stadijas:1) Angiopathia retinae atherosclerotica — oftalmoskopuojant akies dugną, matyti tiesios arterijos, paryškėjęs jų refleksas, siauresnė kraujo srovė.2) Angiosclerosis retinae atherosclerotica — tinklainės arterijų spindis nelygus, sustiprėjęs indų refleksas. Tinklainėje gali būti smulkių kraujosruvų, gelsvų židinukų. Esti ir kraujagyslių susikirtimo — Guno-Saliuso simptomas.3) Retinopathia atherosclerotica — be minėtų kraujagyslių pakitimų, tinklainėje atsiranda distrofiniai smulkūs ar stambesni židinukai. Macula lutea srityje matyti smulkūs gelsvi ar pigmentiniai židinukai. Gali būti ir kraujosruvų.Tinklainės pakitimai esant inkstų patologijai. Retinopathia renalis daž­niau susiformuoja sergant ilgiau glomerulonefritu, esant susiraukšlėjusiam inkstui. Ligonis blogiau mato, akių dugne matyti labai siauros arte­rijos. Centrinėje tinklainės dalyje — įvairios formos balkšvi židinėliai, kartais išsidėstę „žvaigžde“. Šalia kraujagyslių smulkios ar stambesnės kraujosruvos, plazmoragijos.Tinklainės pakitimai sergant diabetu. Tuomet pažeidžiama mikrocirkuliacija. Įvairiuose organuose, tarp jų labai dažnai ir tinklainėje, formuo­jasi kapiliaropatija, atsiranda išsiplėtusių kapiliarų — mikroaneurizmos. Padidėja kapiliarų pralaidumas, kurį galima nustatyti biomikroskopuojant, fluorescencinės angiografijos metodu. Pažeisti kapiliarai deformuo­jasi, suveši nauji ir smulkiosios kraujagyslės, vadinasi, susidaro nauji kapiliarai ir kraujagyslės. Iš kraujo forminių elementų bei pažeistos kraujagyslių sienelės išsiskiria vazoaktyvios medžiagos — biogeniniai aminai (serotoninas, katecholaminai, prostaglandinai ir kt.), kurie veikia krauja­gyslių sieneles, kraujagyslės susitraukia, spindis susiaurėja, keičiasi sienelės pralaidumas, tinklainės audiniuose formuojasi anoksemija. Tinklainės pakitimai ir jų progresas glaudžiai susiję su cukrinio diabeto forma, kli­nikine eiga bei sutrikusia angliavandenių apykaita, ligos trukme.Tinklai­nės pakitimai skirstomi į 3 stadijas (M. Krasnovo ir M. Margolio klasi­fikacija).1) Angiopathia retinae diabetica — pakinta kapiliarai, atsiranda mikroaneurizmos, kurios ypač gerai matyti atlikus fluorescencinę angiografiją. Venos esti išsiplėtusios, vingiuotos, matyti maišelio formos mikroaneurizmos.2) Retinopathia diabetica simplex — be minėtų kapiliarų ir kraujagys­lių pakitimų, tinklainėje atsiranda kraujosruvų, plazmoragijų, tinklainė paburksta.3) Retinopathia diabetica proliferans — šioje stadijoje dėl tinklainės hipoksijos matyti naujai susiformavusios naujadarinės kraujagyslės. Jos auga prieš tinklainę. Iš jų kraujuoja į stiklakūnį ir tinklainę, prasideda proliferacija, formuojasi sijos, kurios atitraukia tinklainę, ji pradeda atšokti. Dėl šių pakitimų regėjimas labai sumažėja ar žmogus visai apanka.Gydymas: diabetiniai pakitimai tinklainėje turi būti diagnozuojami anksti ir anksti gydomi. Svarbiausią reikšmę turi bendras gydymas, kom­pensuojantis diabetinį procesą: racionali mityba, insulino reguliavimas. Tinka medikamentai, gerinantys lipidų, baltymų, angliavandenių apykai­tą. Bendram gydymui skiriama: prodektinas, trentalis, dicinonas, retabolilis. Tinka vitaminų terapija, audinių regeneraciją gerinantys preparatai. Galima naudoti medikamentus, švirkščiant juos po akies obuolio jungine, fizioterapines priemones.Nuo 1960 m. diabetinei retinopatijai gydyti pradėta naudoti lazerio koaguliacija. Jos gydomojo veikimo mechanizmas remiasi hipoteze, kad suardžius hemostazes, ischemijos ir mikroaneurizmų neovaskuliarizacijos plotus, pagerėja pažeistos tinklainės kraujotaka, mažėja makulinės sri­ties paburkimas, proliferacija. Lazerio koaguliaciją rekomenduojama atlikti ankstyvose ligos stadijose.Lazerio koaguliacija žalinga, jei optinės terpės nepakankamai skaidrios, stiklakūnyje yra kraujosruvų. Dabar kai kada siūloma vitrektomija (paša­linti sąaugas bei pažeistą stiklakūnį).Tiek medikamentinis gydymas, tiek lazerio koaguliacija efektyvi tik esant kompensuotam diabetui.Nėščiųjų retinopatija, retinopathia gravidarum. Apie 50% moterų nor­malaus nėštumo metu pakyla kraujospūdis. Tai susiję su arteriolių, arte­rijų funkciniu susiaurėjimu, kuris pranyksta tuoj po gimdymo. Toksemijos atvejais susiaurėja tinklainės kraujagyslės, padidėja diastolinis kraujospūdis centrinėje tinklainės arterijoje, paburksta tinklainė. Jei toksemija pasireiškia sveikai moteriai, tinklainės pakitimai po gimdymo išnyksta. Jei toksemija antrinė, kai sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, pažeisti inkstai ir kt., kraujagyslių spindis nevienodas, yra kraujosruvų. Jei pakinta makulinė tinklainės dalis, žmogus mato ypač blogai. Retai, bet pasitaiko, kad tinklainė atšoka.Tinklainės pakitimai, sergant kai kuriomis kraujo ligomis. Retinopathia leucaemica susiformuoja sergant leukoze. Tuomet tinklainė yra blyški, su gelsvu atspalviu. Kraujagyslės tampa labiau vingiuotos, matyti aneuriz­mų. Tinklainė sudrumstėjusi, atsiranda kraujosruvų, plazmoragijų. Jeigu yra leukozinių pakitimų orbitos kauluose, dėl spaudimo gali paburkti regos nervas.Gydymas — bendras: citostatikai, kortikosteroidai.Retinopathia anaemica atsiranda nuo įvairios kilmės mažakraujystės. Akių dugno spalva blyški, kartais net cianoziška. Tinklainė paburkusi, ypač apie regos nervo diską, padidėja akloji dėmė. Sunkiais atvejais būna įvairios lokalizacijos kraujosruvų. Apie stambesnes kraujagysles — balz­ganų židinių.

Periphlebitis retinae, Ilso liga, s. angiopathia juvenilis. Serga paaugliai ir jauni žmonės, dažniau — vyrai. Ligoniai blogiau mato, jiems mirga aky­se. Tinklainėje matyti plačios vingiuotos venos, apsuptos pilkų makščių, šalia jų — gausios kraujosruvos. Akies dugno periferijoje yra smulkių kraujosruvų. Neretai kraujuoja į stiklakūnį. Apie kraujagysles ir tinklainėje esti proliferacinių pakitimų, dėl kurių dažnai atšoka tinklainė. Sutrikus kraujo ir skysčių apytakai, gali atsirasti antrinė glaukoma. Sergant Ilso liga, esti padidėjęs kapiliarų pralaidumas. Liga formuojasi sergant tuber­kulioze, kai kuriomis virusinėmis ligomis, žmonėms, kuriems sutrikusi endokrininė sistema, pakitusi organizmo imuninė būsena.Gydymas: sanuoti infekcinius židinius. Skirti kraujagyslių sienelių pralaidumą mažinančius medikamentus, kraujosruvų rezorbciją skatinan­čias priemones, lazerio terapiją, kai kuriais atvejais siūloma krioterapija. Prognozė — nepalanki, žmogus gali matyti labai silpnai ar net apakti.Retinitis exudativa haemorrhagica, retinitis Coats. Dažnai serga vaikai ar jauni žmonės. Jiems blogėja regėjimas, tinklainėje matyti varikoziniai smulkių kraujagyslių išsiplėtimai, įvairių formų gelsvi eksudaciniai židiniai, gali būti ir šviesių blizgančių židinių, riebalinė pigmentinio epitelio degeneracija. Pakitimų dažniausiai esti centrinėje tinklainės dalyje, jiems gausėjant, gali būti paliestas ir regos nervo diskas. Neretai bū­na kraujosruvų, o vėliau atšoka ir tinklainė. Panašūs pakitimai gali susi­formuoti ir sergant retinoblastoma, tuberkulioze, Hipel—Lindau liga. Etiologija — nežinoma.Gydymas: mažai efektyvus. Skiriama uždegimą mažinančių medi­kamentų, kortikosteroidų, lazerio koaguliacija.Prognozė: bloga, kartais procesas stabilizuojasi, tačiau žmogus mato labai blogai, jei akį skauda, ją tenka pašalinti.Chorioretinitis juxtapapillaris, Jenseno. Ūmiu ligos periodu tinklainėje, prie pat regos nervo disko, susidaro balsvas neryškių ribų paburkęs, už­degiminis židinys, prominuojantis į stiklakūnį. Dažnai užde­gimas paliečia ir regos nervo disko paviršinius sluoksnius, dėl to žmogus blogiau mato ir atsiranda sektorinės akipločio skotomos, einančios nuo aklosios dėmės į periferiją. Apie židinį stiklakūnis pakinta, padrumstėja. Dažniau serga vidutinio amžiaus žmonės, ligos priežastis gali būti ir toksoplazmozė.Fibroplasia retrolentalis, — serga neišnešioti naujagimiai, nes tinklai­nės kraujagyslės nevisiškai susiformavusios. Ligą sukelia padidintas de­guonies kiekis, kai neišnešiotiems naujagimiams sudaromos specialios są­lygos. Liga prasideda 2—6 savaitę po gimimo. Pirmai ligos stadijai būdin­gas tinklainės kraujagyslių susiaurėjimas, o vėliau — jų išsiplėtimas. Daž­niausiai tinklainė pakinta temporalinėje dalyje, periferijoje, nes čia vė­liausiai susiformuoja tinklainės kraujagyslės. Vėlesnėse stadijose esti kraujosruvų tinklainėje ir stiklakūnyje, vėliau atsiranda proliferacinių pokyčių, kartais jie pasiekia lęšiuko užpakalinį paviršių, gali atšokti ir tinklainė.Gydymas: sėkmingesnis pradinėse ligos stadijose. Reikia koreguoti deguonies kiekį mažyliui. Esant pakitimams stiklakūnyje, siūloma vitrektomija, atšokus tinklainei — operuoti.Maculopathia serosa centralis, centrinė serozinė makulopatija. Šia liga dažniausiai serga 24—25 metų amžiaus žmonės, dažniau vyrai. Ligos prie­žastis dar tiksliai nenustatyta. Iš pradžių žmogus staigiai, dažniausiai vie­na akimi, pradeda blogiau matyti, akiplotyje yra centrinė absoliuti ar re­liatyvi skotoma, vaizdas — iškraipytas. Makulinėje dalyje tinklainė pa­burkusi, pigmentinis epitelis atšokęs, vėliau gali atšokti ir neuroepitelis. Po 3—4 savaičių pastebimi gelsvai balzgani židinukai, tinklainė mažiau paburkusi. Fluorescencinės angiografijos pagalba nustatomas dažų pralai­dumas pigmentiniame tinklainės epitelyje, jie gali patekti ir į subepitelinį, o kartais į subretininį tarpą. Retai liga gali per ke­letą savaičių ar mėnesių praeiti savaime. Skiriama kraujotaką gerinančių vaistų, kortikosteroidų, esant indikacijoms — lazerio koaguliacija.Maculopathia secundaria, antrinė makulopatija. Geltonoji dėmė gali būti pažeista įvairiais šviesos spinduliais: operuojant mikroskopu, oftalmoskopuojant, biomikroskopuojant tinklainę, saulės užtemimo metu žiū­rint be filtrų, lazerio spinduliais. Gali būti pakitimų, naudojant kai kuriuos medikamentus. Tuomet žmogus blogiau mato, makulinėje srityje esti paburkimų, židinių, kartais smulkių kraujosruvų.

Degeneratio maculae luteae. Macula lutea sritis ypač jautri įvairiems poky­čiams. Ji gali pakisti, jei pradeda sklerozuotis choriokapiliarai, pakinta pigmentinis epitelis. Dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ne­žymūs pokyčiai gali atsirasti ir jaunesniems asmenims. Pakitimų klinika labai įvairi.Degeneratio maculae luteae disciformis, Kuhnt-Junius. Ligos pradžioje ligonis mato iškraipytus vaizdus, jis regi vis blogiau, akiplotyje atsi­randa centrinė skotoma. Skiriamos 3 ligos formos.

  • Tinklainės geltonosios dėmės srityje esti balzganų, gelsvų smulkių židinukų, pigmentacija nelygi, kartais matyti druzos, atskirais apskritais kuokšteliais, gelsvos susikaupę hialininės lipidinės medžiagos.
  • Hemoraginė-eksudacinė forma — tinklainė paburkusi, geltonosios dėmės srityje išryškėja disko formos pilkšvai gelsvas židinys prominuojantis į stiklakūnį.
  • Proliferacinė forma — židinys įgauna kompaktinę konsistenciją, gali būti kraujosruvų, jis perauga jungiamuoju audiniu, ribos išryškėja. Žmogus mato labai blogai.
Diferencinė diagnozė: tuberkuloma, toksoplazmozė, navikai.Gydymas: tinklainės kraujotaką gerinantys medikamentai, kortikos­teroidai, ankstyvose stadijose — lazerio koaguliacija.Degeneratio maculae luteae vitelliformis, Best’o, centrinė geltonoji tink­lainės distrofija.Ankstyvose stadijose makulinėje tinklainės dalyje susidaro geltonas, panašus į kiaušinio trynį židinys, prominuojantis į stiklakūnį. Vėliau židinys suskyla, primena pseudohipopioną. Gali atsirasti kraujosruvų, tinklainė paburksta, vėliau toje vietoje ji atrofuojasi, randėja. Iš pradžių žmogus mato gerai, o vėliau — blogiau. Elektroretinograma esti normali, tačiau elektrookulograma — pakitusi. Pakitimai susiję su gelsvos spalvos pigmento lipofuscino susikaupimu pigmentiniame tinklainės epitelyje.Degeneratio maculae luteae progrediens, Stargardt’o. Įgimta tinklainės liga dažniausiai paliečia abi akis. Tinklainės pakitimui priklauso nuo li­gos stadijos. Pirmoje ligos stadijoje centrinėje tinklainės dalyje esti pigmentuotų ir šviesių židinukų. Blogėja rega, akiplotyje randamos centrines skotomos, gana anksti sutrinka spalvų juslė. Antroje ligos stadijoje centri­nėje tinklainės dalyje esti ovalo formos pigmentuotas židinys ir daugybiniai smulkūs židinukai, regėjimas labai susilpnėja, akiplotyje — centrinė skotoma, sutrinka spalvų juslė.Degeneratio maculae luteae cystoides  makulinėje tinklainės srityje atsiranda ribotų cistelių, primenančių bičių korį. Jų gali būti viena didesnė ar kelios smulkesnės. Kartais cistelių atsiranda tinklai­nės periferijoje. Periferinės cistelės gali plyšti, tuomet tinklainėje pasidaro anga, ji gali atsisluoksniuoti, ablatio retinae. Sutrinka centrinis regėjimas, spalvų juslė, akiplotyje atsiranda skotoma. Diagnostikai padeda tinklainės biomikroskopija.Gydymas: lazerio koaguliacija.Ruptura maculae luteae, makuliniai tinklainės plyšiai. Jie gali būti kaip įgimta patologija esant cistinei degeneracijai bei įvairiems kitiems tink­lainės pakitimams. Žmogus blogai mato, akiplotyje atsiranda centrinė sko­toma. Tinklainės centrinėje dalyje matyti raudona dėmė, nėra fovealinio reflekso, apie plyšį gali būti paburkusi tinklainė. Diagno­zuoti padeda tyrimas plyšine lempa.Gydymas: lazerio koaguliacija.

Degeneratio retinae, neuždegiminės tinklainės ligos linkę progresuoti pasižymi labai polimorfine klinika. Ligų metu pakinta tinklainės nervinės ląstelės, dėl to mažėja regos funkcijos: centrinis ir periferinis matymas, adaptacija tamsai, pakinta ERG. Kai kada labiau pažeidžiama tinklainės centrinė dalis, o kai kada — ekvatorinė, periferinė.Pigmentinė tinklainės degeneracija, degeneratio retinae pigmentosa. Sunki paveldima recesyvinio bei dominantinio tipo, progresuojanti tinklainės liga. Sunkesnė yra recesyvinio tipo pigmentinė tinklainės degenera­cija, nes dažnai būna ir kitų įgimtų organizmo anomalijų. Liga prasideda vaikystėje, progresuoja ir sulaukęs 40—50 metų ligonis beveik nemato. Ankstyvoje ligos stadijoje vyksta pakitimai stiebeliuose bei tinklainės pigmentiniame epitelyje, sutrinka rodopsino apykaita, adaptacija tamsai, formuojasi hemeralopija, vištakumas. Ligoniai skundžiasi, kad blogai ma­to prietemoje, naktį. Tiriant tinklainę, randama tamsių, netaisyklingos formos pigmentinių dėmelių, kurios primena kaulinius kūnelius. Vėliau jų gausėja, dėmelės susilieja ir sudaro juodą tinklą, plečiasi makulos ir tinklainės periferijos link. Tinklainės kraujagyslės esti labai plonos, tiesios, visai išnyksta smulkiosios šakutės. Regos nervo diskas — gelsvos vaško spalvos, atrofiškas (LXIV pav.). Kartais gana anksti atsiranda pakitimų centrinėje tinklainės dalyje. Vėliau, drumstėja lęšiukas. Su amžiumi blogėja adaptacija tamsai, kinta akiplotis. Iš pradžių galima rasti žiedinę akipločio skotomą, vėliau akiplotis siaurėja koncentriškai ir lieka siaurutis, vamzdi­nis regėjimas. Ligoniui sunku orientuotis aplinkoje. Jei makulinė sritis nepaliesta, centrinis regėjimas gali išlikti geras. Sergant pigmentine tinklai­nės degeneracija, pakinta ERG. Liga nepagydoma, galima tik sulėtinti jos eigą. Skiriami vaistai, plečiantys tinklainės kraujagysles, antiskleroziniai, medžiagų apykaitą gerinantys medikamentai, ENKAD, DNR, taufonas. Dabar siūloma lazerio terapija. Pigmentinė tinklainės degenera­cija yra Lorenso-Mun’o-Barde-Bidlio sindromo sudedamoji dalis, vienas jo simptomų. Be pakitimų tinklainėje, ligoniui sutrinka klausa, atsiranda endokrininė patologija, žmogus tunka, ūgis — žemas, jis atsilieka protiškai. Degeneratio retinae albescens, šviesi židininė tinklainės degeneracija. Ligos metu esti beveik visi tie patys simptomai, kaip ir sergant pigmentine tinklainės degeneracija, tik nėra tinklainės pigmentacijos, o visame jos plo­te išmėtytos daugybinės balzganos dėmelės.Degeneratio retinae sine pigmento, liga labai panaši į pigmentinę tink­lainės degeneraciją; prasideda vaikystėje, formuojasi hemeralopija, siau­rėja akiplotis, blogėja rega, pakinta ERG, tačiau tinklainėje nėra pigmen­tuotų židinių.Ablatio retinae, atšokusi tinklainė. Tinklainės neuroepitelis atsiskiria nuo pigmentinio epitelio. Ligos priežastys labai įvairios. Tinklainės atšo­ka gali būti pirmine idiopatinė ir antrinė.Idiopatinės tinklainės atšokos metu beveik visada tinklainėje esti vienas ar keli plyšiai, pro juos prasiskverbia subretininis skystis ir atsluoksniuoja tinklainę. Plyšimai įvyksta jau anksčiau pakitusioje tinklainėje. Dažniau plyšta trumparegėse, belęšėse akyse, taip pat akyse, kur yra de­generacinių tinklainės bei gyslainės pakitimų. Svarbus vaidmuo priklauso ir stiklakūniui. Įvairūs predisponuojantys faktoriai: traumos, sunkus fi­zinis darbas. Apie 90% atvejų plyšiai esti ekvatorinėje tinklainės dalyje. Antriniai tinklainės atšokimai atsiranda dėl akies obuolio apvalkalų uždegimo, kraujosruvų, navikų. Tinklainė plyšta labai retai.Liga dažnai prasideda prodrominiais reiškiniais: mirga akyse, daiktai atrodo iškraipyti, prieš akis slenka lyg kokia uždanga.Tiriant oftalmoskopiškai, matyti šviesiai pilka tinklainė, susimetusi klostėmis, kraujagyslės tamsios, kartais dingstančios gilesniuose raukšlių tarpuose. Atšokusioje tinklainėje galima rasti įvairaus didumo ir formos vieną ar kelis tinklainės plyšius (LXXV pav.). Juos nesunku pažinti iš šviesiai raudonos spalvos pilkšvame atšokusios tinklainės fone. Kartais akies dugno periferijoje matyti platus plyšys — tai nuo ora serrata atp­lyšusi tinklainė, desinsertio retinae. Atšokus tinklainei, stiklakūnis esti sudrumstėjęs, kartais ir akies dugną sunku įžiūrėti. Ties atšokusia tinklai­nės sritimi pakinta akiplotis, ypač prietemoje. Gali būti sutrikęs spalvų jutimas, akispūdis dažnai esti žemas, hipotonija. Iš pradžių tinklainė daž­niausiai atšoka viršutinėje lateralinėie akies dugno dalyje. Ilgainiui atsisluoksniuoja visa tinklainė, ablatio retinae totalis. Tokioje akyje po kurio laiko drumstėja lęšiukas, priekinė kamera darosi gili, akis minkšta, hipotoniška. Neretai esti iridociklitas, pasidaro synechiae posteriores, seclusio et occlusio pupillae. Be oftalmoskopijos diagnozuoti atšokusią tinklai­nę padeda tyrimas ultragarsu bei pakitimai ERG. Geresni gydymo re­zultatai esti, kai blokuojamas tinklainės plyšys, kol tinklainė dar nedaug atšokusi. Jei tinklainės plyšys nedidelis ir atšoka neaukšta, galima gy­dyti lazerio koaguliacija, jei atšokęs didelis tinklainės plotas, didelė pūslė, reikia daryti įvairias odenos plastines operacijas, plyšį blokuoti. Kartais reikia operuoti kelis kartus. Esant stiklakūnio pakitimams, sąaugoms, jos atidalijamos, atliekant vitrektomiją. Geresni rezultatai, kai tinklainės plyšys nedidelis, kai anksti pradedama gydyti. Kuo didesnis tinklainės plotas atsisluoksniuoja, tuo blogesni rezultatai. Daug reikšmės rezulta­tams turi pakitimai tinklainėje ir stiklakūnyje, dėl kurių tinklainė ir atšo­ka. Tinklainė gali atšokti pakartotinai. Tokiems asmenims reikia tinkamai organizuoti pooperacinę reabilitaciją, režimą.Angiomatosis retinae, Hippel-Lindau liga. Tinklainėje atsiranda šviesios spalvos iškilimas, į kurį įlenda smarkiai susiraičiusi arterija, o iš jo išlenda plati vingiuota vena (LXXVI pav.). Po kurio laiko tokie pakitimai atsi­randa kitoje tinklainės vietoje. Vėliau iš pakitusių kraujagyslių į tinklainę ir stiklakūnį atsiveria kraujosruvos. Pakitimų tinklainėje vis daugėja, for­muojasi proliferaciniai pažeidimai, atšoka tinklainė, drumstėja lęšiukas. Šia liga serga ir vaikai, ir jauni žmonės. Gali būti pakitimų ir kitoje akyje, kituose organuose: smegenyse, inkstuose.Gydoma lazerio koaguliacija, hormonais.Pigmentatio retinae naevoides, melanosis retinae. Tinklainėje susifor­muoja nedidelės krūvelės apskritų juodų dėmelių (LXXVII pav.). Jos gu­li užpakalinėje tinklainės kraujagyslių dalyje, yra pigmentinio epitelio sankaupos.Fibrae medullares. Tinklainėje prie regos nervo disko matyti šviesios dėmės, pakraščiuose net išplūšijusios (LXXVIII pav.). Šitaip atsitinka dėl to, kad tinklainės nervinės skaidulos anksčiau, dar prieš sulendant į lamina cribrosa angutes, apsigaubia netransparentinėmis, mielininėmis makšti­mis. Triušiams tai esti nuolat, žmogui atsitinka retai. Dažnai tokiose aky­se susiformuoja ir refrakcijos ydos.

Retinoblastoma, piktybinis navikas, dažniausiai esti mažiems vaikams, gali būti ir naujagimiams. Kai kurie autoriai teigia, kad navikas pradeda formuotis jau intrauteriniame periode.Retinoblastoma apie 20—40% atvejų esti abejose akyse. Apie 50—60% atvejų navikas paveldimas.Retinoblastoma vystosi iš embrionalinės tinklainės ir gydytojai priski­ria šią ligą neuroektodermaliniams navikams.Histologiškai navikas sudarytas iš nediferencijuotų neuroblastinių narvelių — retinoblastų turinčių hyperchrominių branduolių ir šiek tiek citoplaznaos. Piktybiškesnė retinoblastoma, kai mažiau diferencijuotos naviko celės, kurios apsupa kraujo indą, ir vadinamos pseudorozetėmis. Daugiau diferencijuota naviko forma — retinocitoma, jos metu su­siformuoja rozetės. Eiga gerybingesnė. Nepakankamai naviką aprūpinant krauju, susidaro nekrozinių židinių, kuriuose susikaupia kalcio druskų, formuojasi kalcifikatai. Retinoblastomos klinikinis vaizdas gali būti įvai­rus, priklausomai nuo proceso išplitimo, ligos stadijos. Skiriamos ketu­rios ligos stadijos.Pirrnos stadijos retinoblastoma gali būti nepastebima, akis atrodo normali. Tačiau, procesui lokalizavusis geltonoje dėmėje, gana greitai vaikai ima žvairuoti. Oftalmpskopuojant akių dugne matyti pilkšvas židinys, kuris iš lėto didėja, perauga kraujagyslėmis. Šioje stadijoje navikas tinklainėje užima ne daugiau kaip vieną kvadrantą. Navikui didėjant, tėvai pamato pro vyzdį šviesiai gelsvą atspalvį, vadina­mąją „amaurotinę katės akį“.Antroje ligos stadijoje, stadium gIaucomatosum, navikas padidėja, perauga į stiklakūnį, į optinį nervą ar į priekinę kamerą, gali būti kraujosruvų. Vėliau akis parausta, ragena paburksta, užpakaliniame jos paviršiu­je kaupiasi apnašos, panašios į precipitatus. Priekinėje kameroje, nusėdus navikinėms ląstelėms, gali atsirasti pseudohipopionas, pakinta rainelės spalva, vyzdys išsiplečia, pakyla akispūdis. Kartais akies obublys išsitempia, padidėja, išsigaubia sklera, sclerectasia.Trečioje ligos stadijoje navikas auga išilgai optinio nervo arba prasis­kverbia pro odeną į akiduobės audinius, auga greitai, išstumdamas akies obuolį. Tuomet vokų neuždengta ragena išopėja ir prakiūra, akis tampa dideliu išopėjusiu, kraujuojančiu naviku, kuris užima visą orbitą. Ketvirtoje ligos stadijoje navikas metastazuoja į kitus organus. Pir­miausia paliečia artimiausius limfmazgius, per optinį nervą gali pasiekti smegenis ir kitus organus. Retinoblastomos klasifikacija TNM (1982 m.) leidžia detaliau įvertinti naviko išplitimą, audinių pažeidimo laipsnį, įver­tinti gydymo rezultatus (3 lentelė). Diagnozuoti retinoblastomą padeda akies apžiūra, oftalmoskopija, biomikroskopija, diafanoskopija, tonometrija, ultragarsinė biometrija, kompiuterinė tomografija, rentgenografija. Perspektyvūs imunologiniai ir biocheminiai tyrimai.Diferencinė diagnostika. Retinoblastomą reikia diferencijuoti nuo kitų ligų, kurių metu gali būti panašių pakitimų: fibroplasia retrolentalis, retinitis exudativa Coats, morbus Hippel-Lindau, oftalmia metastatica, abscessus corporis vitrei, cystes parazitares.Gydymas priklauso nuo ligos stadijos: pirmoje stadijoje galima taikyti fotokoaguliaciją, krioterapiją, radioaktyvius aplikatorius. Antroje ligos stadijoje rekomenduojama operuojant pašalinti akies obuolį, o vėliau, esant indikacijoms, gydyti spinduliais bei chemoterapija. Jei palies­tos abi akys, šalinama labiau serganti, o antra gydoma spinduliais bei che­miniais preparatais. Kai navikas perauga retrobulbariai, tenka pašalinti orbitos audinius, exenteratio orbitae.Dispanserizacija. Po retinoblastomos gydymo ligonius turi nuolat tikrinti gydytojas. Okulistas pirmais metais privalo patikrinti kartą per du mėnesius. Antrais metais — kartą per 3 mėnesius, o vėliau — 2 kartus per metus.

2015 © Akių klinika „Lirema“

Registracija vizitui

captcha
×

Klausimas specialistui

captcha
×

Anketa dėl regėjimo korekcijos galimybės įvertinimo


Medicininė informacija

Prašome trumpai apibūdinkite savo sveikatos būklę.

Ar naudojatės akiniais / kontaktiniais lęšiais? *
 Akiniais Kontaktiniais lęšiais Nesinaudoju
Jei nešiojate akinius, kokiam tikslui tai darote?
 Skaitymui Žiūrint į tolį Nešioju visada
Ar žinote savo akinių ir/ar kontaktinių lęšių stiprumą dioptrijomis, kitus recepto duomenis? *
Ar šiuo metu naudojate bet-kokius vaistus, tabletes, lašus? *
Ar esate turėję operacijų, kokių? *
Alergijos / kiti svarbūs medicininiai faktai *
Ar šiuo metu laukiatės / maitinate kūdikį?
 Taip Ne

Konsultacija dėl regėjimo korekcijos galimybės

Išanalizavus Jūsų anketos duomenis suteiksime preliminarią informaciją apie geriausią regėjimo korekcijos būdą. Jei pageidaujate tikslaus įvertinimo, kviečiame apsilankyti.

Pageidaujama konsultacijos data
Pageidaujama operacijos data

Vizito metu užtruksite apie valandą. Prireikus plėsime vyzdžius, todėl iki vakaro negalėsite vairuoti, skaityti.

Pastabos / pageidavimai / komentarai
captcha
×