#
Didžiausias akių
chirurgijos klinikų
tinklas Lietuvoje

Ragenos ligos

Ragenos formavimosi ydos
Ragenos uždegimai
Ragenos degeneracijos
Ragenos persodinimas — keratoplastika

Ragenos formavimosi ydosDažniausiai yra pakitusi ragenos forma ir jos dydis.

    • Maža ragenamicrocornea. Įgimta yda. Naujagimio ragenos skersmuo mažesnis kaip 10 mm. Beveik visada per maža yra ir visa akis, microphthalmus. Tačiau kartais mažą rageną gali turėti ir normalių matmenų akis. Svarbu atsiminti, kad akys su maža ragena linkusios sirgti glaukoma.

  • Didelė ragenamegalocornea. Tai paveldima yda. Būdinga beveik tik vyrams, perduodama iš motinų — konduktorių. Abiejų akių ragenos skersmuo didesnis kaip 13 mm. Ragena atrodo labai gaubta, nors jos gaubtumo spindulys nesumažėjęs. Priekinė kamera gili, gali drebėti rainelė (iridodonezė). Kartais tokiose akyse matyti ir kitokių anomalijų: netai­syklinga vyzdžių padėtis, vyzdžio susiaurėjimas dėl vyzdį plečiančio rau­mens, m. dilatator pupillae, atrofijos, lęšiuko panirimas ir kt.
 Šią ragenos ydą skirti nuo įgimtos glaukomos padeda normalus akispūdis, ragena nuolat lieka skaidri, regėjimas geras.

  • Keratokonusaskeratoconus, ragenos kūgis. Priežastys — neaiškios. Galimas dalykas, kad tai paveldima yda. Gana dažnai ragenos kūgis randamas trisomijos 21 atveju. Dažniau­siai prasideda 9—25 metų amžiuje, abiejose akyse, tik ne iš karto ir ne tuo pačiu metu. Suplonėja ragenos centras, kuris iš lėto išsigaubia į priekį kūgiu. Ligoniai skundžiasi, kad susilpnėjo regėjimas.
 Tiriant nustatoma trumparegystė, o vėliau — netaisyklingas miopinis astigmatizmas, kurie nepasiduoda korekcijai akiniais. Iš pradžių ragenos kūgio nematyti, tačiau skiaskopuojant neįmanoma nustatyti šešėlio judėjimo krypties. Jis sukasi vyzdžio centre. Biomikroskopuojant ragenos centre giliuosiuose stromos sluoksniuose matyti labai švelnios vertikalios lini­jos — keratokonuso linijos. Vėliau aiškiai matyti pakitusi ragenos forma, ypač žiūrint į ją iš šono. Kartais dėl suplonėjusios ragenos tempimo plyšta Descemeto membrana, priekinės kameros skystis patenka į ragenos stromą, ji drumsčiasi, susiformuoja ūmusis keratokonusas. Gydymas: iš pradžių gerai regėjimą atstato kontaktinės linzės. Kai ragenos kūgis labai didelis ar ragena žymiai padrumstėjusi, rekomenduo­jama persodinti rageną. Kad dėl ūmiojo keratokonuso ragena neprakiur­tų, į priekinę kamerą įšvirkščiama paties ligonio kraujo ar jo kraujo plazmos.
  • Keratoglobusaskeratoglobus, ragenos gaublys. Nuo ragenos kūgio skiriasi tuo, kad išsigaubęs ne tik ragenos centras, bet visa ragena. Reikia skirti nuo įgimtos glaukomos ir dideles ragenos.
 

Ragenos uždegimai — keratitai pasitaiko dažniau negu visos kitos jos ligos.Bendri keratitų požymiai. Visi uždegimai ragenoje dirgina jos nervi­nes galūnėles ir sukelia refleksinį ašarojimą, epiphora, ligonis bijo šviesos, fotofobia,jam spazmuoja akių vokai, blepnarospazmus. Šiuos tris požy­mius vadiname ragenos sindromu. Jei yra visi šie požymiai, reikia labai atidžiai apžiūrėti rageną. Ragenos sindromo intensyvumas ne vi­suomet sutampa su keratito sunkumu.Svarbiausias bet kokio keratito požymis — uždegimo židinys rageno­je — infiltratas. Infiltrato vietoje ragena drumstėja, darosi gelsva ar pilkšva. Ragenos infiltratai labai įvairūs, forma, dydžiu, gausumu, vieta ragenoje; jie gali būti jos centre ar periferijoje, infiltruoti paviršinius, ar giliuosius ragenos sluoksnius. Ilgainiui infiltratas gali rezorbuotis arba išopėti. Kartais infiltracija pradeda nykti, ragena vėl pradeda blizgėti ir palankiomis sąlygomis pasidaro visiškai skaidri. Infiltratui progresuojant gilyn, ragena gali taip suplonėti, kad ir trumpam pakilus akispūdžiui (sučiaudėjus, stipriai sukosėjus, paspaudus akį, neatsar­giai skleidžiant vokus), ji prakiūra, perforatio corneae.Visi keratitai silpnina regėjimą ir ypač tie, kurių infiltratas yra centri­nėje (optinėje) ragenos srityje.Jei infiltratas pažeidžia ragenos epitelio vientisumą, ragena toje vietoje neblizga, jos paviršius nelygus, šiurkštus, Jei ragenos epitelis nepažeistas — giliųjų infiltratų atveju, rageną nepraranda blizgesio ir pavir­šius yra lygus. Ar infiltratas ragenoje yra su jos epitelio defektu, ar be jo (giliuosiuose ragenos sluoksniuose), galutinai įsitikiname užlašinę ant ragenos 1—2% fluoresceino tirpalo ir jo perteklių išpjovę fiziologiniu ar kokiu nors dezinfekuojančiu skysčiu. Vieta, kur yra pažeistas ragenos epitelis, nusidažo ryškiai žalia spalva. Epitelio defektai kartais būna tokie smulkūs, kad juos galima matyti tik biomikroskopuojant, todėl kiekvie­ną ligonį, įtardami keratitą, turime apžiūrėti plyšine lempa.Įvairios kilmės keratitai, priklausomai nuo sukėlėjo savybių, keičia ragenos jautrumą. Jis gali ne tik labai susilpnėti ar visai išnykti, bet ir labai sustiprėti. Gali susilpnėti ne tik nesveikos, bet ir sveikos akies rage­nos jautrumas.Ragenos taktilinį jautrumą tikriname liesdami ją labai plonyčiu iš vatos susuktu siūleliu. Jei ragenos jautrumas normalus, vokai užsimer­kia vos tik ją palietus. Ragenos jautrumui sumažėjus ar išnykus, vokai, liečiant rageną,   neužsimerkia.Sergant bet kokiu keratitu, akis parausta: rausvai violetinis vaini­kėlis supa rageną, atskirų kraujagyslių nematyti, toliau nuo ragenos parau­dimas silpsta ir visai išnyksta. Braukiant voku junginę į šalį, šis paraudimas lieka vietoje. Tokį akies paraudimą vadiname perikornealine arba giliąja injekcija, injectio pericornealis, s. ciliaris. Ji priklauso nuo giliųjų episklerinių ir priekinių krumplyno kraujagyslių išsiplėtimo. Giliąją kraujagyslių injekciją reikia skirti nuo paviršinės arba konjunktyvinės injekcijos, injectio conjunctivalis, kai akis ryš­kiai raudona, paraudimas stiprėja tolstant nuo ragenos, kai matyti atski­ros išsiplėtusios junginės kraujagyslės. Braukiant voku per akies obuolį, visas kraujagyslių tinklas pasislenka kartu su jungine. Paviršinė akies obuolio injekcija būdinga junginės uždegimui. Jei ragenos uždegimas labai stiprus, gali būti mišri akies obuolio injekcija, injectio mixta. Tuomet tuo pačiu metu išsiplečia giliosios ir paviršinės kraujagyslės. Jei sergama keratitu, apžiūrint akį jos dirginiai sustiprėja. Sergant keratitu, į rageną gali įaugti naujadarinės kraujagyslės.Jos gali būti paviršinės — įaugusios į rageną iš junginės, šakojasi ir jungiasi viena su kita tuoj po ragenos epiteliu paviršiniuose jos sluoks­niuose, ir giliosios, kurios įauga iš giliųjų episklerinių ir odenos kraujagyslių, atrodo lyg šluotelės ar teptukai, įkišti į giliuosius ragenos sluoksnius, nesišakoja ir nesijungia viena su kita. Jei į rageną įauga ir giliosios, ir paviršinės kraujagyslės, šį reiškinį vadi­name mišriąja naujadarine vaskuliarizacija. Užde­gimui praėjus, naujadarinės kraujagyslės dažniausiai ištuštėja.Su keratitu visada susijęs simptominis rainelės ir krumplyno užde­gimas — iridociklitas. Priklausomai nuo proceso sunkumo rainelė hiperemiška, gali atsirasti precipitatų, pylių priekinėje kameroje, susi­daryti užpakalinės sinechijos.Ragena po uždegimo lieka skaidri tik tuomet, kai uždegimas paliečia tik jos epitelį, o stroma yra sveika. Dažniausias keratitų padarinys — ragenos drumstis, kuri savo intensyvumu gali būti trijų rūšių. Tai debesėlis, nubecula, — labai švelni drumstis, apimanti tik pačius paviršinius ragenos sluoksnius, dėmė, macula, — ryškesnė drumstis, ji užima paviršinius ir vidurinius ragenos sluoksnius, ir baltuma, leucotna, — ragenos drumstis, apimanti visus jos sluoksnius, joje dažnai yra įaugusių kraujagyslių.Regėjimas, persirgus keratitu, priklauso ne tik nuo drumsties intensy­vumo, bet ir nuo jos vietos. Debesėlis ragenos centre labiau silpnina re­gėjimą negu dėmė ar baltuma, likusios ne optinėje ragenos dalyje.Pagal juos sukėlusias priežastis keratitus galima skirstyti taip:I. Egzogeniniai:

  • Trauminiai.
  • Infekciniai: bakteriniai, grybeliniai.
II. Endogeniniai:
  • Infekciniai: tuberkulioziniai, sifiliniai, virusiniai.
  • Neurogeniniai.
  • Avitaminoziniai.
  • Neaiškios kilmės.
Egzogeniniai keratitai
    • Ragenos erozija — erosio corneae.
Etiologija — nedidelės traumos, kai brūkštelėjus per rageną lapu, spygliu, šakele ar nagu, įstrigusiais vokų junginėje svetimkūniais ir kitais daiktais nubraukiamas ragenos epitelis. Simptomai. Smarkiai skauda, akys ašaroja, bijo šviesos, yra vokų spazmas. Ragena erozijos vietoje neblizga, dažosi fluoresceinu. Akis pa­raudusi — gilioji injekcija. Prognozė. Jei nesikomplikuoja infekcija — gera. Epitelis greitai atau­ga. Didelės erozijos užgyja per 2—3 dienas, nepalikdamos žymių. Pate­kus infekcijai, gali atsirasti šliaužianti ragenos opa. Gydymas: lašinti dezinfekuojančius lašus, trumpai veikiančius midriatikų tirpalus (1% homatropiną), dėti tvarsčius.
    • Kraštinis paviršinis keratitaskeratitis marginalis superficialis.
Etiologija. Junginės, vokų krašto uždegimai, trichiazė. Simptomai: ragenos sindromas, perikornealinė injekcija. Ragenos periferijoje vienas ar keli aguonos grūdo ir kiek didesni pilkšvi infiltratai, vieni jų išnyksta, kiti išopėja. Opelės gali susilieti į vieną, tuomet palei ra­genos kraštą susidaro griovelio pavidalo opa, atskirta nuo limbo 0,5—1 mm skaidrios ragenos juostele. Dažosi fluoresceinu. Eiga – vangi. Prognozė – gera. Gydymas: lašinti antibiotikus, sulfanilamidus, ragenos epitelio re­generaciją skatinančius (1% chinino hidrochlorido), vitaminų tirpalus.
    • Šliaužiančioji ragenos opa — ulcus corneae serpens, s. hypopionkeratitis.
Etiologija. Prasideda dėl smulkių ragenos nubrozdinimų (erozijų) lapais, medžių šakelėmis, spygliais ir pan. Serga suaugę, daugiausia žemės ūkio, miškų darbininkai bei kitų profesijų žmonės. Suserga dažniau šil­tuoju metų laiku. Šliaužiančiąją ragenos opą sukelia pneumokokai ir sta­filokokai, bet gali sukelti ir streptokokai, diplokokai, žaliamėlė pseudo­mona. Infekcija patenka ne tik iš išores, bet ir iš junginės maišelio, ypač jei ligonis serga lėtiniu ašarų maišelio uždegimų (dakriocistu). Simptomai: ligonis bijo Šviesos, jam skauda ir ašaroja akys, yra vokų spazmas, akyse junta svetimkūnį, gelia vieną galvos pusę, ypač susilpnėja regėjimas. Akis paraudusi — mišri akies obuolio injekcija. Ragenos cen­tre ar šalia jo yra pilkšvas ar gelsvai baltas apskritas infiltratas, kuris grei­tai išopėja. Vienas opos kraštas lygus, epitelizuotas, kitas tarsi išgrauž­tas — progresuojantis — opa plečiasi, „šliaužia“ vis į naujus ragenos sluoksnius. Šis procesas paliečia rainelę ir krumplyną. Priekinės kameros skystis drumstėja, priekinės kameros apačioje greitai susidaro pūlių, hypopion. Kol ragena neprakiurusi, pūliai sterilūs, susidarę dėl toksinų poveikio rainelei ir krumplynui. Progresuodama opa ne tik plečiasi, užimdama vis naują plotą, bet ir gilėja. Kartais išopėjimas pasie­kia net Descemeto membraną, kuri išsitempia, opos centre išsipučia kaip juoda pūslytė — descemetocelė, kuri gali lengvai plyšti vos pakilus akispūdžiui, pavyzdžiui, suspaudus vokus. Ragenai  prakiurus,  procesas  arba nurimsta,  susidaro   randas — drumstis — dėmė arba baltuma, kuri gali suaugti su rainele,leucoma cor­neae adherens. Dėl tokio rando gali pakilti akispūdis, prasidėti antrinė glaukoma. Jei uždegimas stiprėja, infekcija patenka į gilesnius akies audinius, komplikuojasi pūliniu stiklakūnio uždegimu, endophthalmitis, ar net visų akies dangalų uždegimu, panophthalmitis. Po to gali visiškai sunykti akies obuolys, atrophia bulbi. Prognozė. Visuomet — bloga. Regėjimas (jeigu lieka) visada susilp­nėja. Gydymas: skubiai ligonį hospitalizuoti. Paimti pasėlį iš junginės ir opos, kad galima būtų nustatyti sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Kol gausime atsakymą, paskirti plataus veikimo spektro antibiotikų lašus ir plėveles, švirkšti juos po jungine ar po Tenono kapsule. Skirti ir sulfanilamidų lašų ir plėvelių. Antibiotikus ir sulfanilamidus būtina skirti ir per os. Gerti skiriami ir nespecifiniai priešuždegiminiai preparatai (bu­tadionas, aspirinas, indometacinas), kortikosteroidai lašais ir švirkščiami po jungine, taip pat reikia ir ilgai veikiančių midriatikų tirpalų — 1% at­ropino, 0,25% skopolamino ir jų mišinio su 0,1% adrenalino tirpalu — lašais arba švirkšti po jungine, elektroforeze. Jei gresia ragenos prakiurimas, midriatikų skirti nepatariama. Tuomet — per os diakarbą po 0,25 g 1—2 kartus per dieną. Epitelio regeneracijai skatinti — 1% chinino hidrochlorido tirpalą lašais, B grupės vitaminai, vitaminas C lašais ir per os. Gerti skiriami desensibilizuojantys — anti­histamininiai, kalcio preparatai. Jei yra lėtinis dakriocistitas — neatidėlio­tinai daroma dakriocistorinostomija ar ašarų maišelio ekstirpacija. Jei opa didėja, galima jos progresuojantį kraštą patepti 5% jodo tirpalu, prišaldyti ar diatermokoaguliuoti. Jei yra ragenos prakiurimo pavo­jus — atliekama gydomoji pasluoksninė keratoplastika. Nenurimstančio endoftalmito ir panoftalmito atveju daroma akies evisceracija ar enukleacija. Profilaktika: nešioti apsauginius akinius. Sanitarinis švietimas tarp gyventojų — kreiptis į gydytoją, esant bet kokiai, nors ir menkai, akies traumai. Visas ragenos erozijas gydyti atidžiai, laiku nustatyti ir iš­gydyti dakriocistitus.
    • Grybeliniai keratitai — keratomycosis. Anksčiau jų pasitaikydavo retai. Pastaruoju metu — padažnėjo. Tai aiškinama plačiu kortikosteroi­dų bei antibiotikų naudojimu keratitams gydyti.
Etiologija. Dažniausiai sukelia pelėsiniai, aspergillus fumigatus, mieliniai, candida albicans, grybeliai aktinomicetai. Manoma, kad daž­niausiai užsikrečiama truputį susižeidus rageną šiaudais, akuotais, lapais, medžio šakelėmis, šienu. Junginės maišelyje vegetuojanti flora gali būti uždegimo priežastimi po intraokulinių operacijų, susiuvus akies audinius ir nuėmus siūles, po tonometrijos ir nustačius ragenos jautrumą. Grybelinė infekcija gali prisidėti prie ragenos bakterinių opų, virusinių keratitų. Simptomai. Infiltratas ragenos centre ar šalia jo pakilęs, dažnai panašus į žiedinį kopūstą, ryškiai atsiribojęs nuo aplinkinių audinių, jo dugnas storas, apsuptas negyvo ragenos audinio. Infiltrato paviršius sau­sas, matinis, nelygus, apragėjęs, ant jo užsilaiko fluoresceinas. Atsiranda Descemeto membranos raukšlių, užpakalinis ragenos paviršius aprasoja. Priekinėje kameroje dažnai yra pūlių, hypopion. Gali prakiurti ragena, susiformuoti endoftalmitas. Šią ligą reikia skirti nuo šliaužiančiosios ra­genos  opos,  virusinio — herpinio keratito. Diagnozuoti padeda tepinėlio iš opos dugno bakterioskopija ir nekrotizuoto audinio nuograndų pasėlis į selekcinę terpę. Prognozuoti visada reikėtų atsargiai, nes liga dažnai baigiasi aklumu ir net akies netekimu. Gydymas: lokaliniai — amfotericinas B (0,2% tirpalas lašais 4—6 kartus per dieną ar 0,5% tepalas 2—3 kartus per dieną), 1% pimaricino tepalas kas 2 val. į junginės maišelį, nistatinas lašais (20 000—50 000VV — 1 ml fiziologinio tirpalo), nistatino tepalas (50 000 VV — 1 g). Infil­tratas ir grybelinės masės nugrandomi ir patepami 5% jodo tirpalu. Daro­ma elektroforezė su 3% kalio jodido tirpalu. Rekomenduojama gerti sulfanilamidus. Jei gresia ragenos prakiurimas — atlikti pasluoksninę keratoplastiką.Endogeniniai keratitai
  • Tuberkulioziniai keratitaiTuberkulioziniai — alerginiai keratitai.
      • Flikteninis, skrofuliozinis keratokonjunktyvitas — keratoconjunctivitis phylyctaenulosa, s. scrophulosa.
    Etiologija. Negydyta latentinė tuberkuliozė. Esanti organizme tuberkuliozės lazdelė sensibilizuoja junginę ir rageną. Po kurio laiko su kraujo srove atnešamos naujos tuberkuliozės lazdelės toksinų ir jos irimo produktų porcijos sukelia junginės ir ragenos specifinę alerginę reakciją. Alergija sustiprėja, kai prasta mityba, trūksta vitaminų, prisideda Kitos infekcijos — tymai,  skarlatina,  helmintozės. Serga  3—15  metų  vaikai. Simptomai. Dažniau serga abi akys. Padidėjus ragenos jautrumui, ligonis labai bijo šviesos, akys ašaroja, spazmuoja vokai. Sergančiojo skrofulioze veidas turį tipišką išvaizdą, facies scrophulosa, — vokų oda nuo gausių ašarų maceruota, nušašusi, išoriniuose vokų kampuose sus­kirdusi, vokai pabrinkę, nosis ir viršutinė lūpa patinusi. Šlapiuojanti gal­vos ir veido odos egzema. Eksudacinė diatezė. Padidėję ir skausmingi kak­lo limfmazgiai. Akis raudona — stipri perikornealinė injekcija. Svarbiau­sias požymis — gelsvi mazgeliai, vadinami fliktenomis, phlyctaenae, esantys ant ragenos ir junginės. Mazgeliuose yra susikaupusių limfocitų, epitelioidinių ir gigantinių ląstelių. Tuberkuliozės lazdelių nėra. Nuo fliktenos kaip kometos uodega tęsiasi naujadarinių kraujagyslių pluo­štelis. Fliktenos retai išnyksta (rezorbuojasi) neišopėdamos ir nepalikda­mos žymių. Dažniau jų vietoje lieka opelės, kurios greitai pasidengia epi­teliu — susidaro fasetės ir tik po ilgesnio laiko suirusi ragena pasikeičia jungiamuoju audiniu, lieka riboti randai. Labai retai išopėjusi ragena pra­kiūra. Per prakiurusią limbo srityje rageną gali iškristi rainelė. Tuomet lieka su rainele suaugę ragenos randai. Liga dažnai kartojasi. Pagal fliktenų skaičių ir jų išsidėstymo ant akies vietą skiriamos kelios skrofuliozės klinikinės formos: 1) Flikteninis konjunktyvitas, conjunctivitis phlyctaenulosa — tai daugy­binės ir pavienės fliktenos junginėje prie ragenos krašto (limbo). Kartais jos labai didelės (iki 5 mm skersmens), phlyctaena larga. Dažniausiai praeina be pėdsakų. Labai retai išopėja odena. 2) Flikteninis, skrofuliozinis keratitas, keratitis scrophulosa, s. phlyc­taenulosa, gali būti daugybinių fliktenų po ragenos epiteliu, išsidėsčiusių vien ties ragenos kraštu. Tačiau kartais prie jų prisideda dau­gybiniai gilesnių ragenos sluoksnių infiltratai, esantys netoli ragenos vidurio. Į rageną įauga naujadarinės paviršinės kraujagyslės, pannus phlyctaenulosus. Išopėjimų dažniausiai nebūna, bet ragenoje lieka gana ryškios nuolatinės drumstys, kurios silpnina regėjimą. 3) Keliaujanti, šliaužiančioji fliktena, keratitis fascicularis, s. migrans. Fliktena, atsiradusi prie ragenos krašto, slenka jos vidurio link, tempdama paskui save paviršinių naujadarinių kraujagyslių pluoštelį. Sugijus lieka drumstis, dėl kurios ligonis blogai mato. Diagnozė. Dėl labai savitų ir ryškių požymių tuberkuliozinius aler­ginius keratitus diagnozuoti nesunku. Daugumai ligonių yra teigiami tuberkulininiai odos mėginiai. Būtina ftiziatro konsultacija bei visapu­siškai ištirti ligonį. Gydymas: į akis skiriama: kortikosteroidų, midriatikų lašų. Jeigu yra antrinė infekcija — antibiotikų, sulfanilamidų lašai. Nustačius ligą, sukėlusią akių reakciją, skiriamas gydymas, šalinantis jos priežastį, be to, reikalinga desensibilizacija, vitaminai, dieta, sanatorinis gydymas. Profilaktika. Laiku atrasti vaikus, sergančius tuberkuliozine intok­sikacija ir teisingai juos gydyti, nevėluojant sanuoti tuberkuliozės infek­ciją.
    • Tuberkulioziniai metastaziniai keratitai.
        • Parenchiminis tuberkuliozinis keratitas, keratitis parenchymatosa tuberculosa.
      Etiologija. Tuberkuliozės lazdelė patenka į rageną metastaziniu bū­du iš rainelės, krumplyno arba odenos. Simptomai. Pagal infiltratų ragenoje pobūdį skiriamos trys parenchiminio tuberkuliozinio keratito  formos: 1) Gilusis difuzinis keratitas, keratitis profunda diffusa. Ragena drumstėja difuziškai. Drumstos ragenos giliuosiuose ir viduriniuose sluoksniuo­se matyti išsimėtę nesusiliejantys vienas su kitu gelsvai balti židiniai — infiltratai. 2) Gilusis ragenos infiltratas, keratitis interstitialis circumscripta. Tai dažniausia parenchiminio tuberkuliozinio keratito forma. Paliečiamos ir akys, jei vaikystėje vaikas persirgo flikteniniu keratitu. Ribotas infil­tratas giliausiuose aplink jį skaidrios ragenos sluoksniuose. 3) Sklerozuojantis keratitas, keratitis sclerosificans. Prasideda odeno­je skleritu, o vėliau infiltruojami gilieji ragenos sluoksniai toje vietoje, kur ragena ribojasi su odenos židiniu. Infiltratas įgauna trikampio, kurio viršūnė nukreipta į ragenos centrą, formą. Ragena balta, porcelianinė. Niekada neišopėja. Visoms tuberkuliozinio parenchiminio keratito formoms būdinga nestiprus ašarojimas, šviesos baimė, vokų spazmas. Žymiai pablogėja regėjimas. Anksti įauga gana gausios paviršinės ir giliosios naujadarinės kraujagyslės. Perikornealinė injekcija. Iridociklitas — precipitatai ant užpakalinio ragenos paviršiaus, rainelės hiperemija, gali susidaryti užpa­kalinės sinechijos. Liga trunka mėnesiais, tai pagerėja, tai paūmėja. Prognozė: nepalanki. Visada lieka grubių, storų drumsčių, nuo ku­rių akis blogiau mato. Reikia skirti nuo sifilinio parenchiminio keratito. Sklerozuojančio keratito priežastis gali būti ne tik tuberkuliozė, bet ir bruceliozė, raup­sai ir  kitos  lėtinės  infekcijos. Diagnozuoti galima tik visiškai ištyrus ligonį: nustačius plaučių ir kitų organų tuberkuliozę, padarius tuberkulininius odos mėginius. Dėmesį kreipiame ne tiek į odos, kiek į židininę reakciją, t. y. pakitimus akyje, suleidus į dilbio odą tuberkulino.
        • Židininė (akies) reakcija gali būti dvejopa: 1) uždegimas sustiprėja — atsiranda naujų infiltratų, stipresni iridociklito požymiai; 2) uždegimas susilpnėja — infiltratas šiek tiek skaidrėja, sumažėja iridociklito reiškiniai. Abiem atvejais židininė reakcija laikoma teigiama ir patvirtina tuberkuliozinę ligos kilmę. Liga — reta.  Būtina ftiziatro ir ftiziatro oftalmologo konsultacija.
      Gydymas: specifinis ir simptominis, bendras ir vietinis. Nuo tuber­kuliozės gydoma stacionare, vėliau specializuotuose akių tuberkuliozi­nių ligų sanatoriniuose skyriuose (Lietuvoje — Kulautuvoje). Į akis skiriama kortikosteroidų lašai, jie taip pat švirkščiami po jungine, midriatikų, antibiotikų lašai, jie taip pat švirkščiami po jungine jų elektroforezė. Persirgę ligoniai turi būti dispanserizuoti. Profilaktika. Laiku nustatyti tuberkuliozines ligas ir jas gydyti.
  • Sifiliniai keratitai
      • Sifiliais parenchiminis keratitas, keratitis parenchymatosa luetica. 
    Etio­logija — įgimtas sifilis. Dabar nėra vieningos nuomonės dėl ligos patogenezės. Vieni teigia, kad spirochetas kraujas nuneša į rageną, kurioje jos yra latentinėje būklėje ir, veikiant nepalankioms sąlygoms, pradeda aktyviai funkcionuoti ir sukelia uždegimą. Pastaruoju metu plačiai papli­tusi alerginė ligos teorija, įrodinėjanti, kad spirochetos būna ragenoje tik intrauterininiu periodu, vėliau jos žūna, o jų irimo produktai sensibilizuoja rageną. Esant palankioms sąlygoms, jie pakartotinai patenka į rageną ir prasideda alerginė reakcija — parenchiminis uždegimas. Sifilinį keratitą provokuojantys veiksniai yra akies trauma, ūmios infekcijos, endokrininės ligos, fizinis pervargimas. Serga vaikai ir jaunuo­liai (6—20 metų amžiaus). Simptomai. Gilioji injekcija. Ragenos pakraštyje bet kurioje vietoje atsiranda trikampio formos balkšvai pilkas infiltratas. Trikampio pagrin­das platus, viršūnė pakrypusi į ragenos centrą. Tai 1-oji — progresavimo (infiltracijos) stadija. Po 3—4 savaičių į rageną pradeda įaugti gilio­sios kraujagyslės — 2-oji — vaskuliarizacijos stadija. Visa ragena ma­tinė, kraujagyslių gali būti labai daug ir ragena atrodo tarsi pilkai rau­donais siūlais austas kilimas. Regėjimas labai susilpnėja (gali likti tik švie­sos jutimas). Praėjus 6—8 savaitėms prasideda 3-oji stadija — rezorb­cijos, trunkanti 1—2 metus. Infiltratas pradeda skaidrėti nuo ragenos pakraščio, ilgiausiai jis išlieka centre. Serga abi akys, bet viena akis anksčiau, kita vėliau, o tas laiko tarps­nis įvairuoja nuo kelių dienų iki mėnesių. Visuomet ryškus iridociklitas. Komplikacijos. Regos nervo neuritas, chorioretinitas, antrinė glaukoma. Reikia skirti nuo parenchiminio tuberkuliozinio keratito. Diagno­zuoti padeda teigiamos vaiko ir motinos serologinės reakcijos (Vasermano, Non-Apelto ir kt). Be to, paprastai būna aiškūs ir kiti įgimtam si­filiui būdingi požymiai: Hatčinsono (Hutchinson) triada — parenchiminis keratitas, kurtumas ir dantys su pusmėnulio formos išpjovomis, balno nosis, karde formos blauzdikauliai, randai burnos kampuose, išblyškęs veidas,  atsikišę kaktikauliai. Prognozė: gana palanki, nes dažnai drumstys rezorbuojasi, regėji­mas atsistato. Gydymas: specifinis — nuo sifilio. Gydoma venerologiniame dis­panseryje. Į akis skiriami: kortikosteroidų, antibiotikų, midriatikų tir­palai. Drumsčių rezorbcija skatinama etilmorfino hidrochlorido (dionino), kalio jodido lašais ir elektroforeze, fizioterapinėmis priemonėmis. Vėliau, jei drumstys labai blogina regėjimą — daroma keratoplastika. Profilaktika. Laiku nustatyti, ar nėščiosios serga sifiliu ir jei serga — gydyti jas pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
  • Virusiniai keratitai
      • Herpiniai keratitai, herpes comeae simplex, paprastasis ragenos herpesas. Dabar — tai viena dažniausiai pasitaikančių ragenos ligų. Herpinių akių ligų padažnėjimas aiškinamas labai dažnu kortikosteroidų naudojimu medicinoje, taip pat kasmet kyla gripo epidemijos, kurios aktyvina la­tentines infekcijas. Pagal tai, kada žmogus susirgo, skiriame pirminius ir popirminius herpinius keratitus.
    Paprastojo herpes virusu — herpinio keratito sukėlėju — užsikrečia­ma ankstyvoje (iki 5 metų) vaikystėje. Jei pirmą kartą patekęs į žmogaus organizmą virusas sukelia keratitą, šis vadinamas pirminiu herpiniu kerati­tu. Tokie ligoniai neturi jokio imuniteto virusui. Tačiau dažniausiai viru­sas lieka latentinėje būklėje. 85—90% visų suaugusių žmonių yra papras­tojo herpes viruso sveiki nešiotojai ir užkrato šaltinis. Jų organizme yra specifinių antikūnų paprastojo herpes virusui, t. y. turi jam imunitetą. Tokiais atvejais ragenos uždegimas prasideda tik virusui suaktyvėjus dėl kokių nors priežasčių. Herpiniai keratitai, kilę esant specifiniam vietiniam humoraliniam imunitetui, vadinami popirminiais.
      • Pirminiai herpiniai keratitai. Serga vaikai nuo 5 mėnesių amžiaus. Pažeidus akis, dažni ir viso organizmo herpinės ligos požymiai: herpinis bėrimas ant viso kūno odos, herpinis aftozinis stomatitas, hepatitas, en­cefalitas. Ragenoje — paviršinis epitelinis keratitas,keratitis herpetica vesiculosa, s. herpetica superficialis epithelialis, jis retai sutinkamas ir be­veik visada pereina į šakotąjį, keratitis dendritica. Dažniausia pirminio herpinio keratito forma — metaherpinis keratitas, keratitis metaher-petica. Visų pirminių herpinių keratitų pradžia ūmi, ligonis serga ilgai ir sunkiai, jo būklė tik trumpam pagerėja ir vėl pablogėja. Šviesos baimė, ašarojimas ir vokų spazmas labai stiprūs. Ragenos jautrumas sumažėjęs arba visai išnykęs. Visada yra konjunktyvitas, išskyros serozinės ar sero­zinės su pūliais. Esant šakotajam ir metaherpiniam keratitui, į rageną labai anksti įauga naujadarinės kraujagyslės. Ryškūs iridociklito reiškiniai. Serga viena akis. Padidėja kaklo, paausiniai ir pažandiniai limfmazgiai.
    Persirgus paviršiniu epiteliniu keratitu, drumsčių gali visai nelikti arba jos labai švelnios, nubeculae. Šakotojo ir metaherpinio keratito padarinys — nuolat esančios grubios ragenos drumstys, maculae.
      • Popirminiai herpiniai keratitai. Jais serga suaugę žmonės ir vyresni kaip 5 metų vaikai.
    Etiologija. Esantį organizme latentinį virusą suaktyvina peršalimas, perkaitimas, ultravioletiniai spinduliai, infekcinės ligos (sumažėja orga­nizmo atsparumas), psichinės traumos, pervargimas, neuroendokrininiai veiksniai (menstruacijos), smulkios ragenos traumos. Pažeidus rageną, virusas iš išorės (egzogeniniu keliu) į ją patenka gana retai (mažiau kaip 5%). Dėl herpes viruso tipų įvairovės klinikinės popirminio, kaip ir pir­minio, herpinio keratito formos yra labai įvairios. Simptomai. Visiems popirminiams herpiniams keratitams būdinga:
        • dažnai prasideda po karščiavimo (infekcinių ligų);
        • abiejų akių ragenos jautrumas sumažėja ar net visai išnyksta;
        • nėra konjunktvvito;
        • nėra naujadarinių kraujagyslių (jos atsiranda tik prisidėjus antrinei infekcijai);
        • serga viena akis;
        • ligonis serga ilgai, jo būklė tai pagerėja, tai pablogėja;
        • liga dažnai kartojasi.
    Pagal infiltratų gylį ragenoje skiriami paviršiniai ir gilieji popir­miniai  herpiniai  keratitai. Paviršiniai. Pūslėtasis paviršinis ragenos herpesas, keratitis herpetica vesiculosa, s. herpetica superficialis ępithelialis.Pavienės ir daugybinės pilkos serozi­nio skysčio pūslelės atsiranda bet kurioje ragenos vietoje. Pūslelėms pra­trūkus, susidaro opelės. Dažosi fluoresceinu. Užgijus lieka švelnios drumstelės  (nubeculae). Šakotasis keratitas, keratitis dendritica. Iš visų herpinių keratitų pasi­taiko dažniausiai. Infiltratas turi būdingą formą: ragenoje atsiradusios herpinės pūslelės susilieja, išopėja, susidaro seklios vagelės, jos išvagoja rageną ir primena nudžiūvusią medžio šakelę, kuri dažniau­siai yra ragenos centre. Dažosi fluoresceinu. Iritas ar iridociklitas. Užgyja, bet lieka grubių drumsčių, maculae.Gali prisidėti antrinė infekcija (bakte­rinė, grybelinė). Infiltratas kartais pereina į giliuosius ragenos sluoksnius. Gilieji. Metaherpinis keratitas, keratitis metaherpetica. Kai lakotasis kerati­tas pereina į giliuosius ragenos sluoksnius, tuomet jį vadiname metaherpiniu. Susidaro gana didelė nelygiais kraštais ragenos opa, primenanti žemėlapį ar amebą. Paviršius dažosi fluoresceinu. Aplinkinė ragena pa­burkusi, sustorėjusi. Visuomet stiprus iridociklitas. Užgyja grubiu randu (macula, leucoma). Skritulinis keratitas, keratitis disciformis. Kyla suaktyvėjus virusui, kartais gali pereiti iš šakotojo keratito. Ragenos centre atsiranda gilus bal­kšvai pilkas skritulio formos infiltratas. Jame ir aplink jį ragena yra sustorėjusi. Kartais infiltratas gali būti lyg dviejų aukštų — centre storesnis, aplink — plonesnis, pusiau skaidrus. Fluoresceinu nesidažo, kartais atsiranda taškinių epitelio defektų. Yra Descemeto membranos raukšlių. Iridociklitas. Būdingas precipitatų išsidėstymas ant užpakalinio ragenos paviršiaus — tik infiltrato srityje. Mišri akies injekcija, nors kartais gali būti visai ramioje akyje. Išeitis intensyvi drumstis, macula, leucoma. Diagnozė. Remiasi herpinių keratitų klinika. Prognozė. Išskyrus herpinį pūslėtąjį paviršinį keratitą — nepalanki dėl ilgos eigos, kartojimosi ir liekančių ragenos viduryje drumsčių. Gydymas: sunkus, kompleksinis. Skiriami priešvirusiniai preparatai — idoksiuridinas (lašai), IDU, kerecidas), florenalis (lašai, tepalas, plėve­lės ant akių), tebrofenas (tepalas), bromuridinas (lašai, plėvelės), oksolinas (tepalas), dezoksiribonukleazė (lašai ir sušvirkščiama po jungine), bonaftonas (tepalas, tabletės), remantadinas (tabletės). Imunitetui skatin­ti — koncentruotas leukocitinis interferonas (lašai ir sušvirkštimai po jun­gine), interferonogenai – pirogenalis, poludanas (lašai ir sušvirkštimai po jungine), prieštyminis globulinas (lašai ir sušvirkštimai po jungine bei į raumenis). Ar vartoti priešherpinę vakciną — dar neaišku. Ragenos regeneracijai ir trofikai gerinti skiriami B grupės vitaminai (B2 lašai, B12 lašai ir sušvirkštimai po jungine, B1, B6, B12 gerti ar sušvirkšti į raumenis), vitaminas C (gerti, sušvirkšti į raumenis), metiluracilo tepalas, solkoserilas (želė ir sušvirkšti po jungine), šaltalankio aliejus. Jei nepadeda chemi­niai preparatai, galima fiziškai sunaikinti virusą — herpines opas tepti 5% jodo tirpalų, arba prišaldyti, diatermokoaguliuoti, taikyti lazerio terapiją, ultraminkštus Buki spindulius. Imunomoduliatoriai — levamizolis (dekaris) per os.Kortikosteroidai (lašai ir sušvirkštimai po jun­gine) naudojami tik giliosioms neišopėjusių herpinio keratito formoms gydyti. Juos vartojant reikia labai atidžiai sekti ragenos epitelį, ir, jei epite­lis išopėja, tuoj pat nustoti juos vartoti. Antrinės infekcijos profilaktikai skiriami antibiotikų ir sulfanilamidų lašai. Iridociklitas gydomas midriatikų lašais (atropinu, skopolaminu). Dažnai duodama gerti nespecifinių priešuždegiminių vaistų (butadiono, indometacino, aspirino). Organizmas desensibilizuojamas priešhistamininiais vaistais (dimedroliu, tavegiliu, suprastinu ir kt.). Jei reikia sumažinti stiprius neuralginius skausmus, daromos perivazalinės blokados su novokainu pagal smilkininės arterijos eigą. Atsistačius ragenos epiteliui, kad liktų švelnesnė drumstis, galima ban­dyti lašinti didėjančios koncentracijos etilmorfino hidrochlorido (dionino), poligliukino lašus, tepti tiamino, insulino tepalais, daryti voneles su gliu­koze. Jei likusios drumstys labai silpnina regėjimą (regėjimo aštrumas mažiau 0,1), siūloma keratoplastika. Visos gydymo priemonės nepanaikina recidyvų pavojaus. Ragenos juostinis herpesas, herpes zoster corneae. Etiologija. Herpes zoster virusas pripažintas giminišku vėjaraupių virusui. Jei virusas pažeidžia 1-ąją trišakio nervo, n. trigeminus, šaką, n. ophthahnicus, apie 40% visų atvejų pažeidžiama ir ragena. Simptomai. Stiprūs neuralginiai skausmai. Labai griežtai ribotai (pagal nervo eigą) išberia pūslelėmis kaktos vieną pusę, galvos plaukuo­tąją dalį, viršutinį voką (retai ir apatinį) ir nosies nugarėlę (72 pav.). Pūslelėms pratrūkus, susidaro  opelės, vėliau šašeliai, kuriems nukritus, ant odos visam laikui lieka randai. Tokiomis pat pūslelėmis gali bū­ti išberti ir paviršiniai ragenos sluoksniai, kartais ragenoje susi­daro gilūs infiltratai, primenantys skritulinį keratitą. Ragenos jautrumas sumažėja. Vėlesnės, retesnės komplika­cijos — iritas, skleritas, regos ner­vo uždegimas, akies judinamųjų raumenų paralyžius, antrinė glau­koma. Dažniau serga 45—50 metų žmonės. Liga trunka ilgai (mė­nesiais). Neuralginiai skausmai dar ilgai jaučiami ir išgijus. Diagnozė. Pagal klinikinį vaizdą. Prognozė priklauso nuo to, kokie ragenos sluoksniai pažeisti. Recidyvų nebūna, nes ligonis įgy­ja nuolatinį imunitetą. Gydymas: išbertas vietas tepti briliantinės žalumos spiritiniu tirpalu. Į akis — kortikosteroidai (lašai ir sušvirkšti po jungine). Skirti ir ragenos regeneraciją  skatinančių  vaistų,  midriatikų. Antrinės  infekcijos  profi-laktikai — antibiotikų ir sulfanilamidų lašai, levamizolis, analgetikai.
  • Neurogeniniai keratitai
      • Neuroparalyžinis keratitas, keratitis neuroparalytica. Etiologija. 1-osios trišakio nervo, n. trigeminus, šakos pažeidimo operuojant, darant alkoholio injekcijas, susiformavus navikams ar po traumos, ypač ganglion Gasseri srityje pasekmė. Ragena sureaguoja apie 20šių atvejų.
    Simptomai. Nėra ašarojimo, šviesos baimės, vokų spazmo. Menka perikornealinė injekcija. Ragena visai nejautri. Vokų plyšio srityje ji paburksta. atsiranda daugybė smulkių, pilkų, truputį pakilusio epite­lio plotelių. Greitai epitelis nusilupa ir palieka apvalios formos defektą. Jis laikosi ilgai, užgyja ir vėl atsiranda. Į rageną įauga giliosios ir pavirši­nės naujadarinės kraujagyslės. Prisidėjus antrinei infekcijai — susiformuo­ja šliaužiančioji ragenos opa, dažnai ragena prakiūra. Ligonis serga labai ilgai. Prognozė — bloga. Visuomet ragenoje lieka drumstys. Gydymas: reikia gerinti ragenos mitybą. Siūlomi tie patys prepara­tai, kaip ir herpiniams keratitams gydyti, chinino hidrochlorido lašai, minkštos kontaktinės linzės. Antrinės infekcijos profilaktikai — sulfanilamidų, antibiotikų lašai ir tepalai. Sunkiais atvejais — susiūti vokus, blepharorhaphia.
      • Lagoftalminis keratitas, keratitis e lagophthalmo.
    Etiologija. Praviras vokų plyšys miegant, būdingas veidinio nervo, n. facialis pažeidimams, esant bet kokios kilmės egzoftalmui ar kitoms priežastims. Simptomai. Miegant vokai neuždengia apatinės ragenos dalies. Ties ta vieta po kurio laiko ragena padžiūva, nusilupa epitelis, suyra pa­viršiniai ragenos sluoksniai, atsiveria opa. Yra antrinės infekcijos pavojus. Ragena gali prakiurti. Prognozė priklauso nuo lagoftalmo formos ir jo trukmės. Gydymas: toks kaip ir neuroparalyžinio keratito.
  • Avitaminoziniai keratitai
  • Jie atsiranda organizme trūkstant vitaminų. Dažniausiai ragena reaguo­ja, kai trūksta vitamino A, kur kas rečiau — vitaminų B1, B2, C. Vitamino A avitaminozė ragenoje gali pasireikšti keliomis for­momis. Tai prekserozė, praexerosis — ragena labai greitai džiūsta, atsi­merkus drumstėja, greitai nusilupa epitelis. Kserozė, xerosis — visame ragenos paviršiuje atsiranda pilkšvai baltos, drumstos, sausos, lyg putele aplipusios dėmelės. Ragenos jautrumas sumažėja. Dažniausiai šios dvi vitamino A avitaminozės formos būna ir vidutinio, ir vyresnio amžiaus žmonėms, kartais serga ir kūdikiai. Sunkiausia vitamino A avitaminozės išraiška — keratomaliacija,keratomaliacia. Kai kūdikis maitinamas pras­tai — jam trūksta vitamino A (visiška vitamino A avitaminozė), abiejų akių ragenoje atsiranda gelsvas padrumstėjimas, kuris greitai plinta į giliuosius ragenos sluoksnius. Per 1—2 paras, o kartais per kelias valan­das, ragena padrumstėjimo vietoje sugriūva, tarsi ištirpsta prakiūrą, iš­krinta rainelė. Akies dirginių, nei skausmo nėra. Prognozė — bloga. Jei neprakiūra, užgyja grubia drumstimi. Po prakiurimo atrofuojasi akies obuolys. Gydymas: vitamino A injekcijos į raumenis, per os, lašai į akis. Dieta gausi baltymais, riebalais, daržovėmis ir vaisiais.
  • Neaiškios kilmės keratitai
      • Recidyvuojanti ragenos  erozija, erosio corneae recidyvans.
    Etiologija — neaiški. Kartais būna lyg visai be priežasties, kartais po buvusių smulkių ragenos nubrozdinimų, uždegimų prieš kelias savai­tes, mėnesius ar net metus. Simptomai. Ligonis pabunda nuo nepakenčiamo akių skausmo, kartu akys bijo šviesos, ašaroja, atrodo, kad jose yra svetimkūnių. Apžiū­rint plyšine lempa, matyti pakilęs, purus epitelis, įvairios formos jo defek­tai, jis lengvai nusibraukia mirksint. Perikornealinė injekcija. Užgyja priklausomai nuo pažeidimo gylio: jei ragenos stromos sluoks­niai nepaliesti, žymių nelieka, tačiau dažnai užgijus ragenoje matyti švel­nios drumstys. Ligos kartojimosi periodai — labai įvairūs: keletas dienų, savaičių, mėnesių.  Aprašyti ir šeimyniniai atvejai. Gydymas: skiriama chinino hidrochlorido tirpalo, šaltalankio alie­jaus, antibiotikų, trumpai veikiančių midriatikų tirpalų lašai. Greičiau užgyja, jei pakilęs epitelis nuimamas vatos tamponėliu. Nuskausminimui, ypač dikaino, nelašinti, nes jis sulaiko epitelio regeneraciją. Po užgijimo — profilaktiškai, ilgesnį laiką patartina lašinti metilceliuliozę, dirb­tines ašaras.
      • Rausvasis keratitas, keratitis ex acne rosacea.
    Etiologija — neaiški. Būna kartu su veido raudonaisiais spuogais (acne rosacea) arba jiems jau seniai išgijus. Dažniau serga moterys kli­makteriniu periodu. Simptomai. Būdingi pilkšvai balti, riboti, truputį pakilę paviršinių ar giliųjų ragenos sluoksnių infiltratai, esantys prie ragenos krašto ir plin­tantys tolyn į ragenos vidurį. Anksti įauga gausios paviršinės naujadarinės kraujagyslės. Kartais infiltratas atrodo kaip vis didėjanti opa ir gali užimti beveik visą rageną. Išopėja dažniau paviršinis sluoksnis, retai — gilus, su ragenos prakiurimu. Užgijus lieka balta drumstis, kurioje dažnai matyti susikaupusios kalkės. Ligonis serga ilgai, liga dažnai kartojasi. Diagnozė. Kartais nustatyti ligą sunku, ypač kai keratitas būna be odos išbėrimo. Dažnai jis labai panašus į flikteninį keratitą. Atskirti nuo jo rausvąjį keratitą galima pagal ligonio amžių, buvusius ar esančius odos pakitimus. Gydymas: kartu su dermatologu. Į akis lašinami ir švirkščiami po jungine kortikosteroidų tirpalai. Antibiotikų ir sulfanilamidų tirpalų lašai skiriami antrinės infekcijos profilaktikai, taip pat midriatikai, B gru­pės  vitaminai, organizmą desensibilizuojantys vaistai.
      • Sausas (siūlinis) keratitas, keratitis sicca s. filiformis.
    Etiologija. Tai yra vienas neaiškios kilmės Sjegreno sindromo po­žymių. Dažniau serga moterys klimakteriniu periodu. Progresuojančiai mažėja odos ir gleivinių liaukų funkcija. Dėl to dažnai kartu su keratokonjunktyvitu sergama rinitu, sausu faringitu, parotitu, skrandžio achilija, sausuoju vulvovaginitu, reumatoidiniu smulkiųjų sąnarių artritu. Simptomai. Skundžiamasi sausumu akyse, graužimu, peršėjimu, šviesos baime. Ašarų sekrecija sumažėja ar visai išnyksta. Ją nustatome Širmerio mėginiu. Ašarų nepadaugėja nei dėl fizinių (šaltis, vėjas), nei dėl psichinių (verkiant) priežasčių. Junginėje atsiranda siūlais tįstančio sekreto. Ragena lyg išbadyta. Ypač šiai ligai būdingi ant ragenos esantys siūlai iš epitelio, kurių vienas galas prisitvirtinęs prie jos, o kitas tarsi kabo. Šie siūlai išsitempia net iki 2—5 mm. Ragenoje daug smulkių epitelio defektų, kurie dažosi fluoresceinu. Reikalingos odontologo, otorinolaringologo, gastrologo, ginekologo, dermatologo, reumatologo konsultacijos. Prognozė priklauso nuo bendros ligos eigos. Progresuojant — vė­lyvose stadijose ragena drumstėja,  regėjimas silpsta. Gydymas: simptominis, kompleksinis. Į akis lašinama: dirbtinės ašaros iš metilceliuliozės arba želatinos su kraujo serumu, kortikosteroidų, galantamino tirpalų, moters pieno, išplakto kiaušinio baltymo į junginės maišelį — solkoserilio želė, ir jo tirpalo švirkščiama po jungine. Jei yra pūlingų išskyrų — lašinami dezinfekuojantys lašai. Per os skiriami korti­kosteroidai, vitamino B kompleksas, galantaminas, leidžiamas solkoserilis į raumenis.

Pirminės ragenos degeneracijos. Tai gana reti abipusiai, simetriški, daž­niausiai esantys ragenos centre įvairios formos padrumstėjimai be uždegi­mo požymių ir naujadarinių kraujagyslių. Jie nesusiję su jokia sistemine ar akių liga. Dažnai atsiranda trečiajame gyvenimo dešimtmetyje.Etiologija. Paveldima dažniausiai autosominiu — dominantiniu būdu. Šioms ligoms priklauso juvenilinė cistinė ragenos epitelio, grūdėtoji, dėmė­toji, pynučių pavidalo, lašinė, užpakalinė polimorfinė ragenos degeneracija. Kad atskirtų nuo antrinių degeneracijų, kai kurie autoriai jas vadina distrofijomis.Gydymas: keratoplastika.Antrinės ragenos degeneracijos. Tai cheminiai ir histologiniai ragenos pakitimai, kurie atsiranda dėl amžiaus ar buvusių sunkių pačios ragenos ar kitų akies dalių uždegimų, traumų, operacijų ir sisteminių ligų.

    • Senatvinis ragenos žiedas, arcus senilis corneae, s. gerontoxon. Vyres­nių kaip 50 metų žmonių ragenos pakraštyje dažnai matyti 1—0,5 mm pločio pilkšvai baltas žiedas, kurio išorinis kraštas ryškiai atsiribojęs nuo likusios skaidrios ragenos juostelės, o vidinis laipsniškai pereina į skaidrią rageną. Kartais tokį žiedą turi jauni žmonės (arcus juvenilis) ir vaikai (embryotoxon). Tai regėjimui netrukdo. Gydyti nereikia. Svarbu skirti nuo pigmentinio žalsvai gelsvos ar rūdžių spalvos Kaizerio-Fleišerio (Kaiser-Fleischer) žiedo, atsirandančio ragenoje dėl vario kaupimosi jo sluoksniuose, sergant hepatolentikuline degeneracija (Vilsono liga). Gydy­ti reikia pagrindinę ligą.

  • Pūslinis keratitas, keratitis bullosa. Dėl nuolatinio ragenos paburkimo joje atsiranda įvairaus dydžio epitelio pūslelių. Jos didėja, pratrūksta ir vėl atsiranda. Akys skausmingos ir sudirgintos. Dažniausiai pasitaiko sergant lėtinėmis akių ligomis, ypač terminalinėje glaukomos stadijoje, po kiaurinių akių sužalojimų ar labai sudėtingų operacijų.Gydymas: jei yra regėjimo likutis, vartojami tokie pat vaistai kaip ir neuroparalyžiniams keratitams, jei akis akla, skiriamos retrobulbarinės alkoholio injekcijos, enukleacija.
  • Juostinė ragenos degeneracija — vokų plyšio srityje skersai ragenos ilgainiui atsiranda pilkai baltos spalvos juosta. Tai nusėdusios kalcio drus­kos. Dažniausiai būna aklose akyse, apakusiose dėl lėtinių iridociklitų po traumų, nudegimų. Gali būti dėl hiperkalcemijos, kai padidėja prieskydinių liaukų veikla.Gydymas: jei akis akla ir sudirginta — enukleacija.
 

Pagal operacijos tikslą ragenos persodinimas gali būti optinis ir gydoma­sis. Optine keratoplastika siekiama pagerinti labai susilpnėjusį dėl ragenos drumsčių regėjimą. Priklausomai nuo drumsties storio rageną ga­lima persodinti, pakeičiant visus (kiaurinė keratoplastika) arba tik pavir­šinius jos sluoksnius (pasluoksninė keratoplastika).Gydomąja keratoplastika (dažniausiai pasluoksninė) siekiama išvengti ragenos prakiurimo arba pridengti jau prakiurusią rageną (rage­nos fistulės, defektai po traumos), o kartais ją sustiprinti ruošiant optinei keratoplastikai.Persodinimui naudojama šviežia arba konservuota lavonų ragena. Persodinamos ragenos skersmuo — 4—8 mm.Operacija optiniu tikslu nerekomenduojama, jei sutrikęs šviesos projek­cijos jutimas arba yra glaukoma, taip pat ir tuomet, kai regėjimo aštrumas, 0,2 ir daugiau, nes dėl audinių nesuderinamumo po operacijos regėjimas gali pablogėti. Operacijos prognozė palankesnė, kai yra plonesnė, be krau­jagyslių, nesuaugusi su kitais akies audiniais, drumstis.Ragenos protezavimas — operuojant į drumstą rageną įtvirtina­mas skaidrus dirbtinis (plastmasinis) langelis. Operacija atliekama labai sunkiais atvejais, dažniausiai po nepasisekusių keratoplastikų. Kartais pavyksta grąžinti regėjimą.

2015 © Akių klinika „Lirema“

Registracija vizitui

captcha
×

Klausimas specialistui

captcha
×

Anketa dėl regėjimo korekcijos


Medicininė informacija

Prašome trumpai apibūdinkite savo sveikatos būklę.

Ar naudojatės akiniais / kontaktiniais lęšiais? *
 Akiniais Kontaktiniais lęšiais Nesinaudoju
Jei nešiojate akinius, kokiam tikslui tai darote?
 Skaitymui Žiūrint į tolį Nešioju visada
Ar žinote savo akinių ir/ar kontaktinių lęšių stiprumą dioptrijomis, kitus recepto duomenis? *
Ar šiuo metu naudojate bet-kokius vaistus, tabletes, lašus? *
Ar esate turėję operacijų, kokių? *
Alergijos / kiti svarbūs medicininiai faktai *
Dėl kokios priežasties kreipiatės į akių gydytoją?
Ar šiuo metu laukiatės / maitinate kūdikį?
 Taip Ne

Konsultacija dėl regėjimo korekcijos galimybės

Išanalizavus Jūsų anketos duomenis suteiksime preliminarią informaciją apie geriausią regėjimo korekcijos būdą. Jei pageidaujate tikslaus įvertinimo, kviečiame apsilankyti.

Pageidaujama konsultacijos data
Pageidaujama operacijos data

Vizito metu užtruksite apie valandą. Prireikus plėsime vyzdžius, todėl iki vakaro negalėsite vairuoti, skaityti.

Pastabos / pageidavimai / komentarai
captcha
×