Jungtinės ligos / kvalifikuoti akių gydytojai | Akių klinika Lirema
#

Didžiausias akių
chirurgijos klinikų
tinklas Lietuvoje

Junginės ligos

Junginės ligos trumpai
Sveikos ir patologiškai pakitusios junginės savybės
Egzogeniniai infekciniai konjunktyvitai
Virusiniai konjunktyvitai
Trachoma
Paratrachoma
Alerginiai egzogeniniai konjunktyvitai
Endogeniniai konjunktyvitai
Ūmūs, fizinių faktorių sukelti konjunktyvitai
Lėtiniai konjunktyvitai
Junginės distrofijos
Junginės navikai

Junginė turi ryšį su vokais, ašarų aparatu, į junginės maišelį lengvai pa­tenka mikroorganizmai. Junginės ligos dažnai reaguoja į viso organizmo patolo­ginį procesą. Svarbią reikšmę jos patologijai turi kenksmingi aplinkos fak­toriai (dulkės, dūmai, cheminių medžiagų garai, ultravioletiniai spinduliai ir kt.). Apie 30-40% žmonių, kurie kreipiasi į okulistus, serga junginės ligomis.Jungtinės ligos išskiriamos į grupes:

  • uždegimas;
  • distrofija;
  • navikas.
Dažniausiai pasitaiko junginės už­degimas — konjunktyvitas (conjunctivitis).Atsižvelgiant į etiologiją ir klinikos ypatumus, visus konjunktyvitus galima suskirstyti taip:
  • Egzogeniniai konjunktyvitai:
    • ūmūs ir lėtiniai infekciniai konjunktyvitai;
    • fizinių ir cheminių veiksmų sukelti konjunktyvitai;
    • alerginiai egzogeniniai konjunktyvitai.
  • Endogeniniai konjunktyvitai:
    • konjunktyvitai sergant kitomis organizmo ligomis;
    • alerginiai endogeniniai konjunktyvitai.
Junginės maišelyje randama apie 60 mikroorganizmų rūšių, todėl in­fekciniais konjunktyvitais žmonės serga labai dažnai.

Tiriant junginę reikia įvertinti: spalvą, skaidrumą, storumą, lygumą, sekreto savybes.

  • Spalva. Sveikos junginės spalva yra gelsvai rožinė, truputį intensy­vesnė ties vokų kampais. Patologijos atvejais junginė gali būti paraudusi (hiperemija, kraujosruvos), pabalusi (mažakraujystė, randai), pageltusi (gelta), bronzinė (Adisono liga), tamsiai ruda, dėmėta (pigmentiniai ap­gamai). Didžiausią diagnostinę reikšmę turi paraudusi akies obuolio jun­ginė: injectio conjunctivalis ir injectio ciliaris.
    • Injectio conjunctivalis (paviršutinė) — išsiplečia akies obuolio jungi­nės kraujagyslės, akies obuolio junginė raudona, gerai matyti išsiplėtusių kraujagyslių tinklas, pincetu patraukus junginę, kartu su ja juda ir krauja­gyslių tinklas. Prie pat limbo junginė nepakitusi. Konjunktyvalinė injekcija būdinga konjunktyvitams.
    • Injectio ciliaris (gilioji, perikornealinė) — išsiplečia episklerinės krau­jagyslės limbe, prie ragenos junginė rausvai violetinė, injekcija difuzinė (periferijoje jos nėra). Kraujagyslių tinklas neryškus. Patraukus junginę pincetu, kraujagyslės, lieka vietoje. Ciliarinė injekcija būdinga rainelės ir krumplyno uždegimams (iridociklitams) ir kai kuriems ragenos uždegimams (keratitams). Taigi pagal tai, kaip paraudusi junginė, galima nustatyti, kurioje akies obuolio dalyje yra uždegimas.
    • Injectio mixta (mišri) — tai konjunktyvalinės ir ciliarinės injekcijų kombinacija. Ji būna esant sunkiems konjunktyvitams ir iridociklitams.
  • Skaidrumas — normali junginė skaidri, per voko junginę matyti kremzlės liaukų ruožai (vamzdeliai).
  • Storumas — normali junginė — tai plona plėvelė. Esant patologi­jai, gali sustorėti. Akies obuolio junginės paburkimas vadinamas chemosis.
  • Lygumas — sveikos junginės paviršius lygus, skliautuose yra rau­kšlių, bet ir jų paviršius lygus. Esant patologijai, gali būti iškilimų ir įdu­bimų. Kai adenoidiniame sluoksnyje atsiranda daug folikulų arba kai hipertrofuoja junginės speneliai (pvz., pavasarinis kataras), visa junginė at­rodo šiurkšti.
  • Sekretas — sveikas žmogus sekreto turi nedaug, jis visas pasiskirs­tęs ant akies obuolio. Sergant sekreto būna per mažai arba labai daug. Kai sekreto mažai — junginė sausa, xerosis conjunctivae. Patologinis sekretas gali būti serozinis, gleivinis, gleivinis-pūlinis, pūlinis, fibrininis, kruvinas. Konjunktyvito etiologijai nustatyti labai svarbus junginės sekreto bakteriologinis tyrimas (tepinėlis, pasėlis).

Ūmūs infekciniai konjunktyvitai. Bendroji simptomatika.

    • Ūmų infekcinį konjunktyvitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, dažniausiai kokinė infekcija. Nežiūrint sukėlėjų įvairovės, šių konjunktyvitų klinika turi daug bendrų bruožų. Jie gydomi, nepriklausomai nuo sukėlėjų, dažnai taip pat.
Ūmus konjunktyvitas iš pradžių atsiranda vienoje akyje, o greitai ir antroje. Ligoniai skundžiasi, kad jiems akis skauda, niežti, junta sve­timkūnį, akis paraudusi, ašaroja, atsiranda gausių išskyrų (traiškanų). Jiems ryte sunku atsimerkti, nes vokus sulipdo jų kraštuose sudžiūvę pūliai. Objektyviai matyti ryški konjunktyvalinė injekcija, paburkusi jun­ginė. Ypač paburksta skliauto junginė. Gali būti folikulų (junginės adenoi­dinio sluoksnio hiperplazija), papilų. Rečiau būna chemozė. Neretai po jungine būna nedidelės kraujosruvos. Sekreto daug, jis dažniausiai gleivinis arba gleivinis-pūlinis. Gydymas: pirmiausia reikia pašalinti pūlius iš junginės maišelio. Jis praplaunamas 1 : 5000 furacilino tirpalu. Plaunant reikia plačiai pras­kleisti vokus ir dezinfekuojantį tirpalą pilti iš guminio balionėlio. Dezinfekuojantys vaistai lašinami kas 2—3 val. 7—10 dienų. Dažniausiai ūmi­nius infekcinius konjunktyvitus sukelia kokinė flora, todėl geriausia gy­dymui naudoti sulfanilamidų ir antibiotikų lašus: Sol. Sulfacyli natrii nuo 10 iki 30%, Sol. Tetracyclini 1%, Sol. Laevomycetini 0,25%. Nak­čiai junginės maišelį reikia tepti tepalais: Ung. Sulfacyli natrii 10 arba 20%,  Ung, Tetracyclini 1% arba Ung. Synthomycini 1%. Esant ūmiam konjunktyvitui, kategoriškai draudžiama užrišti akį, nes junginės maišelyje susikaupia daug pūlių, ragena maceruojama, atsiranda erozijų ir opų. Profilaktika: svarbiausia — laikytis asmens higienos (neliesti akių rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine). Sergančių vaikų negalima leisti į mokyklą, vaikų darželį. Žmonėms, kurie bendravo su ligoniu 2—3 dienas, reikia lašinti Sol. Sulfacyli natrii 20% 3 kartus per dieną. Kol yra išskyrų, kasdien keisti patalynę, rankšluostį, nosinę.
    • Ūmus epideminis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Kocho-Uikso gramneigiama lazdelė. Infekcija plinta per rankas, nosines, patalynę, rankšluosčius, vandenį. Sukėlėją perneša ir musės. Vaikų kolektyvuose (darželiuose, mokyklose) serga visi arba beveik visi asmenys. Ūmus epide­minis konjunktyvitas labiausiai paplitęs karštuose kraštuose (Egipte, Alžyre, Indijoje, Australijoje, Vidurinėje Azijoje, Užkaukazėje, Šiaurės Kaukaze). Vidutinės temperatūros kraštuose ši liga paplitusi mažiau ir jos eiga būna lengvesnė.
Klinika: inkubacinis periodas — 1—2 dienos. Pradžia — ūmi. Vokui sulipę, ligonis ryte negali atsimerkti. Sekretas pūlingas, ryški konjunktyvalinė injekcija. Akies obuolio junginėje — daug smulkių kraujosruvų. Ligonis gali bijoti šviesos, akys gausiai pūliuoja arba ant junginės susidaro plėvės panašios į difterines. Apatinio skliauto junginė paburkusi, gali atsirasti folikulai. Nusilpę suaugę žmonės arba vaikai ima negaluoti, kaip ir sirgdami gripu. Komplikacijos — keratitas, ragenos opa, iridociklitas. Jei nėra komplikacijų, liga trunka 5—7 dienas. Rečiau gali būti netipinė poūmė eiga. Diagnozė nustatoma remiantis epidemiologija, klinika ir junginės sekreto bakteriologinio tyrimo rezultatais. Gydymas: kaip ir kitų ūmių infekcinių konjunktyvitų. Profilaktika: nustatyti infekcijos nešiotoją ir jį gydyti dezinfekuo­jančiais lašais. Epidemiologiniuose židiniuose visiems vaikams profilak­tiškai lašinti Sol. Sulfacyli natrii 20%. Reikia laikytis asmeninės higienos, naikinti muses, taip pat patartina turėti sanitarinio švietimo priemones (plakatus, paskaitų ciklus, kino filmus, įrašytas televizijos laidas, atmin­tines ir kt.).
    • Ūmus pneumokokinis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Frenke­lio—Vekselbaumo pneumokokas (gramteigiamas diplokokas). Jų būna junginės sekrete ir epitelyje. Kartais kyla epidemijos (ypač vaikams spalio — kovo mėnesiais). Ligos priežastis — autoinfekcija pneumokoku, sergant prigumonija. Dažniau serga vaikai. Kartais kartu su konjunktyvitų atsi­randa ir sloga, viršutinių kvėpavimo takų kataras, kurių sukėlėjas taip pat yra pneumokokas.
Klinika: inkubacinis periodas — 1—2 dienos. Iš pradžių suserga viena akis, o po 1—2 dienų — antra. Pradžia — ūmi. Vokai paburkę, sulipę.  Ryški konjunktyvalinė  injekcija. Traiškanos pūlingos, jų daug. Akies obuolio junginėje atsiranda taškinių kraujosruvų (XV pav.), kar­tais plėvių, kurias nuėmus junginė nekraujuoja. Procesas trunka 7—12 dienų. Komplikacija — keratitas. Diagnozę galima nustatyti iš klinikos ir junginės sekreto bakteriologinio tyrimo. Gydymas: aprašytas anksčiau.
    • Streptokokinis konjunktyvitas. Sukėlėjas dažniausiai hemo­lizinis streptokokas.
Klinika: labai panaši į pneumokokinio konjunktyvito. Ant jungi­nės gali susidaryti plėvės. Dažnai pakyla kūno temperatūra, būna bendras organizmo negalavimas. Komplikacija — keratitas. Gydymas: aprašytas anksčiau.
    • Stafilokokinis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Staphylococcus pyogenes, aureus, citreus, albus. Aptinkamas retai, tačiau stafilokokai daž­nai randami esant kitos etiologijos konjunktyvitams. Procesas dažnai būna kartu su opiniu blefaritu.
Gydymas: kaip ir kitų ūminių bakterinių konjunktyvitų.
  • Gonorėjinis konjunktyvitas (gonoblenorėja). Sukėlėjas — gra­mneigiamas Neiserio diplokokas (gonokokas), kuris patenka į junginės maišelį. Gonoblenorėja gali sirgti naujagimiai vaikai ir suaugę. Naujagimiai užsikrečia gimdymo metu slinkdami gimdymo takais (jei motina serga gonorėja) arba nuo aptarnaujančio personalo. Vaikai (dažniausiai mergaitės) užsikrečia nuo motinų per patalynę, rankšluosčius ir kitus bendro naudojimo daiktus. Suaugusieji dažniausiai užsikrečia nuo savo lytinių organų, jei nesilaiko higienos (neplauna rankų). Mūsų laikais gonoblenorėja pasitaiko labai retai. Atsižvelgiant į klinikos ypatumus, gonoblenorėja skirstoma į naujagimių, vaikų ir suaugusiųjų.
 Naujagimių gonoblenorėjos inkubacinis periodas yra nuo kelių valandų iki 2—3 parų. Klinika: skiriami tokie gonoblenorėjos periodai: a) infiltracijos periodas — vokai ir junginė paburkę, paraudę, kieti. Praskleidus vokus, iš junginės maišelio pasirodo mėsos nuoplovų spalvos sekretas. Junginė puri, kraujuoja; b) blenorėjos (pūliavimo) periodas — po 3—4 dienų nuo ligos pradžios vokai suminkštėja, atsiranda labai daug pūlių, kurie sulipdo vokus ir teka per veidą; c) papiliarinės hipertrofijos perio­das — sumažėja sekreto kiekis, mažėja junginės paraudimas ir infiltra­cija. Junginėje (ypač apatiniame skliaute) atsiranda spenelių formos išau­gų. Randų dažniausiai nebūna. 
  • Vaikų gonoblenorėjos eiga yra sunkesnė negu naujagimių. Serga dažniausiai viena akis. Dažna komplikacija — ragenos opos. Suaugusiųjų gonoblenorėjos eiga labai sunki, serga  dažniau­siai viena akis. Komplikacijos — ragenos opos. Būna ir bendra simptomatika (karščiavimas, sąnarių, raumenų skausmai).
 Pavojingiausia gonoblenorėjos komplikacija — ragenos opos. Sun­kiausiais atvejais ragena perforuoja, akies obuolys atrofuojasi. Diagnozė nustatoma remiantis klinika ir junginės sekreto bakterio­loginio tyrimo rezultatais (randama gonokokų). Gydymas: bendras — skiriami antibiotikai ir sulfanilamidai, dozės — pagal ligonio amžių. Vietinis gydymas — dažnai plauti junginės maišelį 1:5000 kalio permanganato tirpalu, lašinti Sol. Sulfacyli natrii 20 — 30% kas 2 val. Nakčiai junginės maišelį ištepti antibiotikų tepalu. Gydymą tęsti, kol ligonis visiškai pasveiks ir iš junginės sekreto išnyks gonokokai. Negydant šis konjunktyvitas trunka apie 2 mėnesius, gydant — 6—12 die­nų. Prognozė — laiku ir tinkamai pradėjus gydyti — gera. Profilaktika: Lietuvoje naujagimių gonoblenorėjos profilaktika yra privaloma. Tik ką gimusio naujagimio vokai nuvalomi tamponu, suvil­gytu 1 : 1000 Sol. Furacilini ir į abi akis lašinama Sol. Sulfacyli natrii 20—30% tirpalo (arba antibiotikų). Reikia tirti nėščias moteris, ar jos ne­serga gonorėja, jei taip — kuo skubiau gydyti. 
  • Difterinis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Leflerio lazdelė. Junginės uždegimas būna kartu su gerklų difterija. Serga vaikai iki 4 metų am­žiaus, o suaugę žmonės — retai.
 Klinika: iš pradžių staiga pakyla kūno temperatūra. Vokai išburksta, sukietėja, skauda, jų išversti nepavyksta, bet galima truputį praskleisti. Iš junginės maišelio išteka drumstas sekretas su dribsnių pavidalo priemai­šomis. Skiriamos kelios difterinio konjunktyvito formos: a) difterinė — vokų junginėje susidaro pilkšvi infiltratai, jie opėja ir pasidengia gelsvai pilkšvomis plėvėmis (XVI pav.), kurias nuėmus junginė kraujuoja. Taigi vyksta junginės nekrozė. Lieka junginės randai, gali būti simblefaronas. Tai labai sunki forma; b) krupozinė — eiga lengvesnė, injekcija nedidelė, sekreto ir plėvių nedaug; c) kataralinė — plėvių nebūna, junginė paraudusi su melsvu atspalviu. Tai lengva forma. Komplikacija — keratitas (ypač sergant difterine forma). Diagnozė nustatoma remiantis klinika ir bakteriologinio tyrimo rezultatais. Gydymas: ligonis izoliuojamas infekciniame skyriuje. Sušvirkščiamas priešdifterinis serumas. Naudojami plataus veikimo spektro antibiotikai parenteraliai ir lašais į junginės maišelį, vitaminas A, B grupės vita­minai per os ir lašais. Junginės maišelis ligos pradžioje dažnai plaunamas kalio permanganato (1 : 5000) tirpalu ir lašinama Sol. Sulfacyli natrii 20% ir antibiotikų tirpalai. Nakčiai junginės maišelis ištepamas antibiotikų tepalu (Ung. Synthomycini 1% arba Ung. Tetracyclini 1%). Profilaktika — skiepai nuo difterijos. Ligonis kuo skubiausiai izoliuojamas nuo sveikų vaikų.

Šie konjunktyvitai pasitaiko rečiau negu egzogeniniai bakteriniai jungi­nės uždegimai. Virusiniai konjunktyvitai dažnai būna epideminiai.Skiriami herpesviruso ir adenoviruso sukelti konjunktyvitai.

  • Herpinis konjunktyvitas dažniausiai būna vienoje akyje. Tai katarinis uždegimas. Rečiau junginėje susidaro plėvelės ar junginės bei vokų krašto opos.
  • Adenovirusiniai konjunktyvitai. Juos sukelia adenovirusai. Dabar žinoma apie 40 adenovirusų serologinių tipų, tačiau tik kai kurie jų gali sukelti junginės uždegimą. Atsižvelgiant į kliniką, adenovirusiniai konjunktyvitai skirstomi į adenofaringokonjunktyvalinę karštligę ir epideminį folikulinį keratokonjunktyvitą.
Adenofaringokonjunktyvalinę karštligę sukelia I — VII adenovirusų serologiniai tipai. Virusas perduodamas tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu. Dažnai serga vaikai, ypač pavasarį ir vasarą. Procesas trunka iki 1,5 mėnesio. Gali būti lėtinė eiga. Inkubacinis periodas — 5—7 dienos.Klinika: staiga pakyla kūno temperatūra, atsiranda faringitas ir kaklo limfadenitas. Konjunktyvitas atsiranda iš pradžių vienoje akyje, o po 2—3 dienų — ir antroie. Paburksta vokai, būna ryški konjunktyvalinė injekcija (ypač apatinio skliauto junginėje). Gali būti tokios šio konjunktyvito formos:
  • Katarinė — ja žmonės serga dažniausiai. Tai lengva forma, išs­kyrų (dažniausiai gleivių) nedaug. Vokai truputį paburkę, o junginė — paraudusi. Visiškai ligonis pasveiksta per 10—15 dienų.
  • Pievinė — pasitaiko retai. Plėvės dažniausiai plonos, jas lengva nuvalyti nuo junginės. Junginė, nuėmus plėves, dažniausiai nekraujuoja ir šiek tiek paburkusi.
  • Folikulinė — kremzlės ir skliautų junginėje atsiranda smulkių folikulų. Junginė paraudusi, folikulai užgyja nepalikdami randų. Ši forma labai panaši į trachomos pradinę stadiją.
Sergant bet kokia adenofaringokonjunktyvalinės karštligės forma su­mažėja taktilinis ragenos jautrumas.Komplikacijos — paviršutinis taškinis keratitas — būna retai.Diagnozė nustatoma remiantis klinika ir citologinio junginės nuograndų tyrimo rezultatais.Epidemini folikulinį keratokonjunktyvitą sukelia VIII adenovirusų serologinis tipas. Serga dažniausiai suaugę žmonės. Liga ypač užkrečiama. Paprastai asmenys užsikrečia darbe, viešosiose vietose, namie. Infekcija gali plisti ir ligoninėse. Šis konjunktyvitas sukelia epidemijas, kurios pastaraisiais metais būna dažnai.Klinika: pradžia — staigi, junginė paraudusi. Iš pradžių paburksta vokų ir skliautų junginė, vėliau — akies obuolio junginė ir pusmėnulinė raukšlė. Vokų ir skliautų junginėje atsiranda daug smulkių folikulų.Prieausio ir pažandžio limfmazgiai padidėję, skausmingai. Sekretas gleivėtas, negausus. Kartais, prieš atsirandant konjunktyvitui, ligonis skundžiasi bendru negalavimu, jis neturi apetito. Praėjus 5—7 dienoms nuo li­gos pradžios, ligonis pradeda bijoti šviesos, skundžiasi, kad jo akys tarsi prikrėstos smėlio. Šie simptomai rodo, kad yra pažeista ragena, kurioje matyti daug smulkių, paviršutinių infiltratų (XVII pav.). Tuomet ragenos taktilinis jautrumas labai sumažėja. Infiltratai labai retai išopėja. Regos aštrumas būna sumažėjęs. Procesas trunka iki 2 mėnesių. Infiltratai rezor­buojasi, regos aštrumas pagerėja.Diagnozė nustatoma remiantis epidemiologija, klinika, virusologinių tyrimų rezultatais.Virusinių konjunktyvitų gydymas: plačiai naudojami priešvirusiniai preparatai: florenalis — 0,1% tirpalas ir 0,5% tepalas, oksolinas — 0,1% tirpalas ir 0,25% tepalas, tebrofenas — 0,1% tirpalas ir 0,5% tepalas. Antimetabolitai: 5 — jododioksiuridinas — IDU, kerecidas — lašinti 6 kartus per dieną. Fermentinį preparatą dezoksinbonukleazę (0,1% arba 0,2%) lašinti 6 kartus per dieną, galima jos sušvirkšti po jungine (0,5 ml.). Leukocitinis interferonas lašinamas 6 kartus per dieną. Gamaglobulino lašai ir 2—3 injekcijos į raumenis kas dvi trys dienos. Geras efektas būna naudojant interferonogenus, t. y. preparatus skatinančius inter­ferono gamybą audiniuose. Dažniausiai naudojamas interferonogenas — pirogenalio lašai (100—300 MPD viename mililitre), 3—6 kartus per die­ną. Bakterinės infekcijos profilaktikai lašinama Sol. Sulfacyli natrii 20% tirpalas. Sunkiai ir ilgai sergantiems ligoniams skiriami salicilatai, vitami­nai, dimedrolis, tavegilis, pipolfenas.

Trachomaconjunctivitis trachomatosa s. granulosa, — tai lėtinis užkre­čiamas junginės uždegimas, kuriam būdinga junginės infiltracija susiformavę folikulai, papiliarinė hipertrofija, suirę folikulai, randėjimas ir rage­noje susidaranti savotiška drumstis — pannus trachomatosus.Etiologija. Trachomą sukelia mikroorganizmas, kuris užima tarpinę vietą tarp virusu ir riketsijų. Mikroorganizmai, priklausantys šiai grupei, vadinami halprovijomis, o jų sukeltos ligos — halprovijozėmis. Halprovijos auga stadijomis, kurios būdingos virusams ir tipiškiems ląsteli­niams organizmams. Skirtingai nuo virusų, halprovijos turi bakterijoms būdingą apvalkalą, dezoksiribonukleininę ir ribonukleininę rūgštis, gali sintezuoti nukleinines rūgštis, yra jautrios tetraciklino grupės preparatams. Halprovijozėms priklauso ir paratrachoma.Trachomos inkubacinis periodas — 8—14 dienų. Infekcija perduo­dama patekus ligonio junginės sekretui į sveiką junginę tiesiogiai arba per bendro naudojimo daiktus (pagalvę, rankšluostį, prausimosi indus ir kt.). Trachoma yra socialinė liga. Ji išplitusi ekonomiškai atsilikusiose šalyse ir yra viena dažniausių aklumo priežasčių. Lietuvoje ji likviduota šešta­jame mūsų amžiaus dešimtmetyje.Trachomos klinika: dažniausiai trachoma prasideda nepastebimai, o jos eiga būna lėtinė. Ligonis skundžiasi, kad akys bijo šviesos, jos aša­roja, graužia, vakare akys merkiasi, ryte būna junginės išskyrų, žmogui sunku atsimerkti. Pasitaiko, kad ligonis niekuo nesiskundžia. Svarbiausi objektyvūs trachomos požymiai yra junginės sustorėjimas, folikulai, spenelių hipertrofija ragenos drumstis, patinus. Vokų ir skliautų (ypač viršutinio) junginė sustorėjusi, paburkusi, nelygi, joje yra folikulų. Viršutinis vokas truputį nusileidęs, ptosis trachomatosa, vokų plyšys susiaurėjęs, akys atrodo mieguistos. Akies obuolio junginė nepakitusi arba truputį paraudusi. Sekretas gleivingas, dažniausiai negausus. Seni trachomos folikulai nevienodo dydžio, pilkšvi, sultingi, panašūs į virtas sago kruopas. Daugiausia folikulų būna viršutinio skliau­to junginėje. Kremzlės junginėje jų gali nebūti, arba būna mažų gelsvų folikulų. Vėliau folikulai degeneruoja ir jų vietoje atsiranda randai.Speneliai išvešėja, ties kremzle atsiranda naujų.Būna trachomos atvejų tik su speneliais arba tik su folikulais. Atsiž­velgiant į tai ir skiriamos tokios trachomos formos: 1) trachoma papillare; 2) trachoma folliculare; 3) trachoma mixtum (yra ir spenelių, ir folikulų).Trachomos stadijos. Visos trachomos formos suskirstytos į stadi­jas. Toks skirstymas padeda įvertinti ligos eigą ir skirti tinkamą gydymą.Trachomos įtarimas, trachoma dubium, Tr. D. Ji nustatoma įtartinais atvejais, kai nėra aiškių klinikinių ligos požymių.Pretrachoma (prefolikulinė trachoma, Pr Tr) — yra tik pradinių ligos simptomų: vos matyti junginės hiperemija, nedidelė injekcija, foli­kulų nėra.

  • Pirmoji stadija (Tr I) — paraudusioje infiltruotoje junginėje yra nedaug folikulų ir spenelių. Ragenoje gali būti švelnus panusas, t.y. drums­tis giliuosiuose ragenos sluoksniuose dėl ragenos uždegimo.
  • Antroji stadija (Tr II) — tai regresijos pradžia. Folikulai degeneruoja, o jų vietoje atsiranda randai (XVIII pav.). Injekcija ryški, folikulai — įvairaus dydžio. Jų susikaupimo vietoje junginė atrodo kaip drebu­čiai. Speneliai išryškėję, kremzlės junginė tarsi aksominė.
  • Trečioji stadija (Tr III) — junginėje gausu randų, mažai folikulų ir spenelių. Junginės injekcija neryški. Šiai stadijai būdingos komplikaci­jos: randėjimas, trichiasis, entropion, ragenos drumstis (pannus) ir kt.
  • Ketvirtoji stadija (Tr IV) — nėra folikulų, spenelių, infiltracijos. Junginė plona, pablyškusi dėl randų. Uždegiminis procesas pasibaigęs, likę tik jo padariniai.
Trachomos komplikacijos ir padariniai. Tik sergant lengva trachomos forma arba anksti pradėjus ją gydyti, jokių padarinių gali nebūti. Dažniausiai lieka įvairių pakitimų:
  • vokuose, ptosis trachomatosa, vokų deformaciją, trichiasis, entropion, ectropion, ankyloblepharon, blepharophimosis;
  • junginėje, netikras užpakalinis simblefaronas, sausmė — xerosis;
  • ragenoje, pannus trachomatosus, opa;
  • ašarų aparate — lėtinis dakrioadenitas, kanalikulitas, dakriocistitas.
Trachomos diferencinė diagnostika. Sunkiausia diagnozuoti trachomą pirmoje stadijoje, nes jos klinika labai panaši į folikulinių konjunktyvitų simptomus. Trachomą galima supainioti ir su folikulioze, kuri būna vaikams, nes jų bendras požymis — folikulai. Esant folikuliozei, folikulai būna smulkūs, rožinės spalvos, junginė tarp jų nepakitusi, folikulai dažniausiai randami apatinio skliauto junginėje. Folikulioze — tai junginės būklė, susijusi su pacientų amžiumi ir adenoidinio sluoksnio išvešėjimu. Diferencijuojant trachomą nuo adenovirusinių konjunktyvitų, reikia atsiminti, kad jie prasideda sunegalavus visam organizmui, kai pa­didėja regionariniai limfmazgiai, atsiranda faringitas (adenofaringokonjunktyvalinė kraštligė), taškiniai ragenos infiltratai ir junginės kraujosruvos (epideminis folikulinis keratokonjunktyvitas).Sunkiausia trachomą atskirti nuo folikulinio konjunktyvito — paratrachomos, tačiau ir tuomet yra skirtingų požymių.
PožymiaiFolikulinis konjunktyvitasTrachoma
PradžiaStaigiLėta
LokalizacijaDažniausiai apatinis skliautasDažniausiai viršutinis skliautas ir viršutinės kremzlės junginė
InjekcijaNežymiRyški
SpalvaRyškiai raudonaMelsvai cianozinė
FolikulaiPavieniai stambūs, rožinės spalvos, beveik skaidrūs, yra paviršiujeStambūs, jų daug, pilkšvai gelsvi, drebučių konsistencijos, yra gi­liai, susilieja ir suyra
RagenaPažeista labai retai, infiltra­tai paviršutiniai, taškiniai, be kraujagysliųPanusas su vaskuliarizacija
TrukmėNuo 2 sav. iki 2 mėn.Mėnesiai ir metai
PadariniaiPakitimų neliekaRandai
Svarbiausią reikšmę diferencijuojant pradines trachomos stadijas su visais folikuliniais konjunktyvitais turi ragenoje atsiradęs panusas.Randėjimo stadijoje trachomos diferencinė diagnostika yra nesunki.Trachomos profilaktika. Visas profilaktikos priemones galima suskirstyti į individualias ir socialines.
  • Individualios — stengtis, kad į akis nepatektų trachoma sergan­čiųjų junginės išskyrų (nesinaudoti bendrais prausimosi dubenimis, bendrais rankšluosčiais, pagalvėmis ir kt.).
  • Socialinės — kuo skubiau pašalinti priežastis, nuo kurių galima už­sikrėsti trachoma (tinkamai gydyti ligonius, juos izoliuoti, organizuoti sanitarinį švietimą, gerinti buities ir darbo sąlygas, kelti šalies ekonomiką ir kt.).
Trachomos gydymas. Jis būna: medikamentinis, mechaninis, chirurginis (likviduojant trachomos padarinius).
  • Medikamentinis — dažniausiai skiriami tetraciklino grupės antibiotikai ir sulfanilamidai. Esant aktyviai trachomai (I, II, III stadijos), junginės maišelis tepamas 1% tetraciklino tepalu 4—5 kartus per dieną 2—3 mėnesius, silpnėjant uždegimui — 2—3 kartus per dieną. Tuomet, kai nėra sąlygų junginės maišelį dažnai tepti tetraciklino tepalu, galima naudo­ti 1% dibiomicino tepalą kartą per dieną keletą mėnesių arba 10—20% sulfapiridazino tepalą kartą per dieną vieną mėnesį. Sunkiais atvejais, be vietinio gydymo, tenka skirti sulfanilamidus (etazolį ir kt.) per os po 0,5 g 4 kartus per dieną 7 dienas. Naudojami vitaminai, desensibilizuojantys ir organizmo reaktyvumą gerinantys preparatai.
  • Mechaninis gydymas — tai folikulų ekspresija (sutraiškymas) specialios konstrukcijos pincetais. Mechaninis gydymas dažniausiai de­rinamas su medikamentiniu. Folikulai traiškomi tvarstomajame, laikantis aseptikos ir antiseptikos taisyklių. Nuskausminama Sol. Dicaini 0,25% arba 0,5% lašais. Gydytojas savo akis saugo nuo ligonio traiškanų apsau­giniais akiniais arba specialiu skaidriu skydu, dengiančiu veidą. Ekspre­siją reikia daryti praėjus 2—3 savaitėms nuo medikamentinio gydymo pradžios, jeigu folikulai dar nemažėja. Vienam kursui užtenka 1—2 eks­presijų.
  • Chirurginis gydymas — tai trachomos padarinių likvidavimas. Operuoti tenka esant trichiazei, vokų padėties pakitimams, ašarų nuteka­mųjų takų patologijai, ragenos padrumstėjimui ir sausmei.

Paratrachoma (halprovis oculourogenitalis) — tai užkrečiama liga, kuri būna urogenitalinės ir akių formos. Manoma, kad paratrachomos sukėlėjas yra urogenitalinėje sistemoje, o infekcija plinta dviem būdais: lytiniu (atsitiktiniai lytiniai santykiai) ir okulogenitaliniu (naujagimiai užsikrečia nuo motinos gimdymo metu, o suaugę — sirgdami urogenitaline forma, kai nesilaiko higienos).Paratrachomos sukėlėjų gali būti ir vandens telkiniuose.Patologinis procesas vyksta junginės adenoidiniame sluoksnyje ir pasireiškia difuzine limfocitų infiltracija. Junginės randų nebūna.Klinika: dažniausiai serga jauni žmonės (dažniau moterys), iš pra­džių pažeidžiama viena akis. Junginė išburkusi, paraudusi. Išsiskiria gleivės ar gleivės su pūlių priemaiša. Junginė sustorėjusi, minkšta, infiltruota. Joje yra darinių, kliniškai primenančių folikulus. Ragenos periferijoje atsiranda smulkiu infiltratų. Liga trunka 4—5 savaites.Laboratorinių tyrimų duomenys:

  • junginės nuograndų epitelinėse ląstelėse randami Provačeko-Halberštedterio kūneliai;
  • liuminescencinės mikroskopijos būdu tiesioginių fluorescuojančių antikūnų metodu randamas antigenas.
Gydymas: antibiotikai (tetraciklinas, eritromicinas, oletetrinas), sulfanilamidai (sulfadimezinas, etazolis) per os. Galima naudoti levomice-tino, sulfapiridazino lašus.

Šiuos konjunktyvitus sukelia cheminės ir baltyminės medžiagos asmenims, kurie joms yra jautrūs.

    • Pavasarinis konjunktyvitas (conjunctivitis vernalis).
Etiologija tiksliai nežinoma, tačiau manoma, kad šia liga serga žmonės, kuria yra jautrūs ultravioletiniams spinduliams. Liga prasideda (arba paūmėja) pavasarį ar vasarą. Serga beveik tik jaunuoliai lytinio brendimo amžiuje. Liga paplitusi Vidurinėje Azijoje. Prasideda lėtai. Ligoniai skundžiasi, kad jiems greitai pavargsta akys, jos ašaroja, bijo šviesos, niežti. Klinika: viršutinio voko kremzlės junginė būna blyški joje yra spenelių hipertrofija. Vaizdas labai primena akmenimis grįstą gatvę (XIX pav.). Pilkšvos išaugos gali būti ir limbo srityje. Išskyrų nedaug. Jose yra eozinofilų. Kraujyje gali būti eozinofilija. Gydymas: kortikosteroidai lašais (oftandeksametazonas, prednizolonas), hidrokortizono tepalas. Dimedrolis ir tavegilis skiriamas per os. Kartais reikia padaryti hipertrofuotų junginės spenelių krioterapiją ar juos pašalinti. Ligonis turi nešioti tamsius akinius.
    • Medikamentiniai konjunktyvitai. Jie būna žmonėms, kurie jautrūs vaistams. Gali atsirasti ilgai lašinant lašus arba po vienkartinio la­šinimo. Medikamentinį konjunktyvitą gali sukelti atropinas, ezerinas, penicilinas, levomicetinas, natrio sulfacilas ir daugelis kitų medikamentų.
Klinika: pradžia staigi, junginė paraudusi, skliautuose atsiranda folikulų, vokų oda taip pat paraudusi, gali būti pūslelių, vokai paburkę. Gydymas: nenaudoti preparato, sukėlusio konjunktyvitą, lašinti kortikosteroidų lašus, tepti   hidrokortizono tepalu. Sunkiais atvejais taikoma bendra organizmą desensibilizuojanti terapija (dimedrolis, tavegilis per os).
    • Šieno konjunktyvitas. Jį sukelia kai kurių augalu žiedadulkės. Liga atsiranda pavasarį ar vasarą, kai žydi augalai. Ligoniai skundžiasi, kad jiems niežti akis, jos karščiuoja, bijo šviesos, ašaroja. Junginė paraudusi. Kartu atsiranda ir sloga bei viršutinių kvėpavimo takų kataras. Ši liga kartojasi kasmet, nors vėliau jos simptomai silpnėja.
Gydymas: kortikosteroidų lašai, tavegilis, dimedrolis per os. 10% kalcio chlorido tirpalas švirkščiamas į veną. Tokį gydymą galima paskir­ti profilaktiškai prieš augalų žydėjimą.

Endogeniniai konjunktyvitai būna sergant kitomis ligomis.

    • Konjunktyvitas sergant tymais. Junginės uždegimas praside­da prieš išberiant odą.
Klinika: blefarospazmas, fotofobija (šviesos baimė), junginės hi­peremija. Komplikacijos — ragenos opos. Gydymas: antibiotikai lašais, sulfanilamidai per os.
    • Metastazinis gonorėjinis konjunktyvitas. Junginės uždegi­mas atsiranda sergant gonorėjiniu uretritu arba artritu.
Klinika: nedidelė junginės hiperemija, taškinės kraujosruvos, maži mazgeliai limbo srityje. Gonokokų junginėje nėra. Gali būti recidyvų. Gydymas: kaip gonoblenorėjos.
    • Konjunktyvitas sergant vėjaraupiais. Tai katarinis junginės uždegimas.
Klinika: junginės hiperemija, kremzlės junginėje ir intermarginaliniame krašte atsiranda pūslelės, kurios vėliau išopėja. Susidaro randeliai. Gydymas: kaip ir kitų konjunktyvitų.
  • Junginės pemfigas. Tai reta, bet sunki junginės liga. Ligoniui pažeidžiama oda, burnos ir nosies gleivinės.
 Klinika: junginėje susidaro pūslės, kurios plyšta, junginė išopėja ir pasidengia pilkšvu apnašu. Procesas išplinta į akies obuolio junginę ir rageną, prasideda randėjimas. Junginės skliautai sutrumpėja. Sunkiais atvejais susidaro simblefaronas. Ragena drumstėja, atsiranda kserozė. Gydymas: kortikosteroidai per os, lašais į junginės maišelį, subkonjunktyvalinėmis injekcijomis, kortikosteroidų tepalas vietiškai.
  • Tuberkuliozinis – alerginis (skrofuliozinis, flikteninis) konjunk­tyvitas. Šis konjunktyvitas atsiranda dėl junginės sensibilizacijos, ser­gant plaučių ar limfmazgių tuberkulioze, suirus kavernoziniam židiniui. Serga maži vaikai.
 Klinika: ligonis labai bijo šviesos, jo akys ašaroja, atsiranda blefa­rospazmas. Akies obuolio junginėje arba limbe atsiranda mazgeliai (fliktenos), prie kurių eina kraujagyslės. Junginė yra labai paraudusi (dažniausiai konjunktyvaline injekcija, rečiau — mišri). Mazgeliai gali rezorbuo­tis, kartais jie suyra ir atsiranda randeliai. Dažniausiai pakinta ir ragena. Gydymas: prieštuberkuliozinis (specialus) ir organizmo desensibilizacija. Ligoniui rekomenduojama kuo mažiau vartoti angliavandenių.

Ūmų konjunktyvitą gali sukelti ultravioletiniai spinduliai.

    • Elektrinė oftalmijaophthalmia electrica. Dažniausiai būna nuo suvirinimo elektra aparatų ir nuo kvarco lempos, kai apsaugai nenešiojami specialūs tamsūs akiniai. Ligos simptomai atsiranda praėjus 5—6 valandoms po pažeidimo.
Klinika: ligonis labai bijo šviesos, ypač skauda akis, jos ašaroja, atsiranda blefarospazmas. Ligonis sako, kad į akis lyg pripilta smėlio. Objektyviai: būna paraudusi junginė, ragenoje gali būti pūslių, kurioms trūkus formuojasi  epitelio erozijos.
    • Sniego oftalmijaophthalmia nivalis. Ji analogiška elektrinei oftalmijai ir būna keliautojams Šiaurėje, kalnų turistams, alpinistams, jei jie nenešioja tamsių apsauginių akinių.
Gydymas: 0,25% dikaino tirpalo instiliacijos, adrenalino instiliacijos, dezinfekuojantys lašai, šalti pavilgai.

Lėtiniai konjunktyvitai — dažna junginės patologija.Etiologinius fakto­rius, sukeliančius lėtinius junginės uždegimus, galima suskirstyti į dvi dideles grupes:

  • egzogeninius,
  • endogeninius.
1. Egzogeniniai faktoriai:
  • dulkės, dūmai, kenksmingų chemi­nių medžiagų garai atmosferoje;
  • blogai apšviesta darbo vieta;
  • sistemingas akių nuovargis;
  • infekcija junginėje (streptokokai, stafilokokai ir kt.).
2. Endogeniniai faktoriai:
  • bendros organizmo ligos (anemija, alergija, tuberkuliozė, helmintozės, medžiagų apykaitos, virškinimo sis­temos ligos, lėtinės intoksikacijos, nusilpimas po infekcinių ligų ir kt.);
  • nekoreguotos refrakcijos anomalijos ir senažiūrumas;
  • kitos akių li­gos (blefaritas, miežis, dakriocistitas, išvirtęs ar įvirtęs vokas, trichiazė ir kt.); d) fokalinė infekcija (sinusitas, dantų kariesas, tonzilitas ir kt.).
Klinika: ligoniai turi daug skundų. Jie junta „smėlį“, karštį akyse, niežti, vokai sunkūs, greitai pavargsta akys skaitant (ypač jei blogas apš­vietimas).Objektyvūs simptomai — negausūs. Dažniausiai junginė tru­putį paraudusi, rečiau atsiranda šiek tiek folikulų arba spenelių hiper­trofija. Tokia junginė atrodo nelygi, lyg „aksominė“.Gydymas: visapusiškai ištirti ligonį, nustatyti ir pašalinti ligos prie­žastis. Paskirti Sol. Zinci sulfurici 0,5% lašais, kortikosteroidų, vitaminų lašų. Koreguoti refrakcijos ydas ir senažiūrumą.Profilaktika. Gerinti darbo ir buities higienines sąlygas (turi būti geras apšvietimas, dažnai vėdinamos patalpos ir kt.).

    • Hialininė (riebalinė) distrofijapinguecula. Dažniausiai atsiranda seny­vo amžiaus žmonėms, kurie dažnai būna vėjyje, dulkėse, dūmuose.
Klinika: akies obuolio junginės medialinėje arba lateralinėje dalyje, Prie limbo, vokų plyšio projekcijoje atsiranda gelsva iškili 2—3 mm skersmens dėmelė. Tiriant histologiškai, randamas hialinas. Gydymas: chirurginis reikalingas tik tuomet, kai dėmė pradeda slink­ti ant ragenos.
  • Sparninė plėvė, pterygium. Tai akies obuolio junginės klostė, kuri pradeda slinkti ant ragenos. Etiologija kol kas nežinoma. Dažnai atsiran­da žmonėms, kurie ilgai būna vėjyje, dulkėse, dūmuose.
 Klinika: prasideda lėtai, beveik visuomet medialinėje akies obuolio junginės dalyje — vokų plyšio srityje. Darinys yra trikampio formos, kurio pagrindas nukreiptas į periferiją, pusmėnulinės raukšlės link. Viršūnė nukreipta ragenos link ir vadinama galvute, o likusi dalis, kurioje yra daug kraujagyslių, vadinama kūnu. Viršutinis ir apatinis plėvės kraštas užlenk­ti kloste (XX pav.). Plėvė pakilusi virš junginės.Skiriamos dvi sparninės plėvės formos:
  • stacionarinė;
  • progresuojanti.
Pastaroji plėvė auga ant ragenos ir gali ją uždengti. Tokios plėvės galvutė puri, pakilusi. Jei plėvė nustoja progresuoti, tai jos galvutės kraštas būna plokščias, stan­dus, visa plėvė suplonėja.Gydymas: nedidelės neprogresuojančios sparninės plėvės galima negydyti. Jei reikia, ji pašalinama (kartais su pasluoksnine keratoplastika).

Junginės navikai gali būti įgimti, įgyti, gerybiniai ir piktybiniai.I. Gerybiniai  navikai.1. Įgimti navikai.

    • Dermoidascystis dermoides, kietas, gelsvas, apskritas iškilimas, dažniausiai randamas lateralinėje junginės dalyje (XXI pav.). Histologiš­kai sudaryta iš ektodermos elementų (odos ir plaukų).
Gydymas: chirurginis (pašalinti naviką).
    • Pigmentinis apgamasnaevus pigmentosus. Dažniausiai būna lateralinėje akies obuolio junginės dalyje netoli limbo. Tai truputį iškilęs, gelsvas ar rudas (priklausomai nuo pigmento kiekio) darinys.
Gydymas: jei navikas didėja, jį reikia pašalinti, nes gali supiktybėti.
    • Hemangioma. Kraujagyslių navikas raudonos ar melsvos spalvos, kartais pradeda didėti. Lokalizuojasi dažniausiai akies obuolio junginėje. Gali būti peraugęs ir voką.
Gydymas: kriokoaguliacija, diatermokoaguliacija ar navikas pašali­namas.2. Įgyti navikai.
    • Cistoscystis conjunctivae. Dažniausiai būna retencinės junginės liaukų cistos. Gali jų atsirasti ir po operacijų, kai į junginės žaizdą patenka epitelio ląstelių.
Klinika: skaidri, gelsva ar pilkšva pakilusi pūslelė. Gydymas: visiškai pašalinti cistą.
    • Papilomos. Pakilęs nelygaus paviršiaus rausvas darinys. Dažniau­siai būna prie limbo. Skirtingai nuo vėžio papiloma yra paslanki. Negy­doma gali suvėžėti.
Gydymas: pašalinti naviką.II. Piktybiniai navikai.
    • Vėžys, carcinoma. Dažniausiai būna netoli limbo. Navikas blyškiai rožinis, pakilęs, jo paviršius nelygus, grublėtas, kai kur išopėjęs. Pro ode­nos skylutes navikas skverbiasi į akies vidų.
Gydymas: chirurginis — visiškai pašalinti naviką. Jei jis peraugęs į akies vidų — akies obuolio enukleacija, jei į akiduobę — akiduobės egzenteracija. Tuomet reikia skirti ir spindulinę terapiją.
    • Melanoma. Dažniausiai išauga iš pigmentinio apgamo. Navikas pakilęs, grublėtas, rudas (rečiau be pigmento). Metastazuoja į kitus orga­nus.
Gydymas: kaip ir junginės vėžio.

2015 © Akių klinika „Lirema“

Registracija vizitui

captcha
×

Klausimas specialistui

captcha
×

Anketa dėl regėjimo korekcijos galimybės įvertinimo


Medicininė informacija

Prašome trumpai apibūdinkite savo sveikatos būklę.

Ar naudojatės akiniais / kontaktiniais lęšiais? *
 Akiniais Kontaktiniais lęšiais Nesinaudoju
Jei nešiojate akinius, kokiam tikslui tai darote?
 Skaitymui Žiūrint į tolį Nešioju visada
Ar žinote savo akinių ir/ar kontaktinių lęšių stiprumą dioptrijomis, kitus recepto duomenis? *
Ar šiuo metu naudojate bet-kokius vaistus, tabletes, lašus? *
Ar esate turėję operacijų, kokių? *
Alergijos / kiti svarbūs medicininiai faktai *
Ar šiuo metu laukiatės / maitinate kūdikį?
 Taip Ne

Konsultacija dėl regėjimo korekcijos galimybės

Išanalizavus Jūsų anketos duomenis suteiksime preliminarią informaciją apie geriausią regėjimo korekcijos būdą. Jei pageidaujate tikslaus įvertinimo, kviečiame apsilankyti.

Pageidaujama konsultacijos data
Pageidaujama operacijos data

Vizito metu užtruksite apie valandą. Prireikus plėsime vyzdžius, todėl iki vakaro negalėsite vairuoti, skaityti.

Pastabos / pageidavimai / komentarai
captcha
×