#
Didžiausias akių
chirurgijos klinikų
tinklas Lietuvoje

Akiduobės ligos

Apie
Akiduobės formavimosi anomalijos
Akiduobės uždegimai
Apytakiniai pakitimai ir kraujosruvos
Endokrininis išverstakumas (endokrininė orbitopatija)
Akiduobės navikai
Akies obuolio priedų traumos

Akiduobė orbita, turinti piramidės pavidalą, kurios viršūnė atsirėmusi į regos nervo kanalą, canalis opticus. Piramidės pagrindas nukreiptas į priekį. Suaugusio žmogaus akiduobė yra 4—5 cm gilumo. Ji turi keturias sienas. Išorinę sieną sudaro processus orbitalis ossis zygomatici ir alae magnae ossis sphenoidalis. Viršutinę sieną sudaro pars orbitalis ossis frontalis ir alae minores ossis sphenoidalis. Kampe tarp viršutinės ir išorinės sienų yra įdubimas, fossa glandulae lacrimalis. Viršutiniame vidiniame kam­pe yra kremzlinis fibrozinis žiedas, trochlea, pro kurį išlenda viršutinio įstrižojo raumens sausgyslė.

Vidinė akiduobės sienelė yra pati ploniausia, ji sudaryta iš processus frontalis maxillae, lamina papiracea ossis ethmoidalis, os lacrimale. Vidi­nės sienelės priekinėje dalyje yra įdubimas, fossa sacci lacrimalis. Apatinę akiduobės sienelę sudaro facies orbitalis ossis maxillae, os sphenoidale ir processus orbitalis ossis palatini. Akiduobės priekinis kraštas, margo or­bitalis, sustorėjęs. Jame yra įdubimas, incisura supraorbitalis, kuriame gu­li bendravardis nervas. Apatiniame akiduobės krašte yra anga, foramen infraorbitale, pro ją išlenda poakinės kraujagyslės ir nervai.

Akiduobės sienelėse yra trys angos. Pro foramen opticum praeina n. opticus ir arteria ophthalmica. Pro viršutinį akiduobės plyšį,fissura orbitalis superior, praeina akies obuolio raumenų nervai, n. trigeminus, vena ophthalmica jungia akiduobę su vidurine kaukolės duobe. Apatinis akiduobės plyšys fissura orbitalis inferior yra toje vietoje kur susi­duria apatinė ir išorinė akiduobės sienos. Jis uždengtas jungiamojo audinio plėvele, ant kurios yra išsisklaidžiusios raumeninės skaidulos, m. orbitalis, inervuojamos simpatinio nervo. Pro šį plyšį akiduobė susisiekia su fossa sphenomaxillaris ir pro ją pralenda trišakio nervo antroji šaka ir venaophthalmica inferior.

Akiduobės turinį sudaro akies obuolys su regimuoju nervų, ašarų liau­ka, akies obuolį judinantieji raumenys, kraujagyslės, nervai. Tarpus pripildo riebalinis audinys, corpus adiposum orbitae. Visą turinį prilaiko fascijos. Fascia tarsoorbitalis kartu su vokų kremzle sudaro akiduobės pertvarą, septum orbitale, kitos skaidulos supa raumenis. Vienas šios fascijos lapas supa akies obuolį, fascia bulbi s. Tenoni. Jį apgaubia sklera nuo raumenų prisitvirtinimo vietos iki regimojo nervo ir susijungia su raumenų fascijomis.

Akiduobės arterijos yra a. ophthalmica šakos. Veninis kraujas nuteka į veną ophthalmica superior et inferior, vėliau patenka į sinus cavernosus.

Akiduobės formavimosi anomalijos pasitaiko labai retai ir daž­niausiai būna kartu su visos kau­kolės augimo anomalijomis ar pa­veldėta medžiagų apykaitos pato­logija. Tai atsitinka per anksti suaugus kaukolės siūlėms. Tuomet susiformuoja bokšto pavidalo kaukolė, oxycephalia, su plokščiomis orbitomis ir abipusiu egzoftalmu, taip pat Kruzono (Crouzori) liga, dysostosis craniofacialis,kuriai būdinga aukšta kaukolė, papūgos snapo formos nosis, hipertelorizmas (labai didelis atstumas tarp abiejų akių) taip pat ir Francešeti (Franceschetti) sindromas, dysostosis mandibulofacialis, su įstriža vokų plyšio padėtimi, sumažėjusia akiduobe. Akiduobės sienelės gali būti de­formuotos dėl įgimtos hidrocefalijos, gimdymo traumų ir kitų priežasčių.

    • Akiduobės flegmona, phlegmone orbitae s. cellulitis. Tai difuzinis pūlinis akiduobės ląstelienos uždegimas.
Etiologija. 70% atvejų akiduobės flegmona yra veido priedinių dau­bų uždegimų komplikacija. Jos priežastimi taip pat gali būti Veido krauja­gyslių tromboflebitai, išspaudus ant nosies ir lūpų išaugusias šunvotes, miežius; plintanti infekcija iš aplinkinių audinių — akiduobės periostito, pūlinio dakrioadenito, panoftalmito, kūdikiams — iš viršutinio žandikau­lio osteomielito. Į akiduobės ląstelieną infekcija gali patekti su svetimkū­niu, susižeidus, Kartais per operaciją. Ji gali būti ir kitos infekcinės ligos, sukeltos streptokokų ar stafilokokų bei sepsio, komplikacija. Eiga visuomet ūmi, susiformuoja per kelias valandas ar 1—2 paras. Simptomai — vokai sutinę, standūs, sunkiai atsimerkia, jų oda pa­raudusi, karšta, egzoftalmas, akies obuolio junginės chemozė ir hiperemija. Išburkusi junginė gali įstrigti tarp vokų. Akies judesiai riboti ar visai jų nėra, dvejinimasis. Pradeda labai skaudėti galvą, ligoniui silpna, pakyla kūno temperatūra, sulėtėja pulsas, kraujyje — leukocitozė, pagreitėjusi ENR. Gali atsirasti ir smegenų dirginimo požymių: svaigti galva, pykinti, prasidėti traukuliai. Komplikacijos. Akytojo sinuso trombozė, meningitas, ragenos opa, antrinė glaukoma, regos nervo neuritas. Gydymas: ligonį skubiai hospitalizuoti. Būtina otorinolaringologo, neuropatologo, stomatologo konsultacija. Skirti plataus veikimo spektro antibiotikus didelėmis dozėmis į raumenis ar į veną, sulfanilamidus. Esant fliuktuacijai — incizijos ir drenažas per vokus.
    • Akiduobės antkaulio ir kaulų uždegimas, ostitis et osteoperiostitis orbitalis. Procesas kliniškai diagnozuojamas kaip antkaulio uždegimas. Jis dažniausiai pakenkia ir kaulą.
Etiologija. Uždegimas gali būti: 1) egzogeninis — po akiduobės krašto traumų; 2) pereinantis iš sinusitų ar gretimų kaulų uždegimų; 3) endogeninis — dažniausiai sifilinis ar tuberkuliozinis. Eiga ūmi ar lėtinė. Pagal lokalizaciją skiriama priekinis ir užpaka­linis. Simptomai. Sergant priekiniu periostitu, akiduobės krašte apčiuo­piamas kietas, skausmingas, suaugęs su kaulu, darinys — lyg sustorėjęs kaulas. Jis gali būti ribotas ar išplitęs visame kaulo krašte. Vokai paraudę, patinę, akies obuolio junginė išburkusi. Kartais darinys rezorbuojasi, kartais, atsiradus pūlių, jie per odą prasiveržia į išorę. Tuomet atsiveria fistulės, kurios užsidaro tik pasišalinus sekvestrams. Fistulės vietoje lieka prie akiduobės krašto priaugęs randas. Užpakaliniam, periostitui būdingas išverstakumas ir riboti akies obuo­lio judesiai. Priklausoma nuo šio uždegimo židinio lokalizacijos, gali sutrikti vokų ir ragenos jautrumas, susilpnėti regėjimas. Susidarius pūliniui, užpakalinio osteoperiostito klinika panaši į celiulito. Komplikacijos — meningitas  ar smegenų abscesas. Gydymas: priklauso nuo etiologijos. Būtina otorinolaringologo, stomatologo konsultacija ir, radus patologiją, gydyti. Skiriami antibioti­kai injekcijomis į uždegimo židinį, raumenis ir per os, sulfanilamidai. Susidarius fistulėms, reikia jas išvalyti, pašalinti sekvestrus. Patartina anks­ti prapjauti susiformavusius abscesus. Esant priekiniams osteoperiostitams, galima taikyti fizioterapines priemones — UAD, diatermiją, orbi­tos srityje.
    • Tenonitas, tenonitis. Tai tenono kapsulės serozinis ar pūlinis uždegi­mas. Jis dažniausiai būna vienpusis.
Etiologija. Serozinis tenomtas susiformuoja dėl infekcinių ligų, ypač gripo, reumato. Pūlinis — dėl sepsio, anginos, šunvočių, abscesų, dakriocistitų, užpakalinių skleritų, panoftalmito, akies raumenų operacijų. Simptomai. Ligoniui skauda akį, ypač judinant, riboti jos judesiai, yra nedidelis išverstakumas, staigiai patinsta vokai, labai ryški chemozė, dvejinimasis. Bendra ligonio būklė — patenkinama. Gydymas. Gydyti ligą sukėlusią priežastį. Skiriami salacilatai, kortikosteroidai, vietiškai — antibiotikai, šiluma — UAD, kvarcas. Jeigu pūliuoja — daryti inciziją, drenuoti.
    • Tariamasis navikas, pseudotumor. Tai uždegiminio pobūdžio užakinės ląstelienos nespecifinis limfocitinis infiltratas.
Etiologija. Nežinoma. Simptomai. Dažniausiai vienoje pusėje nežymiai paburksta vokai ir junginė, tai būna kartu su egzoftalmu arba dar prieš jį. Akyje dvejinasi, jos judesiai riboti. Skirti nuo akiduobės navikų, leukeminių infiltratų, limfadenomų, todėl reikia atlikti biopsiją. Gydymas. Skiriami kortikosteroidai per os ir jų injekcijos už akies obuolio.

    • Protarpinis išverstakumas,  exophthalmus intermittens.
Etiologija. Po traumos varikoziškai išsiplėtusios akiduobės venos, Oslerio liga su daugybinėmis teleangiektazijomis vokuose, junginėje ir odoje. Simptomai. Ligoniui pabuvus pasilenkus ar labai smarkiai fiziškai įsitempus ir dėl to staigiai prisipildžius episklerinėms ir junginės kraujagyslėms, akis parausta ir iššoka į priekį. Atsitiesus, atsipalaidavus ji grįž­ta  atgal. Gydyti nėra kaip.
    • Pulsuojantis išverstakumas, exopththalmus pulsans.
Etiologija. Kai pažeidus vidinę miego arteriją susidaro arterioveninė aneurizma akytame sinuse (sinus cavernosus). Priežastis — įvairios traumos, dažniausiai kaukolės pagrindo lūžiai, aterosklerozė, sifilis. Simptomai. Prasideda staiga, stipriai skauda galvą ir joje nepaken­čiamai ūžia. Po kelių dienų ar savaičių atsiranda išverstakumas. Palpuojant akį per vokus, jaučiama pulsacija. Pridėjus stetoskopą smilkinio sri­tyje girdėti ūžesys. Pirštu užspaudus kakle tos pusės miego arteriją, pulsa­cija ir ūžesys išnyksta. Vokų, junginės, tinklainės venos išsiplėtusios, pri­tvinkusios, vingiuotos. Regos nervo diskas paburkęs, vėliau atrofiškas. Akies judinamųjų raumenų paralyžius ir parezė. Dažnai pakyla akispūdis. Gydymas: perrišti tos pusės bendrąją miego arteriją.
    • Akytojo ančio trombozė, thrombosis sinus cavernosi.
Etiologija. Paprastai sepsinė — infekcija patenka iš orbitos flegmo­nos, vidurinės ausies, veido šunvočių ir kt. Simptomai. Sunki bendra ligonio būklė, jam svaigsta galva, tempe­ratūra — aukšta, žmogus tampa vangus. Atsiranda vienos ar abiejų pu­sių išverstakumas, patinsta vokai, chemozė, junginės ir tinklainės krauja­gyslės išsiplėtusios, regos nervo diskas paburkęs, oftalmoplegija, simpa­tinio nervo parezė. Pulsacijos nėra. Gydymas: Skiriami antibiotikai, sulfanilamidai, antikoaguliantai.
    • Kraujosruva akiduobėje, haematoma orbitae.
Etiologija. Traumos, kraujo ligos, aterosklerozė, hipertoninė liga, hemoraginės diatezės, retrobulbarinės injekcijos. Simptomai. Kraujas išsilieja po vokais ir po akies obuolio jungine, išstumia akį — atsiranda išverstakumas. Labai gausi kraujosruva gali tiek išstumti akį, kad vokai neuždengia akies obuolio — pradeda džiūti ragena. Gydymas: spaudžiamasis tvarstis, rezorbcija. Prognozė paprastai gera.

    • Tireotoksinis išverstakumas, exophthalmus thyreotoxicus.
Etiologija. Kartu su tachikardija ir struma — tai tirotoksikozės, ar­ba Bazedovo ligos, požymis, 10% — vienpusis. Moterims pasitaiko daž­niau negu vyrams. Simptomai. Reponuojamas išverstakumas — spaudžiant akį iš priekio, ją galima įstumti atgal į orbitą. Kartu su išverstakumu gali būti ir kitų būdingų tireotoksikozei akių raumenų pažeidimo požymių. Tai Dalrymplio simptomas — vokų plyšys platus, tarytum ligonis būtų nustebęs ar išsigandęs. Grefe simptomas — žiūrint žemyn atsilieka viršutinis vokas ir ties vokų plyšiu pasirodo platus baltas odenos ruožas viršum ragenos. Akys rečiau mirkčioja — Štelvago simptomas, sunkiai konverguoja — Miobijaus simptomas. Gydo endokrinologas. Pagerėjus bendrai būklei, tireotoksinis išverstakumas gali visai išnykti.
    • Piktybinis išverstakumas, exophthalmus malignus.
Etiologija. Jis atsiranda tuomet, kai sutrinka hormoninė regulia­cija, per daug intensyviai gydant tireotoksikozę, kartais po visiškos strumektomijos. Simptomai. Išverstakumas ilgainiui didėja. Vokai paburksta, neužsi­merkia, atsiranda junginės chemozė ir stazė jos kraujagyslėse, jos plačios, vingiuotos. Akies judesiai riboti, dvejinimosi dažniausiai nėra. Sumažėja ragenos jautrumas, gali pakilti akispūdis. Komplikacijos. Gali prasidėti ragenos uždegimas, keratitis e lagophthalmo, šliaužiojančioji ragenos opa, prakiurti ragena. Padidėjus spaudimui akiduobėje, formuojasi regos nervo neuritas, jo edema. Skirti nuo akiduobės flegmonos, periostito. Gydymas: skydliaukės hiperfunkciją gydo endokrinologas. Taikomi kortikosteroidai, imunokoreguojantys preparatai, dehidracija, raminan­tys vaistai. Hipofizė ir akiduobė švitinamos rentgeno spinduliais. J terapija, orbitos dekompresija. Atsiradus ragenos uždegiminėms kompli­kacijoms — gydyti simptomus, susiūti vokus.

Akiduobės navikai sudaro 25—30% visų oftalmoonkologinių ligų. Kaip ir kituose orga­nuose, jų būna gerybinių ir piktybinių.Pirminiai akiduobės navikai. 85% atvejų jie gerybiniai. Tai navikai, augantys iš akiduobės au­dinių, — dermoidinės cistos (įgim­tos), hemangiomos, fibromos, neurofibromos, osteomos, meningeomos, gliomos, mišrūs aša­rų liaukos navikai, sarkomos.Antriniai akiduobės navikai. Jie perauga į ją iš aplinkinių organų. Tai veido daubų osteomos ir karcinomos, pleištakaulio meningeomos ar smegenų glioblastomos, vokų ir junginės karcinomos, kraujagyslinio dangalo melanoblastomos, tinklainės gliomos.Metastaziniai navikai — tai bron­chų, prostatos, krūties, inkstų, kepenų ir kitų organų karcinomos, kurias į akiduobę atneša kraujas.Simptomai. Svarbiausias visų akiduobės navikų požymis yra di­dėjantis išverstakumas, riboti akies judesiai ir patinę vokai. Reponuoti akies obuolio į orbitą esant navikui nepavyksta. Išverstakumo didėjimo greitis priklauso nuo proceso gerybiškumo. Piktybinių navikų visi simpto­mai labai greitai progresuoja. Vėliau gali atsirasti regos nervo disko ede­ma, jo atrofija, klostelės tinklainėje, pasikeisti refrakcija, pakilti akispūdis, išopėti ragena. Šie požymiai įvairuoja priklausomai nuo proceso po­būdžio ir lokalizacijos. Labai dažnai išverstakumas yra vienintelis akiduo­bės naviko simptomas.Diagnozei padeda: apžvalginė ir kontrolinė rentgenografija, karotidinė angiografija, echografija-skenavimas, kompiuterinė tomografija, radioizotopinė diagnostika. Tikslią diagnozę galima nustatyti tik ištyrus histologiškai.Skirti nuo mukocelės, limfogranulomatozės, limfinės leukemijos, Hando-Šiulerio-Christiano (Hand-Schüller-Christian) ligos, tariamųjų navikų.Gydymas: chirurginis, gerybiniai navikai šalinami orbitotomijos būdu — paliekant akies obuolį. Piktybiniai — ekzenteracijos metodu, pašalinant visą orbitos turinį. Jiems taikomas spindulinis ir chemoterapinis gydymas. Jei piktybinis navikas peraugęs į gretimus organus, rekomenduojamos kombinuotos operacijos kartu su neurochirurgais ar otorinolaringologais.

Dažniausiai pažeidžiami vokai ir ašarų takai – jie sumušami arba sužeidžiami.Vokų sumušimai. Jis pasitaiko gana dažnai ir gali būti tokie simptomai:

  • Vokų kraujosruvos. Jos atsiranda po smūgio kumščiu ar kie­tu daiktu. Kraujosruvos vokuose labai greitai plinta. Vokas būna pabur­kęs, raudonai melsvas.
  • „Akinių“ simptomas. Tai kraujosruvos abiejų akių abiejuose vokuose. Jei tokios kraujosruvos atsiranda po traumos praėjus 3—4 die­noms, reikia įtarti, kad lūžo kaukolės pamatas.
  • Vokų emfizema. Oras į vokų poodį patenka lūžus nosies kau­lams, kaktos prienosinio ančio arba akiduobės medialinei sienelei. Vokas yra paburkęs, palpuojant jaučiama krepitacija.
Vokų sužeidimai. Vokų žaizdos gali būti pjautinės, durtinės, plėštinės, muštinės ir kt. Gydant svarbu žinoti, kad vokų žaizdų būna nekiaurinių (sužeista tik oda, o kartais ir poodis), kiaurinių (sužeisti visi voko sluoksniai), voko krašto kiaurinių sužeidimų, visiškas voko atplyšimas laterialiniame arba medialiniame kampe; ašarų kanaliuko plyšimas.
  • Nekiaurinės žaizdos. Tuomet esti sužeista oda, o kartais ir poodis. Iš žaizdos kraujuoja, joje gali būti svetimkūnių. Gydymas — chirurginis. Iš žaizdos išvalomi nešvarumai, odos iš­pjauti nereikia, nes po to bus, deformuoti vokai ir jie gali neuždengti akies obuolio. Oda susiuvama.
  • Kiaurinės vokų žaizdos, kai sužeisti visi voko sluoksniai. Juos reikia susiūti atskirai: junginės-kremzlės dalį ir odos-raumenų sluoks­nį.
  • Voko krašto kiauriniai sužeidimai. Jie pavojingi, nes ne­užsiuvus visuomet lieka defektas, coloboma palpebrae traumaticum.Už­siuvant tokias žaizdas, reikia labai kruopščiai adaptuoti vokų kraštą ir užrišti abi akis (binokulinis tvarstis), kad vokai po tvarsčiu nejudėtų. Mirksint juda abiejų akių vokai, todėl žaizdos kraštai gali vėl išsiskirti.
  • Visiškas voko atplyšimas lateraliniame arba medialiniame kampe. Tai sunki trauma. Po operacijų dažnai lieka deformuoti vokai, pakitusi jų padėtis.
  • Ašarų kanaliuko plyšimas. Tokia trauma būna sužeidus voko medialinę dalį. Reikia, kad chirurgas visuomet stengtųsi susiūti kanaliuką, t. y. atstatytų jo vientisumą ir funkciją. Į kanaliuką įvedamas specialus zondas ir paliekamas 12—14 dienų, kad randai nepažeistų kana­liuko vientisumo ir ašaros galėtų nutekėti į ašarų maišelį.

2015 © Akių klinika „Lirema“

Registracija vizitui

captcha
×

Klausimas specialistui

captcha
×

Anketa dėl regėjimo korekcijos


Medicininė informacija

Prašome trumpai apibūdinkite savo sveikatos būklę.

Ar naudojatės akiniais / kontaktiniais lęšiais? *
 Akiniais Kontaktiniais lęšiais Nesinaudoju
Jei nešiojate akinius, kokiam tikslui tai darote?
 Skaitymui Žiūrint į tolį Nešioju visada
Ar žinote savo akinių ir/ar kontaktinių lęšių stiprumą dioptrijomis, kitus recepto duomenis? *
Ar šiuo metu naudojate bet-kokius vaistus, tabletes, lašus? *
Ar esate turėję operacijų, kokių? *
Alergijos / kiti svarbūs medicininiai faktai *
Dėl kokios priežasties kreipiatės į akių gydytoją?
Ar šiuo metu laukiatės / maitinate kūdikį?
 Taip Ne

Konsultacija dėl regėjimo korekcijos galimybės

Išanalizavus Jūsų anketos duomenis suteiksime preliminarią informaciją apie geriausią regėjimo korekcijos būdą. Jei pageidaujate tikslaus įvertinimo, kviečiame apsilankyti.

Pageidaujama konsultacijos data
Pageidaujama operacijos data

Vizito metu užtruksite apie valandą. Prireikus plėsime vyzdžius, todėl iki vakaro negalėsite vairuoti, skaityti.

Pastabos / pageidavimai / komentarai
captcha
×