#
Didžiausias akių
chirurgijos klinikų
tinklas Lietuvoje

Regos organo anatomija

Regos organo sandara
Akies obuolys
Akies obuolio inervacija
Akies obuolio kraujagyslės
Akies obuolio raumenys
Akiduobė
Ašarų aparatas
Junginė
Krumplynas
Lęšiukas
Odena
Priekinė ir užpakalinė akies kameros
Ragena
Rainelė
Regos nervas
Stiklakūnis
Tinklainė
Uogena
Vokai

Regos organas yra sudėtinga neuroreceptorinė sistema, priimanti ir analizuojanti tam tikro ilgio elektromagnetinių bangų šviesos dirgiklius. Regos analizatorius padeda žmogui orientuotis jį supančioje aplinkoje, pažinti išorinį pasaulį: skirti šviesą, tamsą, spalvas, daiktų formą, dydį, nuotolį, paviršiaus reljefą.Išorinį pasaulį galima pažinti, kai regos organe analizės ir sintezės procesų veikla darni, koreguojama centrinės nervų sistemos.Regos organo filogenezė. Neorganinėje medžiagoje, veikiant šviesai, gali vykti fotocheminiai pakitimai. Gyvų organizmų protoplazmoje fotocheminiai kitimai yra kitokio pavidalo ir kur kas sudėtingesni. Pats paprasčiausias gyvų daiktų reagavimo būdas į šviesą yra tropizmas.Evoliucijos eigoje diferencijuojasi ląstelių jautrumas. Daugecelių gyvių kai kurios ląstelės jautrios tam tikriems dirgikliams, iš jų vėliau susidaro jutimo organai, taip pat ir organai, priimantys ir analizuojantys šviesą. Paukščių akyse yra sudėtingesnė tinklainės struktūra, veiklesnis akomodacijos prietaisas, rega daug aštresnė. Žmogaus akis, kaip optinis prietaisas, nevisiškai tobuliausias akies pavidalas, bet funkciniu atžvilgiu ji yra pranašiausia dėl įstabios centrinės nervų sistemos veiklos.Žmogaus regos organo embriogenezė. Žmogaus regos organas pradeda formuotis labai anksti. Pirmomis savaitėmis po apvaisinimo embriono priešakiniame smegeninio vamzdelio gale iš šonų susiformuoja pūslelės — vesiculae opticae. Galvos išorėje esančios pūslelės auga, pasiekia embriono ektodermos vidinį paviršių. Apie trečią ketvirtą brendimo savaitę akių pūslelės sustorėja, įdumba, susiformuoja negilios akių taurelės, turinčios išorinę ir vidinę sienas. Vidinės sienos ląstelės išsidėsto keliais sluoksniais ir sudaro tinklainę, išorinės sienos ląstelės sudaro pigmentinio epitelio sluoksnį. Įlinkusios išorinės ektodermos raukšlė storėja ir apie šeštąją embriono formavimosi savaitę pasineria gilyn ir sudaro tuščiavidurį rutuliuką, kuris nuo ektodermos greitai atsiskiria, ir bręsta pirminis; lęšiukas. Tarpą tarp vidinės taurelės sienos ir lęšiuko užpildo mezenchima, iš kurios formuojasi stiklakūnis. Mezenchima ketvirtąjį formavimosi mėnesį susisluoksniuoja ir sudaro akies obuolio skaidulinį dangalą, tarp jo ir tinklainės susiformuoja kraujagyslinis dangalas. Mezoderminiai audiniai pagamina akies priedinius organus, organa oculi accessoria.Nervinių laidų sistemą sudaro: regos nervas, kryžmė, regimieji laidai. Centrinę regos organo dalį sudaro tarpinių smegenų gumburas, išorinis kelinis kūnas, viršutiniai keturkalnio kalneliai ir žievinė zona, esanti pentininės vagos pakraščiuose.Regos organo sandara. Regos organą sudaro akies obuolys, kuris optiniu nervu susisiekia su smegenimis, ir priediniai organai: akiduobė ir jos turinys, vokai, ašarų aparatas.

Akies obuolys, bulbus oculi, yra netaisyklingo rutulio formos. Naujagimio akies obuolio ašies ilgis — 16,2 mm, o suaugusio žmogaus — 24 mm. Žmogaus akies obuolys didėja iki 20—25 metų amžiaus. Naujagimio akies obuolys sveria apie 3, o suaugusio žmogaus — 7—8 gramus.Akies obuolyje skiriami du poliai: priekinis, polus anterior, užpakalinis, polus posterior. Linija, jungianti akies obuolio polius, vadinama akies obuolio ašimi, axis bulbi. Akies obuolio regėjimo ašis, opticus, jungia centrinį ragenos tašką su tinklainės centrine duobute. Akies obuolio pusiaujas, aequator, yra linija, jungianti didžiausios frontalinės akies obuolio plokštumos apskritimo taškus.Meridianus, meridiani, sudaro akies obuolio pusiaujui statmenos plokštumų linijos (1 pav.).Akies obuolį supa kapsulė, sudaryta iš trijų sluoksnių: išorinis sluoksnis, tunica fibrosa bulbi, vidurinis — kraujagyslinis tunica vasculosa, vidinis nervinis dangalas, tunica nervosa, tinklainė, retina.Akies obuolio branduolį sudaro skaidrūs, šviesą praleidžiantys dariniai: lęšiukas ir stiklakūnis. Akies obuolyje yra dvi kameros: priekinė kamera, camera anterior, užpakalinė, camera posterior (2 pav.).Išorinė akies kapsulė, tunica fibrosa bulbi, — tai skaidulinis dangalas, kuriame skiriamos dvi viena į kitą pereinančios dalys: ragena ir sklera.

Sensorinė inervacija. Akies obuolys ir jo priediniai organai juntamąją inervaciją gauna iš trišakio nervo, n. trigeminus, šakos — akinio nervo, nervus ophthalmicus, kuris per fissura orbitalis superior patenka į orbitą, dalijasi į tris šakas: n. frontalis, lacrimalis, nosociliaris (15 pav.).Judinamieji nervai iš n. abducens, n. trbchlearis, n. oculomotorius ir simpatiniai nervai ateina iš vidinės miego arterijos nervinio rezginio, plexus a. carotis interna.Iš viršutinės lateralinės regos nervo pusės per 5—6 mm nuo užpakali­nio akies poliaus guli ganglion ciliare. Tai išorinis ganglijas, gaunąs moto­rinę šakutę iš n. oculomotorius, sensorines iš n. trigeminus ir simpatinio nervo skaidulas iš plexus caroticus. Šio ganglijo trumpieji krumplyniniai nervai, nn. ciliares breves, praduria odeną užpakalinėje akies obuolio da­lyje ir sulenda į akies obuolio vidų. Nervi ciliares longi ateina ne iš ganglion ciliare, bet iš n. trigeminus šakos, n. nasociliaris ir sulenda į akį, o pasiekę krumplyną, jie susiraizgo į plexus ciliaris. Šie nervai inervuoja rainelėje ir krumplyne esančius raumenis, teikia sensorinę inervaciją ir dalyvauja ragenos inervacijoje.

Arterinis kraujas į orbitą ir akies obuolį patenka iš arteria carotis interna, jos šakos akinės arterijos, a. ophthalmica.Uogenos kraujagyslės: iš akinės arterijos atsišakoja užpakalinės trum­posios krumplyninės arterijos, aa. ciliares posteriores breves, kurių yra apie 20, dvi ilgosios krumplyninės arterijos, aa. ciliares posteriores longae, priekinės krumplyninės arterijos, aa. ciliares anteriores, kurių yra apie 17.Užpakalinės trumposios krumplyninės arterijos praduria sklerą, žie­du apsupa regos nervą, sulenda į akies vidų, išsišakoja ir sudaro gyslainę. Tinklainės neuroepitelinė dalis maitinama iš gyslainės choriokapiliarų.Ilgosios krumplyninės arterijos, pradūrusios sklerą iš lateralinio ir medialinio akies obuolio šonų, eina tarp gyslainės ir odenos iki krumplyno priekinės dalies ir čia šakojasi, jungiasi su priekinėmis krumplyninėmis arterijomis, aprūpina krauju rainelę ir krumplyną, sudarydamos kraujagyslinį vainiką, circulus arteriosus iridis major, dalis šio žiedo krauja­gyslių jungiasi su gyslainės kraujagyslėmis,aa. recurentes chorioideae. Priekinės krumplyninės arterijos yra tąsa raumeninių arterijų, kurios, per 5—6 mm nuo ragenos krašto pradūrusios sklerą, sulenda i akies vidų, o dalis šių arterijų šaku­čių pasiekia ragenos pakraštį, išsišakoja ir sudaro ragenos pakraščio kraujagysles, kapilia­rus, rete vasculosum pericorneale (13 pav.). Taip pat anastomozuojasi su junginės krau­jagyslėmis ir dalyvauja jos mi­tyboje.Kraujagyslinio dangalo ve­ninis kraujas teka į gyslainėje esantį tankų venini rezgini, iš kurio kraujas išteka 4—6 sūkurinėmis venomis, vv. vorhcosae, kurios ties ekvatoriumi pro skleroje esančias angutes išlenda iš akies obuolio. Sūkurinės venos įteka į akines venas. vv. ophthalmicae.Į tinklainę ateina akinės arterijos šaka — centrinė tinklainės arterija a. centralis retinae. Ji, eidama nervo viduriu, įlenda į regos nervą, pasie­kia nervo diską, suskyla į apatinę ir viršutinę šakas, dichotomiškai šakojasi tinklainės smegenų sluoksnyje ir aprūpina krauju šią tinklainės dalį. Fovea centralis srityje tinklainės kraujagyslių nėra (14 pav.). Visas tinklainės ar­terijas lydi bendravardės venos. Jos susirenka į centrinę tinklainės veną, kuri iš akies obuolio išteka greta centrinės tinklainės arterijos, patenka į viršutinę akinę veną, v. ophthalmica superior, arba į akytąjį antį, sinus cavernosus.

Akies obuolį įvairiomis kryptimis sukinėja šeši raumenys; keturi tiesieji ir du įstrižieji. Tiesieji raumenys, musculus rectus medialis, lateralis, superior, inferior ir viršutinis įstrižasis, obliquus superior, prasideda orbitos viršūnėje prie sausgyslinio žiedo, anulus tendineus communis. Tarp šių raumenų susidaro piltuvėlio formos ertmė (16 pav.). Akį judinančių rau­menų sausgyslės prie odenos prisitvirtina prieš ekvatorių. Viršutinis įs­trižasis raumuo eina pagal viršutinę orbitos sieną, pereina per standžią fibrozine kilpa,trochlea, pasuka atgal ir, palindęs po viršutiniu tiesiuoju raumeniu, prisitvirtina prie odenos. Apatinis įstrižasis raumuo prasideda nuo apatinio akiduobės krašto, eina į lateralinę pusę, pakyla aukštyn ir prisitvirtina odenoje po lateraliniu tiesiuoju raumeniu. Visus raumenis supa fascijos, kurios priekyje susilieja su akies obuolio kapsule, fascia bulbi s. capsula Tenoni. Raumenų veikla: išorinis tiesusis raumuo suka į lateralinį šoną, tiesusis vidinis — į vidų. Viršutinis tiesusis raumuo kelia akies obuolį į viršų ir į medialinę pusę. Tiesusis apatinis raumuo lenkia akį žemyn ir i vidinę pusę, o apatinis įstrižasis kelia akį aukštyn ir į lauko pusę. Išorinį lateralinį raumenį inervuoja n. abducens šakutė, viršutinį įstrižą­jį — n. trochlearis. Visi kiti raumenys gauna inervaciją iš n. oculomotorius.

Akiduobė - orbita, turinti piramidės pavidalą, kurios viršūnė atsirėmusi į regos nervo kanalą, canalis opticus. Piramidės pagrindas nukreiptas į priekį. Suaugusio žmogaus akiduobė yra 4—5 cm gilumo. Ji turi keturias sienas. Išorinę sieną sudaro processus orbitalis ossis zygomatici ir alae magnae ossis sphenoidalis. Viršutinę sieną sudaro pars orbitalis ossis frontalis ir alae minores ossis sphenoidalis. Kampe tarp viršutinės ir išorinės sienų yra įdubimas, fossa glandulae lacrimalis. Viršutiniame vidiniame kam­pe yra kremzlinis fibrozinis žiedas, trochlea, pro kurį išlenda viršutinio įstrižojo raumens sausgyslė.Vidinė akiduobės sienelė yra pati ploniausia, ji sudaryta iš processus frontalis maxillae, lamina papiracea ossis ethmoidalis, os lacrimale. Vidi­nės sienelės priekinėje dalyje yra įdubimas, fossa sacci lacrimalis. Apatinę akiduobės sienelę sudaro facies orbitalis ossis maxillae, os sphenoidale ir processus orbitalis ossis palatini. Akiduobės priekinis kraštas, margo or­bitalis, sustorėjęs. Jame yra įdubimas, incisura supraorbitalis, kuriame gu­li bendravardis nervas. Apatiniame akiduobės krašte yra anga, foramen infraorbitale, pro ją išlenda poakinės kraujagyslės ir nervai.Akiduobės sienelėse yra trys angos. Pro foramen opticum praeina n. opticus ir arteria ophthalmica. Pro viršutinį akiduobės plyšį,fissura orbitalis superior, praeina akies obuolio raumenų nervai, n. trigeminus, vena ophthalmica jungia akiduobę su vidurine kaukolės duobe. Apatinis akiduobės plyšys fissura orbitalis inferior yra toje vietoje kur susi­duria apatinė ir išorinė akiduobės sienos. Jis uždengtas jungiamojo audinio plėvele, ant kurios yra išsisklaidžiusios raumeninės skaidulos, m. orbitalis, inervuojamos simpatinio nervo. Pro šį plyšį akiduobė susisiekia su fossa sphenomaxillaris ir pro ją pralenda trišakio nervo antroji šaka ir venaophthalmica inferior.Akiduobės turinį sudaro akies obuolys su regimuoju nervų, ašarų liau­ka, akies obuolį judinantieji raumenys, kraujagyslės, nervai. Tarpus pripildo riebalinis audinys, corpus adiposum orbitae. Visą turinį prilaiko fascijos. Fascia tarsoorbitalis kartu su vokų kremzle sudaro akiduobės pertvarą, septum orbitale, kitos skaidulos supa raumenis. Vienas šios fascijos lapas supa akies obuolį, fascia bulbi s. Tenoni. Jį apgaubia sklera nuo raumenų prisitvirtinimo vietos iki regimojo nervo ir susijungia su raumenų fascijomis.Akiduobės arterijos yra a. ophthalmica šakos. Veninis kraujas nuteka į veną ophthalmica superior et inferior, vėliau patenka į sinus cavernosus.

Ašarų aparatasApparatus lacrimalis, sudaro ašaras gaminanti sekrecinė dalis, susidedanti iš svarbiausios ašarų liaukos ir pagalbinių ašarų liaukučių, glandulae lacrimalis accessoriae, kurios išsidėstę mažomis krūvelėmis abiejų vokų junginėje.Ašaras surenkančią dalį sudaro: ašarinės akutės, puncta lacrimalia, ašarų kanaliukai, canaliculis lacrimales, ašarinis maišelis,saccus lacrimalis ir ašarinis latakas, duetus nasolacrimalis. Ašarų liauka, glandula lacrimalis yra viršutiniame išoriniame akiduobės kampe (19 pav.). Joje skiriama akiduobinė ir vokinė dalys. Akiduobinė ašarų liaukos dalis, pars orbitalis glandulae lacrimalis, yra didesnė, palindusi po akiduobės kraštu, o ašarų liaukos vokinė dalis, pars palpebralis glandulae lacrimalis, yra mažesnė, nuo akiduobinės dalies ją skiria fascija. Ji baigiasi ties išoriniu akies kampu nedideliu gumbu. Ašarų liauką sudaro šakoti vamzdeliai. Jungiamojo audinio pertvarėlės liauką dalija į daugelį skiltelių, kuriose yra liaukučių. Ašarų liauka gamina skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skys­ti — ašaras, kurios latakėliais nuteka iš ašarų liaukos. Latakėliai atsive­ria junginės viršutinio skliauto išoriniame krašte. Ašaros kaupiasi tarp vokų ir akies obuolio junginės. Čia susidaro ašarų upelis, rivus lacrimalis, kuriuo ašaros teka į ašarų ežerą,lacus lacrimalis.Medialiniame akies kam­pe, ties apatinio ir viršutinio voko kyšuliukais, yra ašarų akutės (jų ange­lės 0,3 mm skersmens), pasinėrusios ašarų ežere. Nuo šių angelių prasideda viršutinis ir apatinis ašarų kanalėliai, canaliculi lacrimalis superior et inferior. Iš pradžių jie eina vertikaliai, bet greitai pasisuka stačiu kampu, gali susilieti į vieną kanaliuką ir eina ašarų maišelio link. Mirksint vokams, į kanaliukus įsiurbiamos ašaros. Ašarų maišelis, saccus lacrimalis, guli medialinės akiduobės sienelės duobutėje, fossa sacci lacrimalis. Aklinas maišelio viršus vadinamas skliautu, fornix. Apačioje jis siaurėdamas pereina į ašarinį nosies lataką, duetus nasolacrimalis. Ašaras į maišelį padeda įsiurbti žiedinio voko raumens ašarinė dalis.Ašarinis nosies latakas guli kauliniame kanale, canalis nosolacrimalis, ir atsiveria anga, esančia po apatine nosies kriaukle. Toje vietoje nosies gleivinė sudaro ašarinę raukšlę, plica lacrimalis. Nosies gleivinei išbrinkus, užsikemša ašarų latako anga, ir ašaros į nosį nepatenka. Prisipildžius ašarų maišeliui ir kanalėliams, ašaros pradeda riedėti per skruostus.Per dieną pasigamina 1—1,5 ml ašarų. Žmogui miegant, ašaros nesigamina. Ašarose yra 97,8% vandens, 0,85% druskų, gamaglobulino, enzimo lizocimo. Jos yra šarminės reakcijos, pasižymi baktericidinėmis ir bakteriostatinėmis savybėmis.

Junginė, tunica conjunctivae. Junginė yra plona skaidri jungiamojo au­dinio plėvelė, kuri iškloja abiejų vokų užpakalinius paviršius ir jungia vo­lais su akies obuoliu.Junginės yra trys dalys: ji dengia vokų kremzlę, conjunctiva tarsi, akies obuolį, conjunctiva bulbi, jungiamąją dalį, kuri persilenkimo vietoje vadinama junginės skliautu, conjunctiva fornicis. Akies obuolio junginė plona, tąsi, lengvai pritvirtinta prie odenos. Pro ją matyti kraujagyslės ir balta odena. Viršuje ir apačioje nuo akies obuo­lio junginė pereina ant vokų ir sudaro viršutinį ir apatinį junginės skliautus, fornices conjunctivae superior et inferior. Tarp vokų ir akies obuolio yra siauras plyšys, vadinamas junginės maišeliu, saccus conjunctivae. Jun­ginės epitelis yra daugiasluoksnis cilindrinis, odenos srityje taip pat dau­giasluoksnis, tik paviršutinio sluoksnio ląstelės trumpesnės ir arčiau ra­genos virsta plokščiomis. Po epiteliu yra adenoidinio audinio sluoksnis su plazmocitais ir limfocitais. Junginėje yra taurinių, epitelinių, pagalbinių ašarų liaukučių.

Krumplynascorpus ciliare, yra vidurinė kraujagyslinio dangalo dalis, 5—6 mm pločio, esanti tarp rainelės ir gyslainės (5 pav.). Jis iš vidaus apjuosia priekinę akies obuolio dalį (II pav.). Pjūvis yra trikampio formos. Priekinė dalis storesnė, krumpliuota, corona ciliaris. Priekiniame krumplyno paviršiuje yra apie 70 krumplyninių ataugų, processus ciliares (6 pav.). Ataugų ilgis apie 3 mm, o storis apie 1 mm. Jos sudarytos iš kapiliarų kamuolėlių, nervų ir padengtos pigmentiniu epiteliu. Krumplyno ataugose gaminasi akies skystis, kuris užpildo akies obuolio ertmes. Užpakalinė krumplyno dalis, orbiculus ciliaris, yra 4 mm pločio, tiesiog pereina į gyslainę, o priekyje — į krumplyno vainiką. Prie jos priekinio paviršiaus prisitvirtina lęšiuko krumplyninis raištis, zonula ciliaris Zinii,kuris kitu galu suaugęs su lęšiuko kapsule ties jo ekvatoriumi. Tarpas tarp lęšiuko ir krumplyno vadinamas spatium perilentale.Krumplyne yra raumuo, musculus ciliaris, kurį sudaro trimis kryptimis išsidėsčiusios lygiųjų raumenų skaidulos. Meridianinės skaidulos vadinamos musculus tensor chorioideae (m. Brücke), žiedinės krypties skaidulos vadinamos Miulerio raumeniu, spindulinės krypties skaidulos — A. Ivanovo. Raumeninės skaidulos susitraukdamos gali keisti lęšiuko kreivumą.

Lęšiukaslens, skaidrus, jaunystėje minkštos konsistencijos kūnas, savo forma primenąs išgaubtą lęšį (11 pav.). Akyje lęšiukas guli už rai­nelės, užpakaliniu paviršiumi atsirėmęs į stiklakūnio priekinėje dalyje esantį įdubimą. Labiausiai iškilę priekinio ir užpakalinio lęšiuko pavir­šiaus taškai vadinami lęšiuko poliais, polus anterior et posterior lentis. Abu polius jungia 3,6 mm ilgio lęšiuko ašis, axis lentis, ekvatorius, aequator lentis. kurio skersmuo apie 9 mm. Prie lęšiuko ties ekvatoriumi pri­sitvirtina juostinės skaidulos lęšiuko pasaitėliais, fibrae zonularis, kurio dalis patenka į lęšiuko kapsulę prieš ekvatorių, o kita dalis — už ekvatoriaus. Tarp jų susidaro tarpas, spatia zonulares, kuris užpildytas skysčių. Kiti skaidulų galai prisitvirtina prie krumplyno rato, sudarydami krumplyninį raištį, zonula ciliaris. Lęšiuką dengia kapsulė, capsula lentis, t. y. la­bai plona, elastinga, homogeninė plėvelė. Priekiniame paviršiuje kapsulė storesnė, po ja yra epitelinis sluoksnis, epithelium subcapsulare, sudarytas iš kubinių celių. Artėdamos prie lęšiuko ekvatoriaus, celės tįsta, palinksta į priekį, o jų branduoliai atitolsta nuo kapsulės. Ties ekvatoriumi epiteliocelės, virsta skaidulomis, sudarydamos vieną sluoksnį. Skaidulos, sudary­tos iš vienos meridianinės celių eilės, jungiasi į radialines plokšteles. Suaugusio žmogaus lęšiuke tokių plokštelių yra daugiau kaip du tūkstan­čiai. Kiekvienoje plokštelėje vėliau susidariusios skaidulos gula ant pirmesniųjų. Lęšiukas auga visą gyvenimą, senosios jo dalys centre susispau­džia, lęšiukas storėja, sunkėja. Sulaukus 25—30 metų, jau išsiskiria lę­šiuko branduolys, nucleus lentis, kuris, žmogui senstant, didėja ir kietėja (12 pav.). Kinta ir lęšiuko spalva. Naujagimio lęšiukas skaidrus, vėliau įgauna gelsvą atspalvį. Lęšiukas neturi nervų ir kraujo indų, jį difuziškai maitina vandeningas skystis, esantis akies kamerose.

Odena, sclera, sudaro svarbiausią akies obuolio skaidulinio dangalo dalį, t. y. 5/6 viso ploto. Ji standi, baltos spalvos. Suaugusių žmonių sklera panaši į virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama baltyminiu dangalu. Vaikų odena yra plonesnė ir pro ją prasišviečia kraujagyslinis dangalas, dėl to yra melsvai pilkšvos spalvos. Odena sudaryta iš jungiamojo audinio elastinių, tarp savęs susipynusių skaidulų. Tarp jungiamojo audinio ląstelių yra pavienių pigmentinių celių. Priekyje odena pereina į rageną. Perėjimo vietoje matyti pusiau skaidrus lankas — ragenos kraštas, limbus cornae. Tuoj už limbo (odenoje) yra žiedinis veninis odenos antis, sinus venosus sclerae, s. canalis Schlemmi, gulįs odenos vagutėje, sulcus sclerae internus. Užpakalinė vagelės sienelė išsikišusi į akies vidų ir vadinasi odenos skiautere. Prie jos prisitvirtina odenos ramsčiai, trabeculum sclerocorneale. Jie sudaryti iš elastinių skaidulų ir padengti endotelinėmis ląstelėmis. Užpakalinėje akies obuolio dalyje odena pereina į regos nervo apvalkalus. Odena storiausia priekyje (1 mm), o suplonėja ties ekvatoriumi, kur prie jos prisitvirtina akies obuolį judinantieji raumenys. Užpakalinėje odenos dalyje yra skylė, uždengta akyta plokštele, lamina cribrosa (4 pav.), pro ją išlenda regos nervo skaidulos.

Priekinė kameracamera oculi anterior<, yra tarpas tarp ragenos užpakali­nio paviršiaus ir rainelės bei lęšiuko priekinio paviršiaus. Ties vyzdžiu priekinė kamera giliausia (3—3,5 mm), toliau ji seklėja. Priekinės kameros gylis priklauso nuo akies refrakcijos, akomodacijos, amžiaus, lęšiuko storio, stiklakūnio. Periferinė kameros dalis baigiasi kampu, angulus camerae anterioris.Užpakalinė kameracamera oculi posterior, yra tarpas tarp rainelės užpakalinio paviršiaus, lęšiuko bei jo saitų, krumplyninių ataugų ir stik­lakūnio. Abi akies kameras užpildo vandeninis skystis, kurį išskiria krumplyninių ataugų kapiliarai.Iš užpakalinės kameros vandeninis skystis pro vyzdį patenka į prieki­nę kamera ir pro jos kampą, skiauterinio raiščio tarpus, nuteka į veninį odenos kanalą, o iš jo pro vandenines venas pasiekia išorinį odenos paviršių ir čia nuteka į priekines krumplynines venas, vv. ciliares anteriores. Šitaip akies kamerose palaikomas vienodas spaudimas, turintis didelę reikšmę, kad žmogus normaliai matytų. Skysčių įtekėjimas ir ištekėjimas balansuojamas taip, kad visos kameros turinys pasikeičia kas dešimt valandų.

Ragenacornea yra sferiška. Ji užima vieną šeštąją dalį viso skaidulinio dangalo ploto ir panaši į laikrodėlio stiklelį, kurio paviršius lygus, blizgantis. Centrinė ragenos dalis ties vyzdžiu 4 mm plote labiau išgaubta 7,8 mm radiusu, periferinė dalis plokštesnė. Ragenos storis centre yra 0,6—0,8 mm, periferijoje 1,0—1,2 mm. Ragenos horizontalus skersmuo suaugusio žmogaus akyje yra 11—12 mm, o vertikalus — 10,5—11 mm. Ragena yra skaidri, turinti apie 75% vandens, sudaryta iš skaidrių skaidulų ir ragenos ląstelių.Histologiškai tiriant paaiškėjo, kad rageną sudaro 5 sluoksniai:

  • daugiasluoksnis epitelis,
  • priekinė elastinė membrana (Bowmano). Ji yra plona (0,01 mm), homogeninė, su angutėmis nervams, jungiasi su ragenos stroma, yra atspari traumoms ir bakterijoms, sunaikinta neatsistato, nesiekia ragenos krašto,
  • ragenos stroma, subsianiia propria corneae. Ji sudaryta iš fibrilių, kurios jungiasi į pluoštus. Tarp plokštelių yra ragenos ląstelės, keratoblastai su dideliu branduoliu, klajoklinės celės bei baltieji kraujo kūneliai, užpakalinė elastinė membrana, membrana Descemeti, yra skaidri kaip stiklas, homogeninė, elastinga, atspari cheminėms medžiagoms bei patologiniams poveikiams,
  • užpakalinis ragenos epitelis, epithelium posterius corneae (3 pav.).
Kraujagyslių ragena neturi, ją maitina priekinės krumplyninės arterijos, reti vasculosum pericorneale, priekinės kameros skystis.Rageną inervuoja krumplyniniai nervai, nn. ciliaris breves, kurie ateina iš ganglion ciliare; sensorinę inervaciją skleidžia trišakio nervo pirmoji šaka, n. ophthalmicus. Šio nervo šakutės, n. ciliares longi, sulenda į akį užpakalinėje obuolio dalyje ir kartu su ilgosiomis krumplyninėmis arterijomis ateina iki priekinės akies obuolio dalies. Prie ragenos krašto, limbus corneae, šakojasi, sudarydamos nervų rezginį, netenka mielininių apvalkalų ir sulenda į ragenos audinį, po priekine elastine membrana sudaro nervinį tinklą. Iš čia besiraizgančios šakutės po epiteliniu sluoksniu sudaro antrą plonų nervų tinklą, o smulkios šakelės išsišakoja epiteliniame ragenos sluoksnyje. Manoma, kad ragenos nervai turi ne tik sensorinių, bet ir vegetacinių nervų skaidulų, atėjusių išganglion ciliare. Ragena gali labai jautriai reaguoti į įvairius dirgiklius.Ragena, kaip dalis išorinės kapsulės padeda išlaikyti akies obuolio formą praleidžia į akį šviesos spindulius ir juos laužia maždaug 43 dioptrijų galia.

Rainelė, iris — tai priekinė skritulio formos, 10—12 mm skersmens uogenos dalis, kurios centre yra apvali anga — vyzdys, pupilla.Rainelė prasišviečia pro rageną, tačiau nuo jos yra toliau. Rainelė yra 0,4 mm storio, jos stromą sudaro jungiamojo audinio skaidulos, kraujagyslės. Tarp jų yra raumenų skaidulos, einančios cirkuliariai ir radialiai (I pav.). Vyzdį riboja laisvasis rainelės kraštas, vadinamas vyzdiniu kraštu, margo pupillarisSavo laisvuoju kraštu rainelė prisiglaudusi prie lęšiuko ir šliaužioja jo paviršiumi. Kai lęšiuko nėra, rainelė nebeturi atramos ir akį vartant, ji dreba, iridodonesis. Vyzdžio dydis 2,5—6 mm. Jis priklauso nuo patenkančio šviesos kiekio ir nuo akomodacijos. Vyzdį siauriną žiedinės raumeninės skaidulos, m. sphincter pupillae,susikaupusios ties vyzdiniu rainelės kraštu. Vyzdį plečiančio raumens skaidulos, m. dillatator pupillae, yra spindulinės krypties. Periferinis rainelės kraštas, arba rainelės šaknis. radix iridis, suaugęs su krumplynu; be to, jį prie odenos ir ragenos krašto jungia skiauterims raištis, ligamentum pectinatum anguli irido cornealis. Tarp šio raiščio skaidulų yra tarpai, spatia anguli iridocornealis Fontanae, kuriais į Slemo antį iš priekinės kameros nuteka akies skystis. Priekinis rainelės paviršius, facies anterior, nelygus, išraižytas vingiuotų iškylų ir įdubų, kurios sudaro rainelės reljefą. Viena iškyla yra netoli rainelės vyzdinio krašto; ties ta vieta eina mažasis rainelės kraujagyslinis žiedas, circulus arteriosus iridis minor. Rainelės šaknies link yra 3—4 mm pločio didysis rainelės kraujagyslinis žiedas, circulus arteriosus iridis   major. Užpakalinis rainelės paviršius, facies iridis posterior, padengtas pigmentinėmis ląstelėmis, išsidėsčiusiomis vienoje eilėje, kurios baigiasi prie vyzdinio rainelės krašto, sudarydamos pigmentinį žiedą. Užpakalinis rainelės paviršius, facies posterior, yra prigludęs prie lęšiuko priekinio paviršiaus. Rainelėje yra mezoderminės ir ektoderminės kilmės audinių. Rainelės stromoje yra chromatoforinės ląstelės, kurios turi pigmento melanino. Nuo šio  pigmento kiekio priklauso rainelės spalva, kuri senstant kinta. Dažniausiai abiejų akių rainelės spalva vienoda, tačiau pasitaiko ir skirtingų spalvų, heterochromia iridis. Albinizmo atvejais nėra nei strominio, nei retininio pigmento, tokių rainelių spalva pilkai rausva nuo persišviečiančių kraujagyslių. Rainelė reguliuoja šviesos patekimą į akį ir dalyvauja akomoduojant.

Regos nervasnervus opticus — tai baltoji smegenų medžiaga, kuri jungia tinklainę su smegenimis. Tinklainės ganglinių ląstelių skaidulos sudaro regos nervą. Tiriant topografiškaiai nustatyta, kad regos nerve galima išs­kirti keturias dalis: akinę, pars intraocularis, orbitinę, pars orbitalis, kaulo kanale esančią nervo dali, pars intracanalicularis, bei kaukolės dėžėje esan­čią dalį, pars intracranialis. Regos nervo dalis, esanti akies obuolio viduje, vadinama regos nervo disku, papilla nervi optici. Jis yra šviesiai rausvos spalvos, apskrito disko formos, centre yra įduba, excavatio disci. Pro ją įeina ir išeina tinklainės kraujagyslės. Regos nervo diskas yra 1,5 mm skers­mens, apsuptas fibrozinių odenos skaidulų. Jo paviršius tame pačiame kaip ir tinklainė lygyje. Iš kai kurių tinklainės vietų ateidamos neuronų ataugos kaupiasi atitinkamose regos nervo disko dalyse: iš vidinės tinklai­nės dalies atėję neuritai — vidinėje nervo dalyje, iš išorinės — išorinėje. Pluoštas skaidulų iš makulinės srities, fasciculus-papillo-macularis, guli daugiau lateraliniame regos nervo disko krašte ir tik orbitinėje regos ner­vo dalyje pasineria gilyn į nervo vidurį.Orbitinė nervo dalis prasideda tuoj prie odenos, kiek medialiau nuo užpakalinio akies ašigalio. Nervinės skaidulos išlenda iš akies pro angą, esančią akies apvalkaluose, foramen opticum chorioideae et sclerae. Šią an­gą dengia skylėta plokštelė, lamina cribrosa.Orbitinė nervo dalis yra aps­krita, 3—3,5 mm diametro, susirangiusi „S“ pavidalu, pasiekia regos an­gą., foramen opticum.Regos nervo skersmuo padidėja, jį dengia smegenų apvalkalai: piaarchnoidea ir dura. Tarp jų yra tarpai, kurie susisiekia su smegenų erdvė­mis.Pars intracanalicularis nervi optici įlenda į kaulinį kanalą, canalis opti­nis, kuris yra akiduobės viršūnėje. Šioje vietoje po regos nervu guli arteria ophthalmica. Pakitimai joje gali teikti regos nervui pavojų.Pars intracranialis nervi optici — yra 1 cm ilgio regos nervo dalis, įlindusi į kaukolės vidų. Čia susitinka abu regos nervai. Jie susilieja ir su­daro kryžmę, chiazma opticum, kuri  guli pleištikaulio vagelėje, sulcus opticus ossis sphenoidalis. Chiazmoje yra visos abiejų nervų skaidulos, ties jos viduriu yra kryžminės skaidulos iš abiejų akių medialinio tinklai­nės šono, o chiazmos šonuose yra nesusikeitusios skaidulos iš abiejų akių laterialinio tinklainės šono. Prie abiejų kryžmės šonų prisiglaudusi arteria carotis interna. Iš kryžmės išsiskiria regimieji laidai, tractus opticus, kurie neša abiejų akių tinklainės identinių pusių skaidu­las: dešinysis, tractus, iš dešinio­sios abiejų tinklainių pusės, o kai­rysis — iš kairios abiejų tinklainių pusės (10 pav.).Regimieji laidai pasiekia po­žievinius centrus, corpus geniculatum laterale, — gumburinių sme­genų lateralinį kelinį kūną. Dalis skaidulų pasineria į pulvinar thalami ir į vidurinių smegenų keturkalnio viršutinį kalnelį, colliculus superior laminae tecti.Subkortikiniuose centruose pasibaigia tinklainės ganglinių celių dendritai, sudaran­tys trečiąjį neuroną. Iš corpus geniculatum laterale prasideda ketvir­tasis neuronas. Jo skaidulos susi­telkia užpakalinėje capsula interna dalyje ir vėliau eina į žievini ragėjimo centrą, kuris yra smegenų pakaušinėje skiltyje fissura calcarina kraštuose. Kiekvieno pusrutulio regėjimo centre yra tiksli abiejų tinklainių projekcija. Iš tinklainės perduotas įspūdis čia virsta optiniu jutimu. Žievės regėjimo centras asociacinėmis skaidulomis jungiasi su ki­tais centrais.Keturkalnio viršutiniai kalneliai yra regos refleksinis požievinis centras. Kalnelius sudarančių neuronų aksonai pasiekia III, IV, VI galvinių nervų motorinius branduolius. Šis ryšys užtikrina bionokulinį regėjimą bei pra­deda koordinuotai nukreipti akis į žiūrimą daiktą. Viršutinių kalnelių aksonai pasiekia parasimpatinius vidurinių smegenų branduolius, todėl abi akys gali refleksiškai stebėti įvairiu atstumu esančius daiktus, taip pat jie siaurina vyzdį.

Stiklakūnis, corpus vitreum, yra didžiausia akies obuolio dalis, t. y. bespalvė, skaidri, drebučių konsistencijos masė. Jo priekyje yra įdubimas, fossa hyaloidea s. patellaris. Stiklakūnį dengia skaidri plėvė, membrana vitrea, kuri jį jungia su tinklaine. Stiklakūnio viduriu iki regos nervo disko nusitęsia kanalas, canalis hyaloideus s. Cloqueti. Embrioniniu metu šiame kanale guli kraujagyslės,vasa hyaloidea, vėliau jos atrofuojasi. Stiklakū­nį sudaro plonutės, skaidrios, tarp savęs susipynusios skaidulos. Tarpus tarp skaidulų užpildo skaidrus skystis vitreinas ir hialurono rūgštis. Stiklakūnyje pasitaiko celių klajoklių. Subrendusioje akyje stiklakūnis nei nervų, nei kraujagyslių neturi. Jis praleidžia į akį patenkančius šviesos spin­dulius ir laiko akies obuolio vidinius apvalkalus.

Tinklainėretina, tunica interna bulbi.Sudaryta iš labai diferencijuotų nervinių ląstelių, kurios susiformavo iš dvisienės taurelės. Skiriami du sluoksniai: išorinis neuroepitelinis ir vidinis smegeninis sluoksnis. Juslinė tinklainės sritis tęsiasi nuo dantytos linijos, ora serrata, esančios prie krumplyno plokščios dalies pabaigos, iki regos nervo išėjimo vietos. Tinklainė — plonutė, gležna plėvelė, gyvoje akyje ji skaidri. Tamsoje buvusios akies tinklainė yra raudona, apšviesta ji išblunka, darosi bespalvė. Po mirties ji tampa matine, o geltonosios dėmės, macula lutea, sritis — geltona. Su gretimais audiniais ii glaudžiai jungiasi prie regos nervo disko ir ora serrata srityje. Visa tinklainė prigludusi prie pigmentinio epitelio ir patologiniais atvejais nuo jo lengvai atsiskiria. Regos nervo diskas, discus nervi optici,yra nutolęs nuo užpakalinio akies ašigalio į medialinę pusę 4 mm. Jis 1,5 mm skersmens, ovalo formos. centre įdubęs, excavatio disci. Pro jį į tinklainę įeina ir išeina kraujagyslės, čia nėra šviesai jautrių elementų.Regos nervo diską sudaro krūvoje esantys tinklainės ganglinių celių neuritai4 mm į lateralinę pusę nuo disko yra 2 mm skersmens geltonoji dėmė. Ji nuolaidžiai įdubus, fovea centralis, o centre — duobutė, foveo-la centralis, kuri yra ties pačiu užpakaliniu akies poliu. Tinklainė storiausia aplink regos nervo diską (0,4 mm), toliau ji plonėja. Ploniausia centrinėje tinklainės dalyje ir prie ora serrata (0,1 mm). Tinklainė sudaryta iš nervinių elementų ir ramstinio audinio. Nerviniai elementai: įcentriniai ir asociaciniai neuronai. Ramstinis audinys: ramstinės celės ir tarpinė medžiaga. Histologiškai tiriant paaiškėjo, kad tinklainę sudaro daug sluoksnių (9 pav.). Pirmas, išorinis, pigmentinio epitelio sluoksnis sudarytas iš pigmentinių ląstelių, kurios yra ypač polimorfinės. Jų paviršiuje yra daugybinių ataugėlių, kurios jungiasi su tinklainės fotoreceptoriais. Pigmentinis epitelinis sluoksnis sugeria šviesos spindulius, patenkančius į akį. Antrą tinklainės sluoksnį sudaro neuroepitelinės ląstelės, stratum neuroepitheliale, stiebeliai, lazdelės bacili ir kūgeliai, kolbelės coni. Stiebelių yra 130—150 milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę, labai jautrūs šviesai (pirmasis neuronas). Kūgelių yra mažiau (6—7 milijonai), jie susikaupę centrinėje tinklainės dalyje. Stiebelių ir kūgelių išorinės dalys sudarytos iš daugybės atskirų elementų, panašių į diskus. Stiebeliuose yra regimo purpuro rodopsino, kūgeliuose randama kito fotoreagento — jodopsino. Stiebelių ir kūgelių ataugos pasinėrusios į pigmentinį epitelį, kuris jungiasi su choriokapiliariniu sluoksniu. Trečias tinklainės sluoksnis, stratum membrana limitans externa. Ji labai plona, skaidri, pro ją praeina stiebelių ir kūgelių ataugos. Ketvirtasis sluoksnis — išviršinis branduolinis, jį sudaro stiebelių ir kūgelių branduoliai. Fovea centralis srityje branduoliai stambesni, toliau jie smulkėja. Penktas sluoksnis — išorinis, plexiformis, jį sudaro stiebelių, kūgelių sinapsės su bipolinių ląstelių ataugomis, ramsčių celės. Jos turi ataugas, kuriomis jungiasi su stiebeliais ir kūgeliais.Viena bipolinė ląstelė sujungia kelis stiebelius su ganglinėmis celėmis. Vienos ganglinės ląstelės aptarnaujama zona vadinama receptoriniu lau­ku. Šio sluoksnio nėra, geltonos dėmės macula lutea srityje. Šeštas sluoks­nis — vidinis branduolinis, kurį sudaro bipolinių ląstelių branduoliai (antras neuronas). Septintas sluoksnis — vidinis pleksiforminis jį sudaro tinklainės bipolinių neuronų sinapsės su ganglinėmis ląstelėmis. Pro šį sluoksnį praeina kraujagyslės. Aštuntas — ganglinių celių sluoksnis, stratum ganglionae,trečiasis — neuronas. Jį sudaro stambios ganglinės ląs­telės, turinčios protoplazmą, didelį branduolį, gerą chromatinę struktū­rą. Jas vieną nuo kitos skiria skaidulos. Ganglinės ląstelės turi daugybi­nes ataugas, dendritus, kuriais jungiasi su bipolinėmis ląstelėmis. Devintas sluoksnis sudarytas iš nervinių ganglinių ląstelių skaidulų, kurios kar­tu sudaro optinį nervą. Dešimtas sluoksnis,membrana limitans interna, atskiria tinklainę nuo stiklakūnio.. Tarp narvelių ir skaidulų tinklainėje yra koloidinė, smulkiadispersinė medžiaga. 1958 m. ją aprašė V. Archangelskis. Ši medžiaga greitai praranda skaidrumą patologinių procesų, traumų, infekcinių ligų metu. Neuroepitelinę tinklainės dalį krauju aprū­pina gyslainės choriokapiliarai, smegeninę — centrinė tinklainės arterija, d. centralis retinae.

Uogena, arba kraujagyslinis dangalas, tunica vasculosa bulbi, tractus uvealis, sudaryta iš akies obuolio kraujagyslių ir yra tarp skaidulinio dangalo bei tinklainės. Uogena susideda iš trijų struktūriškai ir funkciškai skirtingų dalių: rainelės, krumplyno ir gyslainės.

Vokaipalpebrae. Vokai yra pusmėnulio formos minkštųjų audinių klostės, esančios akies obuolio priekyje. Vokai yra du: viršutinis ir apati­nis, palpebra superior et inferior. Jie iš priekio uždengia akies obuolį ir gali prasimerkti. Tarpas tarp vokų vadinamas vokų plyšiu, rima palpebrarum (17 pav.). Plyšys yra 28—30 mm ilgio ir apie 11—13 mm pločio. Vokų for­ma ir dydis ne visų žmonių vienodi ir turi didelę reikšmę akių išraiškai.Viršutinis vokas prasideda nuo antakio, o apatinis netu­ri ryškios ribos, pereina į skruosto odą. Vokai susijungia ties kampais,angulus lateralis et medialis oculi. Išo­rinis kampas smailus, vidi­nis — lenktas, pasagos formos. Medialiniame vokų plyšio gale yra ašarų ežeras, lacus lacrimalis, jo dugne — rausvas kalnelis, caruncula lacrimalis, su riebalinėmis liaukutėmis ir gyvaplaukiais. Šalia kalnelio yra pusmėnulio formos jungines klostė, plica semilunaris, tai — trečiojo voko rudimentas. Apatinio ir viršutinio vokų medialiniame kampe yra mažas iškilimas, kurio viršūnėje matyti ašarų akutė, punctum lacrimale. Vokų oda — veido odos tąsa, tik plonesnė ir lengvai susimeta klostėmis. Poodinis sluoksnis sudarytas iš puraus jungiamojo audinio. Voko kraštas, margo palpebralis, yra 1,5 mm pločio, turi priekinę ir užpakalinę briaunas, limbus palpebralis anterior et posterior. Tarp jų yra tarpubriaunis, spatium intermarginale. Priekinėje briaunoje auga blakstienos, cilia: daugiau jų — viršutiniame voke (100—150) ir mažiau — apatiniame (50—70). Jų šaknys siekia vokų kremzlės kraštą. Vokų krašte yra riebalų (Ceiso) ir prakaito (Molio) liaukos. Po oda guli žiedinis vokų raumuo, m. orbicularis oculi, kuris supa vokus.Skiriamos trys šio raumens dalys: ties akiduobės kraštu, pars orbitalis, ties vokais, pars palpebralis, ir palei patį voko kraštą,pars ciliaris s. m. Riolani. Raumens skaidulos vokų kampuose prisitvirtina prie vokų raiščių, ligamentum palpebrale mediale et laterale. Medialiniame kampe dalis rau­mens skaidulų palenda po ašarų maišeliu, pars lacrimalis m. orbicularis, m. Horneri. Žiedinį vokų raumenį inervuoja veidinio nervo, n. facialis, šakutės. Jam susitraukiant, užsimerkia vokai ir ašarų taškučiai įsiurbia ašaras. Voke, po žiediniu raumeniu, yra lenkta fibrozinė plokštelė, vadi­nama kremzle, tarsus palpebrae. Viršutinio voko kremzlė platesnė. Kremz­lėje yra liaukos, glandulae tarsales s. Meibomi (18 pav.). Jos guli lygiagre­čiai, žiotys atsiveria vokų tarpubriaunyje, spatium intermarginale. Šios liaukos gamina riebalinį sekretą, kuris sutepa vokų kraštą ir apsaugo nuo maceracijos. Vokų kremzlė sujungta su akiduobės kraštu fibrozinė plokš­tele, fascia tarsoorbitalis. Viršutiniame voke yra raumuo, m. levator palpebrae superioris. Jis prasideda, kaip ir akies obuolio raumenys, akiduo­bės viršūnėje ir eina pagal viršutinę jos sienelę, o priekyje jo sausgyslė išsiskleidžia: dauguma skaidulų prisitvirtina prie vokų kremzlės viršutinio krašto, kitos — prie viršutinio junginės skliauto, o likusios išlenda pro žiedinio raumens skaidulas ir prisitvirtina prie voko odos. Šį raumenį inervuoja n. oculomotorius šakutės. Prie vokų kremzlės krašto prisijungia ir lygieji raumenys, m. tarsalis; juos inervuoja simpatinio nervo šaku­tės. M. levator palpebrae pakelia viršutinį voką, praskečia vokų plyšį.

2015 © Akių klinika „Lirema“

Registracija vizitui

captcha
×

Klausimas specialistui

captcha
×

Anketa dėl regėjimo korekcijos


Medicininė informacija

Prašome trumpai apibūdinkite savo sveikatos būklę.

Ar naudojatės akiniais / kontaktiniais lęšiais? *
 Akiniais Kontaktiniais lęšiais Nesinaudoju
Jei nešiojate akinius, kokiam tikslui tai darote?
 Skaitymui Žiūrint į tolį Nešioju visada
Ar žinote savo akinių ir/ar kontaktinių lęšių stiprumą dioptrijomis, kitus recepto duomenis? *
Ar šiuo metu naudojate bet-kokius vaistus, tabletes, lašus? *
Ar esate turėję operacijų, kokių? *
Alergijos / kiti svarbūs medicininiai faktai *
Dėl kokios priežasties kreipiatės į akių gydytoją?
Ar šiuo metu laukiatės / maitinate kūdikį?
 Taip Ne

Konsultacija dėl regėjimo korekcijos galimybės

Išanalizavus Jūsų anketos duomenis suteiksime preliminarią informaciją apie geriausią regėjimo korekcijos būdą. Jei pageidaujate tikslaus įvertinimo, kviečiame apsilankyti.

Pageidaujama konsultacijos data
Pageidaujama operacijos data

Vizito metu užtruksite apie valandą. Prireikus plėsime vyzdžius, todėl iki vakaro negalėsite vairuoti, skaityti.

Pastabos / pageidavimai / komentarai
captcha
×