Oftalmologijos raidos apžvalga | Oftalmologija
#

Didžiausias akių
chirurgijos klinikų
tinklas Lietuvoje

Oftalmologijos raidos apžvalga

Oftalmologijos istorija
Oftalmologijos raida Lietuvoje

102_smallOftalmologija (ophthalmos — akis, logos — mokslas) yra mokslas apie regos organo sandarą, funkcijas, ligas, jų profilaktiką ir gydymą. Rega teikia svarbiausią informaciją apie mus supančią aplinką. Yra ligų, nuo kurių žmogus nemiršta, bet apanka, negali dirbti įprasto darbo, tampa invalidu.Oftalmologijos pradai sutinkami akmens amžiaus periode. Pirmosios priemonės, naudojamos akių ligų gydymui, buvo nuskausminančios medžiagos (pavyzdžiui, Brazilijoje kai kurių vijoklinių augalų sultys). Manoma, kad akmens amžiaus periodui priklauso ir specialūs akiniai nuo saulės ir sniego. Tokie akiniai buvo naudojami Tolimojoje Šiaurėje ir Tibete. Tai pirmoji profilaktikos priemonė, apsauganti nuo ultravioletinių spindulių kenksmingo poveikio. Pirmykštės bendruomeninės santvarkos pabaigoje atsirado liaudies medicina. Tuomet akių gydymui jau buvo naudojamos neorganinės ir organinės medžiagos (dažniausiai augalų sultys, trintos daržovės ir vaisiai).Seniausios oftalmologijos žinios rastos Egipte. Kasinėjant kapavietes, aptikti akių gydymo reikmenys. Jų amžius apie 4400 metų. Pirmuoju okulistu laikomas faraono gydytojas Pepi Ank Iri, kuris gyveno apie 1600 m. pr. m. e. Medicinos papirusuose aprašytas ašarojimas, ragenos drumstys, žvairumas.Senovės Indijos sanskritų tekstuose išdėstytas gydytojų Sušrutos ir Charaki mokymas apie akių ligas (400—250 m. pr. m. e.), nagrinėjama akies anatomija. Pasak jų, šviesos jutimo organas — lęšiukas. Paminėtos 76 akių ligos. Buvo manoma, kad akių ligų priežastys — kūno skysčių pakitimai. Senovės Kinijoje aprašomos 108 akių patologijos rūšys, akupunktūra ir prideginimai, nepraradę reikšmės iki šių dienų.Geriausias senovės graikų gydytojas buvo Hipokratas (460—372 m. pr. m. e.). Jo darbuose yra naivus akies sandaros aprašymas ir užuominos apie 20 akių ligų. Akių gydymui Hipokratas naudojo tik šiltus pavilgus. Tuomet buvo daromos keturios operacijos: junginės nugrandymas, jos išpjovimas, operacija prieš trichiazę ir hipopiono išleidimas. Graikijoje atsirado ir pirmosios regėjimo teorijos. Platonas (427—347 m. pr. m. e.) galvojo, kad regėjimas atsiranda iš dviejų šviesų susijungimo: einančios iš akies ir patenkančios į akį dienos šviesos. Šią teoriją paneigė Aristotelis (384—322 m. pr. m. e.). Jis teigė, kad šviesa yra judėjimas, išeinantis iš šviečiančio daikto ir pro skaidriąsias terpes pasiekiantis skaidrų akies skystį, Dėl to akis ir jaučia šviečiantį daiktą.Romos imperijoje Kornelijus Celsas (25—50 m. pr. m. e.) aprašė akių ligas ir operacijas. Jis pirmas Europoje aprašė kataraktos reklinaciją.Senovės Rusijoje jau buvo gydytojai profesionalai, kurie gydė išorines akių ligas. Novgorodo gydytojai pirmieji Europoje vištakumui gydyti naudojo žalias menkės kepenis. Neabejotina, kad toks gydymas yra racionalus.Nuo IX iki XIV mūsų eros amžiaus oftalmologija labai išsivystė arabų šalyse. Jų oftalmologinėje literatūroje minima apie 60 autorių, parašyta 12 akių ligų vadovų, daug traktatų. Pirmas mokslinis darbas — akių ligų vadovas — buvo „Knyga apie akį dešimtyje pokalbių“, kurią parašė Chunainas ben Ischakas, žinomas Joanicijaus vardu. Knygoje aprašoma akies anatomija ir fiziologija, regėjimo teorija, bendra patologija ir akių ligų gydymas.Vidurinėje Azijoje IX—X a. garsiausiu kultūros centru tapo Buchara. Vienas žymiausių pasaulio istorijoje filosofų ir gydytojų buvo Abu Ali Ibn Sina (980—1037), Europoje vadinamas Avicena. Svarbiausias jo kūrinys — „Medicinos kanonas“. „Kanono“ trečiame tome sistemingai aprašyta akis ir akių ligos. Avicena rašė, kad kai kurie gydytojai daro ne kataraktos reklinaciją, bet pjauna rageną ir pašalina drumstą lęšiuką. Jis nurodė, kad tokia operacija yra pavojinga, nes gali ištekėti akies baltymas (stiklakūnis). Traktate apie regėjimą Avicena nurodo, kad nuomonė apie spindulių išėjimą iš akies yra grynas absurdas ir ją paneigia loginiais samprotavimais.Didelę reikšmę oftalmologijos raidai turėjo Johanas Kepleris (1571—1630). Jis išdėstė naują regėjimo teoriją, kuri iš dalies pripažįstama ir dabar. Kepleris nurodė, kad šviesai jautrus elementas akyje yra tinklainė. Geriausio regėjimo vieta — tinklainės centras.Pirmasis užsienietis oftalmologas Rusijoje buvo D. Brunas (dirbęs Rusijoje nuo 1628 ar 1629 m. iki 1651 m.). Pirmuoju rusų oftalmologu laikomas Fiodoras Dorofejevas (nuo 1664 m.). Jis gydė didikus ir sužeistus į akis karius.Labai svarbų atradimą padarė Žakas Davielis (1696—1762), kuris 1745 m. balandžio 8 d. atliko pirmąją kataraktos ekstrakciją. Prasidėjo nauja akių ligų chirurginio gydymo era.Iki XVIII a. Rusijoje praktiškai nebuvo savų gydytojų. Todėl 1783 m. Peterburge buvo įsteigta Medicinos chirurgijos mokykla. Šioje mokykloje pirmą kartą Europoje akių ligos buvo išskirtos į atskirą discipliną (skaitė J. Morenheimas, vėliau K. Brandau, I. Bušas).XIX a. antroje pusėje oftalmologija ėmė labai sparčiai vystytis. Tam turėjo įtakos svarbūs fizikos, chemijos, technikos atradimai. Hermanas Helmholcas (1821—1894) 1851 m. išspausdino nedidelį kūrinį (43 psl.), kuriame aprašė specialų veidrodį (oftalmoskopą), su kuriuo galima matyti akies dugną. Tai buvo perversmas oftalmologijoje. Prancūzas Kiunje 1873 m. pasiūlė skiaskopiją. A. Grefe (1828—1870) — garsiausias tų laikų oftalmologas — aprašė akies išorinių raumenų fiziologiją ir paralyžių, akipločio patologiją, tinklainės centrinės arterijos emboliją, iridektomiją esant glaukomai, linijinę kataraktos ekstrakciją ir pasiūlė specialų peilį kataraktos operacijai. Olandas F. Dondersas (1818—1889) sukūrė mokslą apie refrakcijos anomalijas ir akomodaciją. Snelenas 1862 m. pasiūlė lenteles regos aštrumui tirti. J. Hiršbergas (1885) pritaikė magnetą akies krislams šalinti.XIX a. Rusijos oftalmologija tampa savarankiška, steigiamos akių ligų katedros, ginamos disertacijos, kuriamos mokslinės draugijos. Pirmoji Rusijoje akių ligoninė buvo atidaryta 1805 m. Maskvoje. 1812 m. ji sudegė, bet vėl buvo atstatyta ir 1826 m. pradėjo priiminėti ligonius. Naujai ligoninei 30 metų vadovavo P. Briuse (1793—1857), kuris padarė virš 14 000 akių operacijų. Akių ligoninė Peterburge buvo atidaryta 1806 m. Vienas šios ligoninės organizatorių buvo italas I. Raineris (1759—1835).Žinių apie oftalmologijos dėstymą Rusijoje randama nuo XIX a. Pirmasis autoritetingas oftalmologijos dėstytojas Medicinos chirurgijos akademijoje buvo I. Bušas (1771—1843). Šioje įstaigoje 1818 m. buvo įsteigta pirmoji savarankiška oftalmologijos katedra. Jai vadovavo I. Hrubi. Tartu universitete iš pradžių oftalmologiją dėstė chirurgai, tarp jų ir N. Pirogovas. Jis darė akių operacijas. Kijevo universitete (įkurtas 1833 m., o Medicinos fakultetas — 1840 m.) oftalmologijos kursą skaitė V. Karavajevas.XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje Rusijoje vyko oftalmologijos reforma, Visuose senuose universitetuose akių ligos buvo išskirtos į atskirą discipliną. Vienas garsiausių to meto oftalmologų buvo Maskvos universiteto profesorius A. Maklakovas (1837—1895). Jis išrado tonometrą akispūdžiui matuoti.Peterburgo Medicinos chirurgijos akademijos oftalmologijos katedrai vadovavo E. Junge (1832—1898), vėliau V. Dobrovolskis (1838­—1904). Kazanės universitete dirbo garsus oftalmologas J. Adamiukas (1839—1906), parašęs apie 100 mokslinių darbų. Kijeve — A. Ivanovas (1836—1880), kurio darbai akies histologijos klausimais pelnė jam pasaulinę šlovę. Tartu universiteto pirmasis oftalmologijos profesorius buvo H. Etingenas (1826—1879), Odesoje pirmasis oftalmologijos katedros vedėjas buvo S. Golovinas (1876—­­1931), nuo 1911 m. V. Filatovas, vėliau S. Kalfa.XX a. sparčiai formavosi oftalmologijos mokslas. A. Gulštrandas (1862—1930) išrado plyšinę lempą ir pasiūlė naują tyrimo metodiką — biomikroskopiją. Buvo atrasti antibiotikai, hormonai, fermentiniai prepa­ ratai, pritaikytas ultragarsas, elektrofiziologiniai tyrimai, keratoplastika, akies mikrochirurgija.Dideli ir V. Odincovo (1876­—1938) nuopelnai oftalmologijai. Jis parašė vadovėlį, taip pat darbus iš akių patologinės anatomijos, glaukomos. V. Archangelskis (1897—1973) parašė apie 100 mokslinių darbų, akių ligų vadovėlį. Gerai žinomi B. Poliako (1899—1971) darbai, skirti ašarų nutekėjimo patologijai, glaukomai, akių traumatizmui, oftalmologinės pagalbos organizavimui karo metu sužeistiems žmonėms. Ryškų pėdsa­ ką oftalmologijoje paliko K. Orlovas (1875­—1952), parašęs apie 60 mokslinių darbų (oftalmoonkologija, patologinė anatomija). V. Čirkovskis (1875—1956) svarbiausią dėmesį skyrė trachomai, M. Averbacho (1872­—1944) mokslinės veiklos pagrindinės problemos buvo refrakcijos anomalijos, glaukoma ir regos organo traumos. Geras organizatorius ir puikus praktikas buvo L. Hiršmanas (1839—1921), dirbęs Charkove.Ypatingai didelę reikšmę oftalmologijos raidai turėjo V. Filatovas (1875­—1956) ir jo mokykla. Jo pastangomis 1936 m. Odesoje įkurtas Akių ligų ir audinių terapijos mokslinio tyrimo institutas, kuriam V. Filatovas vadovavo nuo pat įkūrimo iki mirties. Svarbiausi V. Filatovo darbai yra ragenos transplantacija, plastinės operacijos („apvalus stiebas“) ir audinių terapija. V. Filatovas paruoše daug talentingų mokslininkų (N. Pučkovskaja, S. Kalfa, V. Ševaliovas, V. Voino-Jaseneckis, G. Legeza). Gerai žinomi N. Pučkovskajos darbai apie keratoplastiką, rekonstrukcinę oftalmochirurgiją, oftahnogeriatriją ir kt.Didelių nuopelnų oftalmologijai turi T. Jeroševskis (1902—1984) — ilgametis Kuibyševo medicinos instituto Akių ligų katedros vedėjas. Tai buvo puikus pedagogas, klinicistas, talentingas mokslininkas. Reikš­ mingiausi jo darbai apie glaukomą. M. Krasnovas žinomas savo darbais akių mikrochirurgijos srityje. Glaukomos problemą sėkmingai sprendžia A. Nesterovas, dirbtinio lęšiuko implantaciją — S. Fiodorovas, akių traumų — R. Gundorova, oftalmoonkoIogijos — A. Brovkina, L. Terentjeva. Reikšmingi yra V. Volkovo darbai (glaukoma, trumparegystė, karo oftalmologijos problemos).

XVIII a. viduryje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dar nebuvo jokios mokyklos, ruošiančios gydytojus. Medicinos fakultetas Vilniaus Vyriausiojoje mokykloje buvo įsteigtas 1781 m. Žinių apie oftalmologijos dėstymą yra nuo 1781 m. Paskaitų tvarkaraštyje išdėstyta Jokūbo Briotės praktinės chirurgijos užsiėmimų programa, kurioje nurodyta, kad studentams bus dėstoma apie kataraktas, ragenos opas, akių traumas, vokų ligas ir kt. Taigi Jokūbas Briotė yra pirmasis akių ligų dėstytojas Lietuvoje (dėstė iki 1808 m.). Vėliau akių ligas dėstė Jonas Fridrichas Niškovskis, studijavęs Vilniaus universitete ir dirbęs čia chirurgijos profesoriaus padėjėju, o vėliau chirurgijos profesoriumi. Tuo metu akių ligomis pradėjo domėtis Jozefas Frankas, vadovavęs terapijos klinikai. Būdamas 44 m. amžiaus jis išvyko į Vieną tobulintis oftalmologijoje. J. Frankas parašė monografiją apie akių ligas lotynų kalba, kuri buvo išspausdinta Leipcige — jo darbų rinkinyje, Po J. Niškovskio mirties oftalmologiją 1816—1817 m. skaitė J. Franko adjunktas Vincas Herberskis. Jis pirmasis Lietuvoje plačiau tyrinėjo trachomą, atliko kataraktos ekstrakcijos operacijas. V. Herberskis mirė 1827 m. Po to oftalmologijos kursą skaitė chirurgijos profesorius Vaclovas Pelikanas. Optiką Medicinos fakultete dėstė astronomas Jonas Sniadeckis.Pirmąjį oftalmologijos vadovėlį lenkų kalba parašė Jokūbas Šimkevičius 1806 m. Pirmąją disertaciją „Naujagimių blefarooftalmija“ (apie naujagimių blenorėją) iš oftalmologijos 1812 m. apgynė J. Langas. Pirmąjį mokslinį pranešimą Vilniaus medicinos draugijoje oftalmologine tema „Stebėjimas oftalmijos, vyravusios rusų kariuomenėje Prancūzijoje 1817—1818 metais“ perskaitė I. Voiničius 1819 m.1832 m. Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Vilniaus medicinos chirurgijos akademijoje (1832—1842) akių ligas dėstė K. Porcijanka (1793—1841) ir J. Koženevskis (1806—1870). Veikė akių ligų klinika. K. Porcijanka daug operuodavo.1919 m. Vilniaus universitetas atkurtas ir jam suteiktas Stepono Batoro vardas. Oftalmologijos katedra buvo įkurta 1922 metais. Jai vadovavo Juljanas Šimanskis, baigęs Medicinos fakultetą Kijeve 1896 m., o iki tol dirbęs Brazilijoje. Katedra turėjo sąlygas pedagoginiam, moksliniam ir klinikiniam darbui. 1936 m. katedros vedėju pradėjo dirbti I. Abramavičius. 1939 m., prasidėjus antrajam pasauliniam karui, akių ligų klinikos darbas buvo nutrauktas. Katedra pradėjo veikti 1940 m. Jai vadovavo P. Kazlauskas.Tarp Lietuvos oftalmologų ypatingą vietą užima Petras Avižonis (1875—­1939). Jo veikla plačiai žinoma Lietuvoje ir užsienyje. P. Avižonis 1900 m. baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. Baigęs universitetą dirbo gydytoju Ariogaloje, Žagarėje, Šiauliuose. Kaip gydytojas dalyvavo rusų – japonų ir pirmajame pasauliniame kare. P. Avižonis dar jaunystėje pradėjo gilintis oftalmologijoje ir šioje srityje vis daugiau reiškėsi jo, kaip mokslininko, gabumai. 1914 m. P. Avižonis apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją apie Gruzdžių ir Lygumų valsčių gyventojų akių ligas ir aklumą. Pažymėtina, kad P. Avižonis tyrė ir gyvenimo sąlygas. Jis dalyvavo „skrajojančiuose būriuose“, kurių svarbiausias tikslas buvo kova su trachoma. Nuo 1920 m. P. Avižonis dirbo Kaune. 1922 metais Kaune įkuriamas Lietuvos Universitetas. P. Avižonis skiriamas profesoriumi ir Medicinos fakulteto dekanu. 1925—1926 metais buvo Universiteto rektorius. Nuo 1922 iki 1939 m. P. Avižonis vadovavo Akių ligų katedrai. Jis yra paskelbęs 134 mokslinius darbus lietuvių, rusų, latvių, vokiečių ir prancūzų žurnaluose. Paskutiniais gyvenimo metais P. Avižonis parašė „Akių ligų vadovą“, kuris buvo išleistas 1940 m. (po P. Avižonio mirties). Tai yra svarbiausias ir reikšmingiausias jo veikalas lietuvių kalba.1939—1941 m. Akių ligų katedrai Kaune vadovavo V. Avižonis, 1944—1958 m. J. Nemeikša (1880—1958), o nuo 1958 iki 1989 m. respublikos nusipelniusi mokslo veikėja profesorė E. Daktaravičienė, kuri pirmoji Tarybų Sąjungoje ištyrė akies mikrocirkuliaciją. Nuo 1989 m. Akių ligų katedrai Kaune vadovauja V.  Jašinskas.Vilniaus universitete 1944—1974 m. akių ligų kursui vadovavo M. Horodničienė (1904—1975), Tai buvo puiki specialistė, pedagogė ir organizatorė. Jos plunksnai priklauso keliasdešimt mokslinių darbų, dauguma jų skirti žemdirbių akių traumoms. 1974—1990 m. akių ligų kursui vadovavo K. Sukarevičius, o nuo 1990 m. — G. Juodkaitė. Gerai žinomi vilnietės I. Čibirienės darbai reooftalmografijos srityje — ji sukūrė reooftal-mografijos daviklį.Oftalmologija yra svarbi sudėtinė sveikatos apsaugos sistemos dalis. Svarbiausias oftalmologijos uždavinys — kova prieš aklumą. Šio uždavinio sprendimas priklauso nuo akių ligų profilaktikos, ankstyvos diagnostikos, šiuolaikinio gydymo ir ligonių reabilitacijos.

2015 © Akių klinika „Lirema“

Registracija vizitui

captcha
×

Klausimas specialistui

captcha
×

Anketa dėl regėjimo korekcijos galimybės įvertinimo


Medicininė informacija

Prašome trumpai apibūdinkite savo sveikatos būklę.

Ar naudojatės akiniais / kontaktiniais lęšiais? *
 Akiniais Kontaktiniais lęšiais Nesinaudoju
Jei nešiojate akinius, kokiam tikslui tai darote?
 Skaitymui Žiūrint į tolį Nešioju visada
Ar žinote savo akinių ir/ar kontaktinių lęšių stiprumą dioptrijomis, kitus recepto duomenis? *
Ar šiuo metu naudojate bet-kokius vaistus, tabletes, lašus? *
Ar esate turėję operacijų, kokių? *
Alergijos / kiti svarbūs medicininiai faktai *
Ar šiuo metu laukiatės / maitinate kūdikį?
 Taip Ne

Konsultacija dėl regėjimo korekcijos galimybės

Išanalizavus Jūsų anketos duomenis suteiksime preliminarią informaciją apie geriausią regėjimo korekcijos būdą. Jei pageidaujate tikslaus įvertinimo, kviečiame apsilankyti.

Pageidaujama konsultacijos data
Pageidaujama operacijos data

Vizito metu užtruksite apie valandą. Prireikus plėsime vyzdžius, todėl iki vakaro negalėsite vairuoti, skaityti.

Pastabos / pageidavimai / komentarai
captcha
×