Fiziologinės optikos įvadas | Akių klinika Lirema
#

Didžiausias akių
chirurgijos klinikų
tinklas Lietuvoje

Fiziologinės optikos įvadas

Apie
Optinė akies sistema ir fizinė akies refrakcija
Klinikinė akies refrakcija, jos rūšys
Refrakcijos tyrimas
Akomodacija
Akomodacijos sutrikimai
Anizometropija
Astenopija
Astigmatizmas
Konvergencija
Presbiopija
Tobulas matomumas
Toliaregystė
Trumparegystė
Korekciniai stiklai
Kaip parinkti akinius ir išrašyti receptą
Kontaktinės linzės

Fiziologinės optikos įvadas:

Šviesa — tai elektromagnetinis bangavimas. Žmogaus akies tinklainė jaučia tik tam tikro ilgio bangas: nuo 760 µm (raudona spalva) iki 380 µm (violetinė spalva).

Elektromagnetinių bangų ilgiui matuoti naudojama metrinė sistema: mikromilimetras = mikronas µ, 1=0,001 mm=10-3 mm arba milimikromilimetras = milimikronas µm1 µm=0,000001 mm=10-6 mm.

Pagal savo eigą šviesos spinduliai yra trijų rūšių:

  • lygiagretūs,
  • skleistiniai,
  • glaustiniai.

Lygiagretūs spinduliai sklinda iš begalybės. Tačiau begalybės są­voka labai santykiška: mūsų akiai jau 5 m nuotolis yra begalybė. Spin­dulius, sklindančius iš 5 m atstumo ir einančius pro vyzdį į akį, vadiname lygiagrečiais. Skleistiniai (diverguojantys) spinduliai sklinda iš netoli esančio taško, arčiau 5 m atstumu. Glaustinių (konverguojančių) spindulių gamtoje nėra. Kol šviesa yra homogeninėse terpėse, ji sklinda tiesiomis linijomis. Sutikę kitokio optinio laužimo terpę, šviesos spindu­liai keičia savo kryptį. Dviejų terpių ribos plokštumoje šviesa atsispindi, reflexio, ir lūžta, refractio. Spindulių lūžis priklauso nuo terpių šviesolaužos rodiklio ir nuo terpės paviršiaus formos: vienaip spinduliai lūžta plokštumoje, kitaip — gaubtame paviršiuje. Lygiagretūs spinduliai, perėję pro išgaubtą lęšį, glaudžiasi ir virsta glaustiniais, arba konverguojančiais, spinduliais. Kuo labiau išgaubtas lęšis, tuo stipriau laužiami spin­duliai glaudžiasi (38 pav.). Tie patys lygiagretūs spinduliai, perėję pro įgaubtą lęšį, išeina iš jo lūžę divergentiškai ir toliau skleidžiasi.

Lęšių laužiamosios galios matas — dioptrija (D). Viena dioptrija — tai lęšio, kurio židininis nuotolis yra vienas metras, laužiamoji galia, t. y. pro tokį lęšį perėję spinduliai susikerta 1 m atstumu.

Kuo didesnė lęšio laužiamoji galia, tuo mažesnis jo židininis nuotolis, nes lęšio laužiamoji galia (D) atvirkščiai proporcinga jo židininiam nuo­toliui (F)., Taigi, žinant lęšio židininį nuotolį, galima nustatyti ir jo laužia­mąją galią (refrakciją), pagal formulę: D = 1/F.

Jei F = 1 m, D = 1/1,0 = 1,0 D.

Jei lęšio židininis nuotolis yra 50 cm, tai jo laužiamoji galia D = 1/0,5 = 2,0 D, lę­šio su 2,0 m židininiu nuotoliu  laužiamoji  galia  D =1/F = 1/2m = 0,5 D. 

Norint apskaičiuoti lęšio židininį nuotolį, reikia vienetą dalyti iš lę­šio laužiamosios galios, išreikštos dioptrijomis.

Pavyzdžiui, jei lęšio laužiamoji galia 10,0 D, tai židininis nuotolis 1/10 = 0,1 m (10 cm), jei D = 3,0 D, tai = 1/3 = 0,33 m (33 cm).

Akį galima palyginti su fotoaparatu, kurio objektyvą atstoja akies optinė sistema, o šviesai jautrią plokštelę — tinklainė.Akies optinę sistemą sudaro: ragena, kamerų skystis, lęšiukas ir stiklakūnis. Jei akis yra normali ir spinduliai lygiagretūs akies ašiai, tai perėję šiuos paviršius spinduliai susikerta tinklainėje. Norint apskai­čiuoti akies optinės sistemos laužiamąją galią, reikia žinoti ragenos ir lęšiuko priekinio bei užpakalinio paviršių gaubtumo spindulius, ragenos ir lęšiuko storį, priekinės kameros gylį, akies anatominės ašies ilgį ir akies skaidriųjų terpių šviesolaužos rodiklius. Visus šiuos duomenis, išskyrus šviesolaužos rodiklius, galima nustatyti gyvoje akyje. Tam naudojami optinis, rentgenologinis ir ultragarsinis tyrimas. Pirmuoju būdu išmatuo­jamos atskiros optinės sistemos dalys, o akies ašies ilgis apskaičiuojamas. Rentgenologiniu ir ultragarsiniu tyrimu galima tiesiogiai išmatuoti akies ašies ilgį.Fiziologinės optikos apskaičiavimams supaprastinti imami viduti­niai skaičiai, išvesti iš daugelio akių tyrimo duomenų. Taip apskaičiuo­jama vidutinė, arba scheminė, akis.Praktiniams — klinikiniams tikslams naudojama dar paprastesnė — redukuota —akis. Tokioje akyje šviesolaužos rodiklis laikomas vienodu, joje yra vienas laužiamasis paviršius ir viena pagrindinė plokštuma. Daž­niausiai naudojamasi Verbickio redukuota akimi, kurios šviesolaužos rodiklis — 1,4, laužiančio paviršiaus gaubtumo spindulys — 6,8 mm, akies ašies ilgis — 23,4 mm. Tokios akies laužiamoji galia — 58,82 D.Akies optinės sistemos laužiamoji galia — tai fizinė akies refrakcija. Ji formuojasi akies augimo periodu ir vėliau nesikeičia. Naujagimių akies fizinė refrakcija yra apie 80,0 D (dėl labai stiprios lęšiuko laužiamosios galios), o suaugusiųjų svyruoja nuo 52,0 iki 71,0 D. Vidutiniškai suaugu­siųjų fizinė refrakcija yra apie 60,0 D. Apie 40,0 D jų tenka ragenai, o li­kusios 20,0 D — lęšiukui.

Klinikoje svarbi ne tiek fizinė akies refrakcija, kiek jos santykis su akies ašies ilgiu, t. y. ar akies pagrindinis židinys lygiagretiems spinduliams su­tampa su tinklaine. Pagrindinio akies židinio santykį su akies ašies ilgiu vadiname klinikine refrak­cija. Jei akies ašies ilgis atitinka akies pagrindinio židinio nuoto­lį, lygiagretūs spinduliai, perėję akies optinę sistemą, susikerta tinklainėje. Tokią refrakciją vadiname taisyklinga — emetropija, o akį — normalia akimi. Jeigu santykis tarp akies ašies ilgio ir akies laužiamosios ga­lios stiprumo yra sutrikęs, ly­giagretūs spinduliai, perėję akies optinę sistemą, susikerta prieš tinklainę arba už jos, tai turime ydingą refrakciją — ametropiją. Ametropija (per stipri ar per silpna, palyginti su taisyklin­ga, refrakcija) gali būti dėl optinės sistemos laužiamosios galios savitumų, ametropia dioptrica, arba dėl akies ašies ilgio paki­timų, ametropia axialis. Pagal akies ašies ilgio ir akies optinės sistemos laužiamosios galios san­tykį skiriame tris klinikinės refrakcijos rūšis (39 pav.).Emetropija (E). Taisyklinga refrakcija (gr. emmetros — dera­mas, tinkamas +ops — žvilgsnis, akis) yra tuomet, kai akies opti­nės sistemos pagrindinio židinio nuotolis sutampa su tinklaine. Emet­ropija nenurodo nei akies ašies ilgio, nei tos akies optinės sistemos lau­žiamosios galios. Ji tik paaiškina, kad tarp akies optinės sistemos lau­žiamosios galios ir akies ašies ilgio yra taisyklingas santykis.Tokia akis pritaikyta iš begalybės sklindantiems lygiagretiems spin­duliams. Begalybė ir yra tolimiausias emetropos akies gero matymo taškas (punctum remotum). Kaip minėjome, mūšų akiai begalybė yra jau 5—6 m. Iš tokio atstumo sklindantys spinduliai susikerta emetro­pos akies tinklainėje, todėl 5 m nuotolis naudojamas norint nustatyti regėjimo aštrumą.Miopija (M). Trumparegystė (gr. myo — prisimerkiu +ops — akis), kai lygiagretūs spinduliai, perėję optinę sistemą, susikerta prieš tinklainę, t. y. trumpesniame židininiame nuotolyje (39 pav., b). Trumparegė akis pritaikyta pasiskleidžiantiems spinduliams, kurie sklinda iš netoli esančio taško; šis taškas ir yra jos punctum remotum. Trumparegė akis rimties būklėje aiškiai mato tik savo tolimiausio gero matymo taško atstumu, ji negali gerai matyti tolimų taškų. Kuo arčiau prie akies yra punctum remotum, tuo didesnio laipsnio trumparegystė.Miopija — stipresnė klinikinė refrakcija už emetropiją.Hipermetropija (H). Toliaregystė (gr. hyper — per daug + metron — matas + ops — akis) — perėję toliaregę akį lygiagretūs spinduliai susi­kerta įsivaizduojamoje erdvėje už tinklainės (39 pav. c). Tokios akies židininis nuotolis yra didesnis, o klinikinė refrakcija silpnesnė negu emetropos akies. Toliaregė akis pritaikyta glaustiniams spinduliams, bet tokių spindulių gamtoje nėra. Nėra ir tokio taško, iš kurio jie galėtų sklisti. To­dėl prieš toliaregę akį nėra nė punctum remotum (tolimiausio gero matymo taško). Rimties būklėje toliaregės akies tinklainėje susidaro tik neaiškūs vaizdai. Įsivaizduojamas toliaregės akies punctum remotum yra už akies. Jo nuotolis nuo akies užpakalinio poliaus rodo, kiek spinduliai turi glaus­tis, kad galėtų susikirsti tinklainėje.Astigmatizmas — tai ne koks nors naujas refrakcijos pavidalas, bet dviejų refrakcijos pavidalų arba vienos ir tos pačios, tik skirtingo laipsnio, refrakcijos buvimas vienoje akyje. Spinduliams perėjus per tokios akies optinę sistemą, tinklainėje vietoj vieno taško susidaro tiesios linijos (verti­kalios ar horizontalios) arba ovalo, ištempto vertikaliai ar horizontaliai, vaizdas. Tai betaškė akis (gr. abe + stigma — taškas). Astigmatizmą dažniausiai lemia asferiška ragena. Kur kas rečiau astigmatizmas pasi­taiko dėl netaisyklingai gaubto lęšiuko.Esant astigmatizmui, ragenos gaubtumo spindulys vienuose jos me­ridianuose yra mažesnis ir kartu didesnė jų laužiamoji galia, o kituose meridianuose gaubtumo spindulys didesnis, o laužiamoji galia — mažesnė (40 pav.). Tarp šių meridianų vienas visada turi pačią didžiausią lau­žiamąją galią, kitas — mažiausią. Tai pagrindiniai meridianai. Visų kitų meridianų laužiamoji galia yra tarpinė tarp pagrindinių.Pagrindiniai meridianai vienas kito atžvilgiu sudaro statų 90° kampą. Jis ragenos atžvilgiu gali būti tiesioje padėtyje (41 pav., a),tuomet astigmatizmą vadiname tiesiuoju,  astigmatismus rectus, arba įstrižoje (41 pav., b), — įstrižasis astigmatizmas,astigmatismus obliquus.Refrakcijos skirtumas pagrindiniuose meridianuose rodo astigmatiz­mo laipsnį. Jei stipriau laužia vertikalus meridianas — tiesioginis astigmatizmas, astigmatismus directus, jei horizontalus — atvirkš­čias, astigmatismus inversus.Skiriamas taisyklingas, astigmatismus regularis, ir netaisyklingas, astigmatismus irregularis, astigmatizmas. Taisyklingo astigmatizmo atveju visame meridiane laužiamoji galia yra vienoda. Netaisyklingo astig­matizmo — vieno meridiano skirtingose atkarpose yra nevienoda laužia­moji galia.Taisyklingas astigmatizmas yra trijų pavidalų: paprastas, astigmatismus simplex, kai viename pagrindinių meridianų yra emetropija, o kitame — miopija ar hipermetropija. sudėtingas, astigmatismus compositus, kai abiejuose pagrindiniuose meridianuose yra ta pati, tik skirtingo laipsnio refrakcijos yda (sudėtingas miopinis ar hipermetropinis astigmatizmas), mišrus astigmatizmas,astigmatismus mixtus, kai viename pagrindinių meridianų yra hipermetropija, o kitame — miopija.

Klinikinės refrakcijos pavidalas ir laipsnis nustatomi tiriant subjektyviai ir objektyviai.Subjektyvus refrakcijos tyrimas. Jis pagrįstas regėjimo aštrumo nustatymu pagal tiriamojo atsakymus. Tiriama kiekviena akis atskirai. Jei, ištyrus regėjimo aštrumą, jis yra 1,0, bus taisyklinga refrakcija (emetropija) arba toliaregystė (hipermetropija). Tuomet liepiame žiūrėti per išgaubtą +0,5 D stiprumo stiklą. Jei tiriamasis su juo mato geriau arba tiek pat kaip be stiklo, jis yra toliaregis, jei blogiau, jo refrakcija taisyklinga. No­rint nustatyti toliaregystės laipsnį, išgaubto stiklo stiprumas po 6,5 D di­dinamas tol, kol regėjimas pablogėja. Pats stipriausias išgaubtas stiklas, per kurį matyti geriausiai, rodo toliaregystės laipsnį.Jei regėjimo aštrumas yra mažesnis kaip 1,0, gali būti toliaregystė (hipermetropija), trumparegystė (miopija) arba astigmatizmas. Tuomet prieš akį dedame išgaubtą +0,5 D stiklą. Jei su juo regėjimas nepablogėja ar net pagerėja, turime toliaregystę, kurios laipsnį nustatome anks­čiau minėtu būdu. Jei regėjimas su +0,5 D pablogėja, pabandykime įgau­btą -0,5 D stiklą. Jei jis padeda, turime trumparegystę. Tuomet įgaubto stiklo stiprumą po 0,5 D didiname tol, kol tiriamasis pradeda gerai matyti. Pats silpniausias įgaubtas stiklas, per kurį matyti geriau­siai, rodo trumparegystės laipsnį.Jei nepadeda nei įgaubtas, nei išgaubtas stiklai, priežastis gali būti astigmatizmas. Jį nustatyti subjektyviai gana sunku.Tiriant subjektyviai, visuomet gali būti paklaidų, nes tiriamasis kartais nesupranta, ko iš jo nori, taip pat turi įtakos ir akomodacijos įtampa tiriant. Subjektyviai visai netinka tirti vaikus iki 6—7 metų, taip pat menko intelek­to žmones.Tiksliai nustatyti refrakcija galima tik tiriant objektyviai.Objektyvūs refrakcijos tyrimo metodai. Dažniausiai naudojamasi skiaskopija (gr. skia — šešėlis + scopeo — žiūriu).Skiaskopuodami naudojame plokščią veidrodėlį su anga centre. Šviesos šaltinis — lempa, statoma už tiriamojo galvos iš kairės pusės. Šviesa veidrodėliu nukreipiama į tiriamojo akį, kad apšviestų vyzdį. Vyzdys nušvinta lygia raudona šviesa — gauname akies dugno refleksą. Judinant plokščią veidrodėlį aplink jo vertikaliąją ašį iš kairės į dešinę ar iš dešinės į kairę, vyzdys iš vienos pusės aptemsta, atsiranda šešėlis, kuris, toliau traukiant veidrodėlį, uždengia visą vyzdžio plotą. Ar šešėlis slenka ta pačia kryptimi kaip ir veidrodėlis (50 pav., a), ar priešinga (50 pav., b), priklauso nuo tiriamosios akies refrakcijos ir nuo stebėtojo atstu­mo nuo tiriamosios akies. Jeigu keisim tiriamosios akies refrakciją, sta­tydami prieš ją bandomuosius stiklus, arba atstumą tarp gydytojo ir tiria­mojo, tai keisis ir šešėlis. Iš pradžių jis darysis ne toks ryškus, paskui beveik visai išnyks, vėliau vėl atsiras, tik jau iš priešingos pusės. Jei šešėlis vyzdyje slinko ta pačia kryptimi kaip ir veidrodėlis, tai, pakeitus akies refrakciją, jis pradės slinkti iš priešingos pusės negu traukiamas veidro­dėlis.Šešėlis vyzdyje judinant veidrodėlį neatsiranda tuomet, kai stebėtojo akis yra tiriamosios akies tolimiausiame gero matymo taške — tai yra svarbiausia skiaskopijos taisyklė. Skiaskopuojama dažniausiai 1 m atstumu, t. y. 1,0 D trumparegės akies toli­miausiame gero matymo taške. Jei tiriant šešėlis slenka ta pačia kryptimi, kuria traukiamas veidrodėlis, tai tiriamosios akies refrakcija (miopija) silpnesnė negu 1,0 D, emetropija arba hipermetropija. Jei šešėlis juda į priešingą pusę, tai tiriamojoje akyje miopija didesnė nei 1,0 D. Šešėlis vi­siškai neatsiranda, jei tiriamojo akyje yra 1,0 D miopijos.Nustatę šešėlio judėjimo kryptį ir pagal ją refrakcijos pavidalą, imame minusinę ar pliusinę skiaskopinę liniuotę (51 pav.). Skiaskopinė liniuo­tė — tai specialiame rėmelyje sudėti stiprėjantys įgaubti ar išgaubti stiklai. Su liniuote keisdami tiriamosios akies refrakciją, nustatome, per kurį stiklą žiūrint šešėlis sustoja. Tai reiškia, kad dabar tiriamosios akies ref­rakciją yra 1,0 D miopija. Sudėję skiaskopinės liniuotės koreguojančio stiklo stiprumą su -1,0 D, nustatome tikrąją akies refrakciją.Pavyzdžiui, šešėlis sustoja žiūrint pro +1,0 D stiklą, refrakcija -1,0 D +1,0 D = 0 — taisyklinga (emetropija); jei šešėlis sustojo žiūrint pro +3,0 D stiklą, vadinasi, tiriamosios akies refrakcija yra -1,0 + 3,0 D = +2,0 D, t. y. 2,0 D toliaregystė. Jei še­šėlis sustoja ties -1,0 D, tai tiriamosios akies refrakcija -1,0 D+(-1,0D)=2,0 D, t. y. 2,0 D trumparegystė.Jei skiaskopuojame iš mažesnio negu 1,0 m atstumo, pavyzdžiui per ištiestą ranką (65 cm), tuomet reikia pridėti ne -1,0, bet -1,5 D. Galima skiaskopuoti ir įgaubtu veidrodėliu (oftalmoskopu), tik tuomet miopijos atveju šešėlis slinks į tą pačią pusę, hipermetropijos — į priešingą. Jei, traukiant veidrodėlį horizontaliai ir vertikaliai, šešėlis sustoja pridėjus tą patį koreguojantį stiklą, astigmatizmo nėra. Astigmatizmo atveju vertikalia ir horizontalia kryptimi šešėlis sustoja laikant prieš akį skirtingus stiklus.Skiaskopijos metodu refrakciją nustatome 0,5—0,25 D tikslumu.Tiksliai nustatyti refrakciją galima tik visiškai pašalinus akomodaciją. Tai daroma šitaip: tris dienas iš eiles du kartus per dieną lašinama 1% atropino sulfato tirpalo (vaikams iki 7 m. — 0,5%). Jei po trijų dienų skiaskopuojant refrakcija nepasikeičia, vadinasi, įvyko akomodacijos pa­ralyžius. Jei po trijų dienų skiaskopijos rezultatai skiriasi nuo pradinių daugiau negu 1,0 D, atropinizaciją tęsiame iki 7—10 d.Atropinizacija dažniausiai reikalinga norint paralyžiuoti stiprią mo­kyklinio amžiaus vaikų akomodacija. Kadangi atropinas veikia ilgai (10 — 14 dienų), jį lašinant ir net nutraukus, vaikas negali dirbti darbo, kai reikia žiūrėti iš arti. Jaunuoliams ir vyresniems žmonėms, kurių akomodacija ne tokia stipri kaip vaikų ir spazmai retesni, akomodacijai paralyžiuoti pakanka frakcijinio 1% homatropino lašinimo. Lašiname 1% homatropiną triskart su 5 min. pertraukomis ir praėjus 45 min. po paskutinio įla­šinamo skiaskopuojame. Akomodacija visiškai atsistato po paros. Žmo­nėms, vyresniems kaip 35—40 metų, prieš lašinant vyzdį plečiančius vars­tus, reikia pamatuoti akispūdį, kad neišprovokuotume ūmaus nenusta­tytos glaukomos priepuolio.Objektyviai refrakcija galima nustatyti ir įvairiais specialiais aparatais. Pavyzdžiui, naudojantis Hartingerio refraktometru, tinklainėje per vyzdį projektuojamos šviečiančios vertikalios ir horizontalios juostelės — ženklai. Pagal jų padėtį ir nustatoma, kokia yra tiriamosios akies refrak­cija.

Astigmatizmas tiriamas oftalmometrais.

Šiuolaikiniai refraktometru modeliai (dioptronas, oftalmetronas) re­guliuojami miniatiūriniais kompiuteriais. Pažiūrėjus per tokį aparatą tiriama akimi, tuoj pat nustatoma jos klinikinė refrakcija visuose meridi­anuose. Rezultatai pateikiami grafiškai arba recepto akiniams pavidalu.

Nuo visų daiktų, esančių arčiau negu 5 m nuo akies, į ją sklinda pasiskleidžiantys (diverguojantys) spinduliai. Kuo arčiau akies yra daiktas, tuo la­biau pasiskleidžiantys spinduliai į ją patenka. Jų židinys yra kokiame nors įsivaizduojamame taške už tinklainės, o tinklainėje susidaro tik neaiškus miglotas vaizdas. Remiantis refrakcijos dėsniais, išeitų, kad arti esančius daiktus galėtų matyti tik tam atstumui pritaikyta trumparegė, miopa, akis. Normali, emetropa, akis, turėdama pastovią refrakciją, matytų tik toli­mus daiktus, o toliaregė, hipermetropa, nematytų nei tolimų, nei artimų daiktų. Tačiau iš kasdienio patyrimo žinome, kad žmonių, turinčių skir­tingą refrakciją, regėjimo galimybės nėra taip griežtai ribotos. Aiškiai ma­tyti daiktus, nutolusius nuo akies įvairiu atstumu, padeda fiziologinis mechanizmas — akomodacija (lot. accomodatio — prisitaikymas). Akomodacija — tai akies prisitaikymas aiškiai matyti daiktus, esančius įvairiu atstumu. Prisitaikoma keičiant akies optinės sis­temos laužiamąją galią.Stimulas prisitaikyti yra neaiškūs vaizdai tinklainėje. Akomodacijos refleksas veikia taip tobulai, kad normaliomis sąlygomis nejaučiame, kada fokusuojame akį, žiūrėdami į nevienodai nutolusius nuo jos daiktus. Akomodacija — akies regimojo — nervinio (įskaitant ir galvos smegenų centrus) bei raumeninio aparato bendros veiklos rezultatas, susijęs su suliejimo (fuzijos) refleksų ir konvergencija. Bendras tikslus jos mechanizmas dar nevisiškai aiškus.Pačioje akyje akomodacija vyksta krumplyno raumens, m. ciliaris seu accomodationis, lęšiuko ir lęšiuko raiščių, zonula ciliaris, Zinnii, dėka. Krumplyno (akomodacinis) raumuo yra aktyvioji, o lę­šiukas ir jo raištis — pasyvioji akomodacijos mechanizmo dalis.Fiziologinis akomodacijos mechanizmas. Pasak H. Helmholco, susi­traukus krumplyno raumeniui, jis pasistumia į priekį korneosklerinės ribos link, lęšiuko raiščiai atsipalaiduoja, o prie jų prisitvirtinęs lęšiukas dėl savo elastingumo labiau išsigaubia ir kartu padidėja jo ir visos opti­nes akies sistemos laužiamoji galia (42 pav., a)Atsipalaidavus akomodaciniam raumeniui, vyksta atvirkščias procesas.Akomoduojančioje akyje susitraukia vyzdys, nes jo sfinkterį, kaip ir krumplyno raumenį, inervuoja n. oculomotorius šakutės. Labiau išsigaubęs lęšiukas stumia rainelę į priekį — paseklėja priekinė kamera (42 pav., b). Pakibęs ant savo atsipalaidavusių raiščių, lęšiukas truputį nusileidžia žemyn.Akomoduojant santykis tarp židininio akies nuotolio ir akies ašies il­gio pasikeičia miopinės refrakcijos linkme. Taškas, iš kurio atėję spinduliai susikerta tinklainėje, iš tolimiausio gero matymo taško, punctum remotum, R, priartėja prie akies ir, akiai maksimaliai akomoduojant, tampa artimiausiu gero matymo tašku, punctum proximum, P.Tolimiausias gero matymo taškas charakterizuoja statinę akies refrakciją, t. y. refrakciją, kai akis visai neakomoduoja. Artimiausias gero matymo taškas nusako dinaminę akies refrakciją, t. y. refrak­ciją akiai maksimaliai akomoduojant.Norint rasti artimiausią gero matymo tašką, punctum proximum, P, reikia artinti smulkaus šrifto tekstą prie akies tol, kol jis pradeda matytis neaiškiai. Taškas, kuriame dar galima skaityti, ir bus punctum proximum. Jo atstumą nuo akies išmatuojame centimetrais (matuojame nuo išorinio orbitos krašto). Padaliję iš gauto skaičiaus 1 m, gauname artimiausio gero matymo taško reikšmę dioptrijomis. Taip pat apskaičiuojame ir tolimiau­sio gero matymo taško punctum remotum, R reikšmę dioptrijomis.Pvz. Artimiausias gero matymo taškas yra 10 cm nuo akies, tai jo reikšmė diop­trijomis: P = 1/0,1 = 10,0 D; tolimiausias gero matymo taškas yra begalybėje, jo reikš­mė dioptrijomis, R = 1/∞ = 0.Akomodacijos ilgis, arba sritis. Tarpas tarp akies tolimiausio ir arti­miausio gero matymo taško nurodo tą erdvės dalį, kurioje viskas aiškiai matyti. Šis tarpas, išreikštas ilgio vienetais, vadinamas akomodacijos sritimi, arba ilgiu. Jis parodo, kuriame tarpe akis naudojasi akomoda­cija. Akomodacijos ilgis priklauso nuo akies klinikinės refrakcijos. Nor­malioje akyje jis tęsiasi nuo begalybės,emetropo punctum remotum, iki artimiausio gero matymo taško, trumparegėje akyje jis visai trum­pas, o toliaregėje tolimiausias gero matymo taškas yra įsivaizduojamoje erdvėje už akies. Kad nukeltų jį į begalybę (t. y. prilygintų normaliai akiai), toliaregė akis turi akomoduoti tiek dioptrijų, kiek yra toliaregystės ir tik likusioji akomodacijos dalis naudojama artimiausiam gero matymo taškui priartinti prie akies. Jei hipermetropijos laipsnis didelis, o akomodacija silpna, jos gali net neužtekti hipermetropijai išlyginti.Trumparegių artimiausias gero matymo taškas visada yra arčiau akies negu žmonių su normalia refrakcija ir dar arčiau negu toliaregių.

Akomodacijos plotis, arba pajėgumas, galia. Skirtumas tarp artimiau­sio ir tolimiausio gero matymo taško, išreikštas dioptrijomis, vadinamas akomodacijos pločiu, arba pajėgumu, galia.

Ją galima apskai­čiuoti pagal Donderso formulę:A = P—R;čia — akomodacijos plotis, galia; — punctum proximum, arba dinaminė re­frakcija; — punctum remotum — statinė refrakcijaPavyzdžiai. Emetropa akis. Tolimiausias gero matymo taškas begalybėje (∞). = 1/∞ = 0. Artimiausias gero matymo  taškas rastas  10 cm (0,1  m) prieš akį. P = 1/0,1 =10,0 D.Akomodacijos galia:A = PR = 10,0D — 0D = 10,0 D.Akomodacijos ilgis yra tarpas nuo begalybės iki 10 cm prieš akį. Miopa akis. Tolimiausias gero matymo taškas — 20 cm (0,2 m) nuo akies.R = 1/0,2 = 5,0 D.Artimiausias gero matymo taškas — 6,5 cm (0,065 m) nuo akies.P = 1/0,065 = 15,0 D.Akomodacijos galiaA = P — R = 15,0 D — 5,0 D = 10,0 D.Akomodacijos ilgis nedidelis: 20 cm—6,5 cm=13,5 cm.Hipermetropa  akis. Tolimiausias gero  matymo taškas 20 cm (0,2 m) už akies. R = 1/-0,2 = -5,0 D.  Artimiausias gero matymo taškas 20 cm (0,2 m) prieš akį. P = 1/0,2 = 5,0 D.Akomodacijos galia A = PR = 5,0 D  (-5,0) D = 5,0 D+5,0 D = 10,0 D.Akomodacijos ilgis yra pats didžiausias, užima tarpą nuo begalybės iki 20 cm už akies, t. y. 20 cm ilgesnis už emetropos akies akomodacijos ilgį.Iš šių pavyzdžių matyti, kad skirtingos refrakcijos akys gali turėti vienodą akomodacijos plotį, tik jos ilgis yra skirtingas. Akomodacijos plotis priklauso nuo lęšiuko sugebėjimo keisti savo gaubtumą, o šis — nuo lęšiuko elastingumo, kuris priklauso nuo žmogaus amžiaus.Akomodacija, kuri nustatyta kiekvienai akiai atskirai, vadinama absoliučia akomodacija.

Akomodacijos spazmas. Jį sukelia susitraukęs krumplyno raumuo, kuris neatsipalaiduoja ir tuomet, kai akomodacija nereikalinga. Esant akomo­dacijos spazmui, tolimiausias gero matymo taškas artėja prie akies, silpsta regėjimo aštrumas. Kartu susiaurėja vyzdžiai, miosis, susilpnėja jų reak­cija į šviesą. Atsiranda akomodacinė mikropsija — daiktai atrodo mažesni negu yra iš tikrųjų. Subjektyviai ir objektyviai tiriant refrakciją, randama trumparegystė, kuri išnyksta įlašinus midriatikų. Tokią akies būklę vadiname netikrąja trumparegyste — pseudomiopija.Akomodacijos spazmas gali būti funkcinis. Jis atsiranda dėl akomodacijos nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti. Tai ypač būdinga toliaregiams ir astigmatizmo ydą turintiems vaikams ir jaunuo­liams. Akomodacijos spazmas gali pasitaikyti ir asmenims su normalia refrakcija (kai akomodacija silpna), taip pat nekoregavus presbiopijos. Kita funkcinio akomodacijos spazmo priežastis — didelis jautrumas miotikams ar jų perdozavimas, taip pat neurozės, isterija.Organinį akomodacijos spazmą gali  sukelti krumplyno paburkimas ir hiperemija sumušus akies obuolį, myopia traumatica, taip pat vartojant diuretikus, sulfanilamidus, ganglioblokatorius, neuroleptikus. Šie vaistai dažnokai alergiškai veikia krumplyno raumenį (jis paburksta).Gydymas. Ametropijos, presbiopijos korekcija tinkamais stiklais. Midriatikai lašinami kelias dienas ar savaites. Reikia nutraukti medika­mentų, sukėlusių spazmą, vartojimą. Stiprinti visą organizmą. Laikytis akių higienos dirbant smulkius darbus.Akomodacijos paralyžius. Jis ištinka tuomet, kai krumplyno raumuo visai nesusitraukia arba susitraukia kur kas silpniau negu prieš susergant.Artimiausias gero matymo taškas nutolsta nuo akies. Daiktai atrodo dides­ni negu yra iš tikrųjų, macropsia accomodativa. Kiti simptomai tokie pat kaip presbiopijos.Akomodacijos paralyžius gali būti vienpusis ir abipusis. Kartu gali būti pažeistos vyzdį sutraukiantį raumenį inervuojančios n. oculomotorius šakutės. Kai vienu metu neveikia m. ciliaris ir m. sphincter pupillae, turime vidinę oftalmoplegiją, ophthalmoplegia interna. Tada vyzdys maksimaliai išsiplėtęs, nereaguoja į šviesą, toliaregis ir emetropas blogai mato arti esančius daiktus, trumparegis mato daiktus, esančius jo tolimiau­siame gero matymo taške.Akomodacijos paralyžius gali būti dirbtinis (medikamentinis). Jis sukeliamas įlašinus midriatikų. Įlašinus atropino, jis trunka 10—14 d., skopolamino — 3—4 d., homatropino — 6—12 val.Periferinis akomodacijos paralyžius gali būti vienpusis: jis ištinka sumušus akies obuolį ir atsiradus kraujosruvai krumplyne dėl simpa­tinės oftalmijos, orbitos uždegimų, navikų, traumų, pažeidus ganglion ciliare ar n. oculomotorius. Abipusis akomodacijos paralyžius gali būti toksinis, t. y. apsinuodijus atropino preparatais, dėl krumplyno raumens silpnumo — rekonvalescentų  po  sunkios   ligos,  po  sunkaus  gimdymo.Centrinės kilmės akomodacijos paralyžius ištinka dėl akomoda­cijos centrų pažeidimo sergant difterija, botulizmu, meningitu, išsėtine skleroze, taip pat dėl kaukolės pagrindo lūžių, galvos smegenų navikų.Gydymas. Gydyti ligą sukėlusią akomodacijos paralyžių. Į akis galima skirti lašinti pilokarpino. Simptominis — emetropams ir hipermetropams skirti akinius dirbti iš arti.

Anizometropija (gr. anisos — nevienodas, metreo — matuoti, ops — akis, žvilgsnis) vadinama skirtinga abiejų akių refrakcija. Pavyzdžiui, vienos akies refrakcija yra taisyklinga (emetropija), o kita akis trumpare­gė ar toliaregė; arba gali būti, kad netaisyklingos refrakcijos (ametropijos) pavidalas abiejų akių toks pat, bet kiekvienos akies kitokio laipsnio. Nedidelė anizometropija pasitaiko gana dažnai ir neturi poveikio regėji­mo funkcijoms.Jei anizometropija didelė (daugiau kaip 2,0 D), abiejų akių tinklainė­je susidaro skirtingo dydžio vaizdai, kurių negalima sulieti į vieną. Reiški­nys, kai tinklainėje susidaro skirtingo dydžio vaizdai, vadinamas anizeikonija (gr. anisos — nevienodas, eikon — vaizdas).Anizeikonijos nepanaikina ir akiniai. Dėl šios priežasties anizometro­piją akiniais galima koreguoti iki 2,0 D.Koreguojant didelę anizometropiją akiniais, stiklai renkami pagal ge­riau matančią akį. Didesnio laipsnio anizometropijai koreguoti naudo­jamos kontaktinės linzės. Jos panaikina anizeikoniją ir leidžia kore­guoti bet kokio laipsnio anizometropija.Esant didelei anizometropijai, blogiau matanti akis dažnai yra ambliopa.

Astenopija (gr. asthenes — silpnas + ops — akis) vadiname akių nuovargį, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Jos požymiai: dažnai skauda galvą, ypač dirbant smulkius darbus, akių skausmas, spaudimas, karštis, gėla kaktoje ir smilkiniuose (praeina nutraukus smulkų darbą), šokinėja raidės, eilutės, dvejinasi, akys ašaroja, gali pykinti, trūkčioti veidas ir vokai, kartais būna migrena.Astenopija gali būti akomodacinė, asthenopia accomodativa. Jos priežastis — akomodacijos parezė, nekoreguota toliaregystė, astigmatizmas, presbiopija.Raumeninę astenopija, asthenopia muscularis, gali sukelti heteroforijos, kai sutrinka akį judinančio aparato veikla. Dažniausiai raumeninė astenopija atsiranda dėl trumparegystės, kai nėra pusiausvyros tarp konver­gencijos ir akomodacijos. Konvergencijos sutrikimas ir su juo susijusi raumeninė astenopija taip pat gali būti infekcinių ir kitų ligų, lėtinių in­toksikacijų padarinys.Nervinė astenopija, asthenopia nervosa, būdinga ligoniams su vege­tacinės distonijos požymiais, gali atsirasti ir dėl neurozių, isterijos, kai akyse nerandama jokių priežasčių skųstis jų nuovargiu. Simptominė astenopija, asthenopia symptomatica, — tai simptomas, lydintis kai kurias uždegimines akių (konjunktyvitas, blefaritas) ir priedinių veido daubų ligas.Kartais astenopija būna mišri — ir akomodacinė, ir raumeninė, kai silpna ir akomodacija, ir konvergencija.Dirbtinę astenopija, asthenopia artificalis, gali sukelti  rėmeliuose blogai centruoti akinių stiklai.Gydymas. Refrakcijos ydas ir presbiopiją koreguoti akiniais ir prizminiais stiklais. Stiprinti visą organizmą, ypač daug dėmesio skirti akių higienai.

Astigmatizmas skiriamas į taisyklingą ir netaisyklingą astigmatizmą.Taisyklingas astigmatizmas — tai įgimta paveldima anomalija, mažai besikeičianti per visą gyvenimą.Tiesus, taisyklingas, nedidelis (iki 0,5 D) astigmatizmas pasitaiko la­bai dažnai. Dėl jo žmonės retai skundžiasi, ir jis vadinamas fiziologiniu.Įgytas, taisyklingas, gana didelis astigmatizmas dažnai atsiranda po intraokulinių operacijų (ypač po kataraktos ekstrakcijos).Netaisyklingą astigmatizmą dažniausiai lemia pakitimai ragenoje — randai,  keratokonusas.Astigmatizmas visada mažina regėjimo aštrumą. Akomodacija ir ilga­laikė jos įtampa ne visuomet padeda geriau matyti ir labai dažnai pereina į spazmą. Nekoreguotas astigmatizmas labai dažnai yra blefaritų ir blefarokonjunktyvitų priežastis. Astigmatikai jaučia akių nuovargį ne tik po smulkaus darbo, bet ir ilgiau įtemptai pažiūrėję į tolį (spektaklis, filmas, mašinos vairavimas), nes, nenešiodami akinių, niekada nemato aiškiai.Korekcija. Cilindriniais stiklais astigmatizmas ištaisomas į sferinę emetropiją, kuri pagal bendras taisykles koreguojama atitinkamais sferi­niais  stiklais.Paprastam astigmatizmui koreguoti užtenka cilindrinių stiklų. Esant sudėtingam ir mišriam astigmatizmui, naudojami kombinuotieji sferocilindriniai stiklai. Kaip ir visų ametropijų atveju, akiniai parenkami cikloplegijos sąlygomis.Labai svarbu teisingai nustatyti pagrindinių meridianų kryptį. Objek­tyviai ji nustatoma oftalmometrais. Subjektyviai — keičiant cilindrinio stiklo ašies padėtį bandomajame rėmelyje.Jei akiniai mažai padeda, bandoma parinkti kontaktines linzes. Kontak­tinės linzės kartais padeda ir esant netaisyklingam astigmatizmui.Astigmatizmą reikia koreguoti vaikystėje, nes kuo vėliau paskiriami cilindriniai ar sferocilindriniai stiklai, tuo sunkiau prie jų priprantama: akiniai keičia įprastą daiktų vaizdą.Atsiradus senatvinei toliaregystei ir skiriant akinius artumui, keičiasi tik sferinio stiklo stiprumas, nes astigmatizmo laipsnis (t. y. skirtumas tarp abiejų pagrindinių meridianų) per visą gyvenimą nesikeičia.Akinius astigmatikai privalo nešioti visą laiką. Esant presbiopijai, jie turi dvi poras akinių.

Arti esančius daiktus galima matyti abiem akim tuomet, kai abiejų akių žiūros linijos susikerta fiksuojamame taške — tai vadiname konvergencija. Nebūna akomodacijos be konvergencijos. Konvergencijos stimu­las yra suliejimo (fuzijos) refleksas. Jį skatina dvejinimasis, atsirandantis kai nesutampa akių padėtis. Šis refleksas yra sąlyginis ir susiformuoja pirmomis gyvenimo savaitėmis.Jei abiem akimis fiksuojame kokį nors daiktą, tai akomoduojame ir konverguojame tam atstumui, kuriame yra daiktas. Žiūrint į tolį, ako­modacija ir konvergencija yra rami. Žiūrint į arti esančius daiktus, susitraukia vidiniai tiesieji akies raumenys (konvergencija) ir krumplyno raumuo (akomodacija). Abi funkcijos vyksta kartu dėl bendros raumenų inervacijos akies judinamojo nervo, n. oculomotorius, šakutėmis.Konvergencijos dydis yra atvirkščiai proporcingas fiksuojamo taško atstumui nuo akies (43 pav.). Konvergencija matuojama metrakampiais. Metrakampiu (mk) vadinamas kampas, kuris susidaro suvedus abiejų akių žiūros linijas į fiksuojamą tašką, esantį nuo jų 1 m atstumu. Jei abi akys fiksuoja tašką, esantį 50 cm (0,5 m) atstumu, tai konvergencija lygi 2 mk, jei 33 cm (0,33 m) — 3 mk. Pusiausvyrą tarp akomodacijos ir konver­gencijos išlaiko tik tie, kurių refrakcija yra normali, o trumparegių ir toliaregių ši pusiausvyra yra sutrikusi: trumparegiams vyrauja konvergen­cija, toliaregiams — akomodacija.Santykinė akomodacija. Ryšys tarp akomodacijos ir konver­gencijos nėra toks pastovus, kad kiekvieną kartą atitinkamam kon­vergencijos laipsniui būtų vienas ir tas pats akomodacijos įtempi­mas. Tai rodo ir toks pavyzdys: jei abiem akimis žiūrim į arti esantį tekstą pro silpnus teigiamus (iš­gaubtus, surenkamuosius) ar nei­giamus (įgaubtus, sklaidančiuo­sius) stiklus, tai iki tam tikro stiklų stiprumo galima skaityti vi­sai aiškiai. Tai įmanoma tik todėl, kad, nekeičiant konvergencijos, akyse keičiasi akomodacija. Skai­tant su įgaubtais (sklaidančiaisiais) stiklais, akomodacija stiprėja, skai­tant su išgaubtais (surenkančiaisiais) stiklais — silpnėja.  Konverguojant išnaudojama ne visa absoliuti akomodacija, o tik jos dalis. Ši akomodacija, t. y. akomodacija esant tam tikrai konvergencijai, vadina­ma santykine, arba reliatyviąja, akomodacija.Kiekvienu konkrečiu atveju santykinė akomodacija susideda iš dviejų dalių: akomodacijos, kuri šiuo momentu yra panaudota — tai neigiama santykinės akomodacijos dalis, ir akomodacijos, kuri yra atsargoje, t. y. dar gali būti panaudota — teigiama santykinės akomodacijos dalis. Teigiamą santykinės akomodacijos dalį dioptrijomis išreiškia įgaubto stiklo stiprumas, su kuriuo dar galime skaityti nekeisdami teksto nuotolio, o neigiamą — išgaubto stiklo stiprumas, su kuriuo skaitome tomis pačio­mis sąlygomis. Šių stiklų suma išreiškia santykinės akomodacijos dydį dioptrijomis.Iš arti žiūrint į smulkius objektus (skaitant, rašant ir pan.), santykis tarp reliatyviosios akomodacijos teigiamos ir neigiamos dalies yra labai svarbus. Nuolat dirbant tokį darbą, reikia, kad teigiama santykinės akomo­dacijos dalis būtų du kartus didesnė už neigiamą jos dalį. Kuo didesnė nei­giama santykinės akomodacijos dalis, tuo greičiau akis pavargsta.

Lęšiukas dėl nuolat jame vykstančių fiziologinių pokyčių ilgainiui, nors ir labai nežymiai (iki 0,0001 D per dieną), standėja. Todėl gana ilgai nejaučiame, kad silpnėja akomodacijos pajėgumas, dėl kurio artimiausias gero matymo taškas visą laiką pamažu tolsta nuo akies. Tik apie 40 — 45-uosius gyvenimo metus artimiausias gero matymo taškas taip nutolsta nuo akies, kad žmogus negali skaityti, rašyti ir dirbti kitų smulkių darbų iš įprasto — 30—33 cm atstumo. Toks fiziologinis su amžiumi susijęs akomodacijos nusilpimas vadinamas presbiopija (gr. presbys — senas + ops — akis), t. y. senatvinė toliaregystė, senažiūrumas.Akomodacijos pakitimai, susiję su amžiumi, parodyti Donderso 1864 m.   sudarytoje  schemoje  (44  pav.).Apie 60-uosius gyvenimo metus akies akomodacinis pajėgumas priar­tėja prie nulio, ir artimiausias gero matymo taškas nusikelia į begalybę.Pradedant tolti artimiausiam gero matymo taškui, skaityti ir dirbti kitus smulkius darbus įmanoma tik atitraukus objektą nuo akių į didesnį negu 33 cm atstumą. Tas atstumas vis didėja. Gali atsirasti galvos skausmai, pykinimas, dažni lėtinio konjunktyvito požymiai. Padėti galima, paskyrus akinius dirbti iš arti. Akiniai parenkami atsižvelgiant į žmogaus amžių, akių klinikinę refrakciją bei darbo pobūdį. Emetropui ir hipermetropui skiriami abipus išgaubti (pliusiniai) stiklai. Renkant akinius dirbti 30—33 cm atstumu, vadovaujamasi šia schema (1 lentelė).Jei žmogus dirba žiūrėdamas iš tolesnio negu 30—33 cm atstumo (muzikantai, staliai, dailidės ir kt.), skiriami akiniai, 1,0—1,5 D silpnesni nei nurodyta lentelėje. Skaityti skiriama antra pora akinių.1 lentelė. Optinis stiklų stiprumas esant presbiopijai.

Klinikinės refrakcijos pavidalas
AmžiusEHM
401,0Prie stiklų, atitinkančių amžių, pridedamas hipermetropiją išlyginančio stiklo stiprumasIš amžių atitinkančių stiklų atimamas miopiją išlyginančio stiklo stiprumas
451,5
502,0
552,5
603,0
Vyresniems kaip 60 metų amžiaus žmonėms akinių stiklo stiprumas nesikeičia, nes su 3,0 D stiklu artimiausias gero matymo taškas (emetropui) atitinka 33 cm, t. y. normalų atstumą dirbti iš arti.

Emetropija (E) — tai tobula klinikinės refrakcijos rūšis, kai akies ašies il­gis atitinka akies optinės sistemos laužiamąją galią. Tokios akies tolimiau­sias gero matymo taškas yra begalybėje, o artimiausias priklauso nuo ako­modacijos pajėgumo, t. y. nuo žmogaus amžiaus. Akims su taisyklinga refrakcija būdinga akomodacijos ir konvergencijos pusiausvyra, todėl iki senatvinės toliaregystės jų nuovargiu (astenopija) žmonės nesiskundžia. Vyresnio amžiaus emetropai, sustiprėjus senatvinei toliaregystei (presbiopijai), žiūrėdami į arti esančius daiktus, turi nešioti akinius su išgaub­tais stiklais. Į tolį jie visą gyvenimą mato gerai. Jų regėjimo aštrumas ne mažesnis  kaip 1,0.

Hipermetropija(H). Toliaregystė — dažniausiai pasitaikanti ref­rakcijos yda. Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Vėliau, akiai augant, toliaregystė dažniausiai išnyksta (susiformuoja taisyklinga refrakcija — emetropija, o kartais ji pereina į trumparegystę, miopiją).Akies obuolio forma ir jos šviesą laužiančių terpių gaubtumas, taip pat jų formavimosi augant tendencijos, yra paveldimos.Ypatinga toliaregystė — afakija (lęšiuko nebuvimas įprastoje vie­toje). Jei lęšiukas pašalintas iš akies, kurios refrakcija iki tol buvo taisyk­linga, turime maždaug 10,0—13,0 D toliaregystę.Skiriami trys toliaregystės laipsniai: silpna (iki 2,0 D), vidutinė (iki 5,0 D) ir didelė toliaregystė (daugiau kaip 5,0 D).Jauni toliaregiai savo silpną refrakcijos ydą kompensuoja akomoda­cijos dėka. Jų regėjimo aštrumas gali būti 1,0 ir iki pat 40—45 metų jie gali nejausti jokių regėjimo sutrikimų, net nežinoti, kad yra toliaregiai. Tokią toliaregystė vadiname fakultatyvine hipermetropija.Jei toliaregystė yra vidutinė ar didelė, akomodacijos įtampa visą laiką turi būti didesnė, ir tai gali sukelti akomodacijos spazmą — pseudomiopiją, arba netikrąją trumparegystę, kuri paaiškėja tik jai išnykus po medikamentinio akomodacijos paralyžiaus.Jei akomodacija silpna ar toliaregystė didelė, dažni akomodacinės astenopijos reiškiniai. Reikia atminti, kad vaikų nervingumą ir nuolatinius suaugusiųjų galvos skausmus dažnai lemia toliaregystė.Nepajėgdami nuolatos akomoduoti tiek, kiek reikia norint aiškiai ma­tyti, kad būtų lengviau skaityti, vidutinę ir didelę refrakcijos ydą turintys toliaregiai elgiasi kaip trumparegiai — prisikiša knygą prie pat akių. Tuomet tinklainėje susidaro nors ir neaiškūs, bet lengviau matomi didesni vaizdai.Jei refrakciją tiriame neatpalaidavę akomodacijos, jaunam toliaregiui nustatome tik aiškiąją toliaregystės dalį, hypermetropia manifesta; slaptoji jos dalis, hypermetropia latenta, nustatoma tik po medikamen­tinio akomodacijos paralyžiaus. Aiškiosios ir slaptosios toliaregystės suma rodo visą toliaregystės laipsnį, hypermetropia totalis.Santykis tarp aiškiosios ir slaptosios toliaregystės nepastovus. Apie pusei jaunų žmonių toliaregystė yra slapta, o jei toliaregystė yra silpna, tai ji visa yra slapta. Vyresniems žmonėms akomodacija silpsta, todėl palengva mažėja slaptoji toliaregystės dalis ir didėja aiškioji toliaregystė. Pradeda blogėti regėjimo aštrumas, o tai labai gąsdina žmones.Toliaregiai anksčiau ima skųstis presbiopija (senatvine toliaregystė), nes jie, žiūrėdami į daiktus iš arti, turi akomoduoti tiek, kad išlygintų savo toliaregystę, plius tiek dioptrijų, kiek akomoduoja iš arti žiūrėdamas žmo­gus su taisyklinga refrakcija.Pavyzdžiui, emetropas, skaitydamas 30 cm atstumu, turi akomoduoti 3,0 D, o 2,0 D toliaregis tokiomis pat sąlygomis turi akomoduoti 5,0 D.Kadangi su akomodacija susijusi konvergencija, tai nuolat akomoduodamas toliaregis duoda didesnį negu reikėtų impulsą konverguojantiems raumenims. Todėl vaikams nekoreguotą vidutinė ir didelė toliaregys­tė gali būt drauginio, dažniausiai vidinio,strabismus convergens, žvairumo priežastimi.Toliaregės akys turi polinkį į lėtinį konjunktyvitą, blefaritą, glaukomą.Dėl nuolatinės akomodacijos įtampos vidutinės ir didelės toliaregys­tės atveju priekinė akių kamera yra sekli, o vyzdys siauras. Kai toliare­gystė didelė — akys mažo, giliai  orbitoje.Akių dugne kartais randamos neaiškios regos nervo disko ribos, jo hiperemija — pseudoneuritas ar pseudostazė. Diferencijuoti padeda re­gėjimo aštrumo pagerėjimas su išgaubtais stiklais, normalus akiplotis ir spalvų skyrimas, taip pat, kai nėra kitų neurologinių simptomų.Toliaregystė — neprogresuoja. Vaikams iki 7 metų toliaregystė gali išnykti arba pereiti į trumparegystę. Suaugusiųjų toliaregystės stiprėji­mas yra susijęs su slaptosios toliaregystės perėjimu į aiškiąją.Korekcija. Toliaregystė koreguojama išgaubtais sferiniais stiklais. Akinių nereikia, jeigu žmogus niekuo nesiskundžia. Toliaregystę reikia ko­reguoti bet kokiame amžiuje, jei skundžiamasi akių nuovargiu žiūrint iš arti (astenopija), taip pat nustačius netikrąją trumparegystę (pseudomiopija), blefaritą, konjunktyvitą, drauginį žvairumą. Akiniai skiriami tik nustačius visą toliaregystę.Skiriami stipriausi išgaubti stiklai, per kuriuos geriausiai matyti. Toliaregiai su didele refrakcijos yda akinius turi nešioti visą laiką, o su silpna ir vidutine — gali juos nešioti tik žiūrėdami į arti esančius daiktus.2—4 metų vaikams didesnė kaip 3,0 D toliaregystė koreguojama akiniais su išgaubtais stiklais, kuriuos reikia nešioti visą laiką. Stiklai ski­riami 1,0 D silpnesni už nustatytą toliaregystę. Akinius uždėti rekomenduojama dar nenustojus veikti atropinui, nes dėl akomodacijos spazmo vėl atsiranda slaptoji toliaregystė, ir paskirti akiniai atrodo netinkami.Presbiopijos atveju toliaregis turi turėti dvi poras akinių — silpnes­nius ir stipresnius. Silpnesni jam reikalingi žiūrėti į tolį, stipresni — į arti esančius daiktus. Pastarieji koreguoja toliaregystę ir toliaregio amžiaus presbiopiją. Jei dirbant žmogus turi nuolat kaitalioti nuotolį (pedagogas, gydytojas, dailininkas ir kt.), siūlomi bifokiniai ar trifokiniai stiklai.

Miopija (M). Trumparegystės etiologijoje svarbiausias vaidmuo tenka genetiniams faktoriams. Trumparegių tėvų vaikai dažnai būna trum­paregiai. Trumparegystė, kaip ir kitos refrakcijos formos, paveldima tiek dominantiniu, tiek recesyviniu būdu. Tačiau trumparegystės formavi­muisi turi įtakos ir nepalankūs išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, pirminis akomodacijos silpnumas, padidėjęs odenos tamprumas. Dabar oftalmo­logijoje nėra vieningos nuomonės, kodėl atsiranda trumparegystė.Įgimta trumparegystė, myopia congenita, pasitaiko gana retai. Daž­niausiai ji atsiranda mokykliniame amžiuje ilgėjant akies ašiai. Tokia trum­paregystė vadinama mokykline, arba ašine, trumparegyste, myopia axialis. Trumparegės akies ašies ilgis svyruoja nuo 27 iki 36 mm. Dažniau­siai akys nustoja augti sulaukus 5—7 metų. Trumparegystės atveju jos ir toliau auga, ypač stipriai — organizmo brendimo laikotarpiu.Pagal savo eigą ašinė trumparegystė gali būti stabili, stacionarinė ar lėtai progresuojanti, myopia stationaris, ir greitai progresuojan­ti, myopia progressiva, s. gravis.Vaikui augant, lėtai progresuojanti trumparegystė padidėja mažiau kaip 1,0 D per metus. Dažniausiai ji nustoja progresuoti visiškai subren­dus, t. y. sulaukus 18—20 metų. Tokios ir stacionarinės trumparegystės komplikaciją beveik nebūna, pablogėjus regėjimui, jį galima koreguoti akiniais.Greitai progresuojanti trumparegystė padidėja daugiau negu 1,0 D per metus ir gali pasiekti net 30,0—40,0 D. Dažniausiai ir ji nustoja progre­suoti, bet pakitimai akyse labai žymūs, todėl ir su akiniais žmogus mato blogai. Progresuojanti miopija visada rimta liga ir viena svarbiausių re­gėjimo invalidumo priežasčių.Skiriama trijų laipsnių miopija: silpna (iki 3,0 D), vidutinė (iki 6,0 D) ir didelė, myopia alta, — daugiau kaip 6,0 D.Trumparegių regėjimo aštrumas be akinių visuomet mažas. Pradėjus formuotis mokyklinei trumparegystei, vaikai skundžiasi nematą, kas len­toje parašyta. Lygiagretūs spinduliai, perėję trumparegės akies optinę sistemą, telkiasi židinyje prieš tinklainę. Į tinklainę jie sklinda iš židinio pasiskleidžiančiu pluošteliu. Dėl sklaidos ratų tinklainėje susidaro neaiškus vaizdas. Prisimerkus sklaidos ratai itin sumažėja, vaizdas paryškėja. Todėl trumparegiai, kurie nenešioja akinių, labai dažnai žiūri prisimerkęTrumparegiams su silpna refrakcijos yda dažnai net lengviau dirbti iš arti smulkius darbus negu tiems, kurių refrakcija taisyklinga, nes trumparegių tinklainėje susidaro didesni vaizdai. Trumparegiai vėliau pajunta presbiopinius regėjimo pakitimus (jiems senatvinė toliaregystė atsiranda vėliau).Trumparegių (kaip ir toliaregių) pusiausvyra tarp akomodacijos ir konvergencijos yra sutrikusi. Kadangi trumparegiui su vidutine ir didele ref­rakcijos yda žiūrint į arti esančius daiktus akomodacija nereikalinga, duodamas silpnas Impulsas ir konvergencijai, nors konverguoti reikia taip pat, kaip akiai su normalia refrakcija. Konverguojamieji raumenys labai pa­vargsta, atsiranda raumeainė astenopija, kuri vaikystėje gali suformuoti drauginį, dažniausiai išorinį, strabismus divergens, žvairumą.Trumparegių akių priekinė kamera gili, vyzdys platus. Dėl didelio akies ašies ilgio trumparegės akys su didele refrakcijos yda didelės, prominuojančios.Labai dažnai trumparegiai skundžiasi, kad prieš akis jiems juda juoduliukai, skraidančios musytės, muscae volitantes. Tai yra smulkučiai stiklakūnio padrumstėjimai (jo ląstelių sankaupos), esantys bet kokioje akyje. Jie meta šešėlį į akies dugną. Trumparegėje akyje dėl jos ašies ilgu­mo šešėliai didesni, ir tokia akis juos pastebi lengviau negu akis su taisyk­linga refrakcija ar toliaregė. Jie visai nereikšmingi, bet ligoniams sukelia daug nerimo. Objektyviai tiriant, jų nematyti.Oftalmoskopuojant dažnai matyti miopinis, ar temporalinis, konusas — pagal išorinį regos nervo disko kraštą pusmėnulio pavidalo baltas plotas (VII pav.). Tai dėl akies ašies tempimo atrofavusis gyslainei prasišviečia balta odena.Trumparegystei progresuojant, gyslainės atrofija plečiasi ir gali apimti visą regos nervo diską, kartais tai vadinama netikrąja užpakaline stafiloma. Dėl didelės trumparegystės kai kada susidaro odenos ektazija, vadinama užpakaline stafiloma. Oftalmoskopuojant ji matyti kaip tamsaus šešėlio ratas, iš tolo supantis regos nervo diską (VIII pav.), staphyloma posticum verum.Pigmentinio epitelio tokiose akyse mažai, gerai matyti gyslainės kraujagyslės.Didelė trumparegystė sukelia degeneracinius gyslainės pakitimus, kurie pasiekia ir geltonosios dėmės sritį. Jie matyti kaip balti plotai, kurių ribos yra ryškios. Tinklainėje dažnai atsiranda kraujosruvos, ypač geltonosios dėmės srityje. Jų vietoje susidaro grubios pigmentinės dėmės, vaidinamos Fuchso dėmėmis, macula nigra Fuchsi (VIII pav.). Dėl šių pakitimų labai blogėja regėjimas. Trumparegėse akyse gana dažna periferinė tinklainės degeneracija, sukelianti nuo menkiausios traumos (kosulio, čiaudulio, staiga pasilenkus, sunkiai ką nors pakėlus, gimdant) arba spontaninę, sunkiausią trumparegystės komplikaciją — tinklainės  atšoką, ablatio retinae.Regėjimas blogėja ir dėl stiklakūnio drumsčių jam atšokus bei dėl besiformuojančios komplikuotos kataraktos.Korekcija. Trumparegystė koreguojama įgaubtais sferiniais stiklais. Akiniai turi būti parenkami akomodacijos paralyžiaus (cikloplegijos) sąlygomis, nes tarp vaikų ir jaunų žmonių dėl labai stiprios konnvergencijos sustiprėja ir akomodacija, todėl jų trumparegystė dažnai gali būti ne­tikra (pseudomiopija arba akomodacijos spazmas). Kad neperkoreguotume trumparegystės, t. y., kad trumparegės akies nepadarytume toliarege, skiriamas pats silpniausias įgaubtas stiklas, per kurį geriau­siai matyti. Regėjimo aštrumas su akiniais turi būti ne daugiau kaip 0,7—0,8. Jei trumparegystė silpna, akiniai skiriami tik žiūrėti į tolį. Esant vidutinei ir (ypač!) didelei trumparegystei, akinius reikia nešioti visą lai­ką. Jei skaitant su akiniais jaučiamas diskomfortas, skiriama antroji (1,0—3,0 D silpnesnių) akinių pora arba bifokiniai stiklai.Trumparegiai su vidutine ir didele refrakcijos yda yra atpratę naudotis akomodacija. Užsidėję ydą gerai koreguojančius akinius ir žiūrėdami į arti esančius daiktus, jie turi akomoduoti kaip ir žmonės su taisyklinga refrakcija. Trumparegių akių su akiniais tinklainėje sumažėja daiktų dy­dis, pasikeičia jų padėtis. Jei akiniai trumparegiui pirmą kartą skiriami vy­resniame amžiuje, jis neteisingai vertina daiktų atstumą nuo akių, jų dydį ir formą — laiptai atrodo aukščiau arba žemiau negu yra, tiesios linijos — išgaubtos. Tai veikia žmonių psichiką, jie atsisako nešioti akinius, many­dami, kad šie blogai pritaikyti. Reikia žmogui išaiškinti, kaip įprasti prie akinių, o kartais, kad būtų lengviau priprasti, skirti silpnesnius stiklus ir pamažu, kas 3—4 mėnesiai didinant jų stiprumą, pasiekti reikiamą.Jei su akiniais nepavyksta regėjimo koreguoti iki 0,4—0,5, reikėtų pabandyti kontaktines linzes. Trumparegiams kontaktinės linzės dažnai duoda geresnį efektą nei akiniai.Senatvinės toliaregystės atveju trumparegiui taip pat skiriamos dvi po­ros akinių — stipresni, išlyginantys trumparegystę žiūrėti į tolį, ir silpnesni — žiūrėti į arti esančius daiktus. 50—60 metų amžiaus trumparegiai su silpna refrakcijos yda, norėdami matyti iš arti, turi nešioti išgaubtus, tik silpnesnius stiklus negu žmonės, kurie refrakcijos ydos neturi.Trumparegius su silpna ir vidutine refrakcijos yda okulistas turėtų tirti vieną kartą, su didele yda — du kartus per metus.Trumparegių akies dugną būtinai reikia apžiūrėti maksi­maliai išplėtus vyzdį, kad būtų laiku nustatyta periferinė tinklainės degeneracija ir imtasi profilaktikos priemonių (lazerkoaguliacijos), kad neatšoktų tinklainė.Gydymas. Silpnos trumparegystės gydyti nereikia. Būtina normali korekcija. Reikia pašalinti akomodacijos spazmą, jei jis yra. Rekomen­duojami specialūs pratimai krumplyno raumeniui stiprinti.Didelės trumparegystės komplikacijų profilaktikai skiriamas medi­kamentinis gydymas. Tai audinių preparatai — FiBS,  alijošiaus ekstraktas, stiklakūnis; hemoragijų profilaktikai — kalcio preparatai, askorbininė rūgštis, askorutinas; bendram organizmo stiprinimui — vitaminai A, B2, E, P, K.Tinklainės mitybai gerinti skiriami ATF, trentalis, nikotininė rūgštis po 0,2 ml po jungine.Per metus skiriami vienas ar du gydymo kursai. Tačiau visos pasiūly­tos priemonės nesulaiko trumparegystės progresavimo ir jos komplikacijų formavimosi. Tinklainės atšoka ir komplikuota katarakta gydomos chirurgiškai.Chirurginis trumparegystės gydymas kol kas nėra plačiai taikomas. Dirbama dviem kryptimis:

  • sutvirtinamas užpakalinis akies segmentas;
  • sumažinama akies laužiamoji galia.
Užpakaliniam akies segmentui sutvirtinti į užpakalini akies polių pra­vedama ir po to pritvirtinama prie odenos (netoli limbo) autofascija, homosklera ar kiti audiniai. Bandoma suleisti už akies skystą, greit kietėjančią plastmasę. Jai sukietėjus, akies obuolys apgaubiamas tarsi šarvu, ku­ris, manoma, turi sulaikyti tolesnį užpakalinio poliaus tempimąsi.XIX a. buvo pasiūlyta šalinti iš trumparegių akių lęšiuką. Vėliau dėl gausių pooperacinių komplikacijų nuo šios operacijos atsisakyta.Sumažinti akies laužiamąją galią bandoma darant ragenos paviršiuje daug įpjovimų (52 pav., a, b) — keratotomija. Jiems randėjant, plokš-tėja ragena ir kartu sumažėja jos laužiamoji galia.Trumparegystės profilaktikai labai svarbu anksti nustatyti pseudomiopiją ir ją gydyti, kad nepereitų į tikrąją. Tam reikia masiškai profi­laktiškai tikrinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus.Labai svarbu higieninės sąlygos. Mokyklose klasės turi būti gerai apš­viestos, namuose darbo vieta įrengta taip, kad šviesa kristų iš kairės pusės. Skaityti reikia ne arčiau kaip 30 cm nuo akių atstumu, suolai turi būti pritaikyti moksleivių ūgiui. Skaitant kas 40—50 min. daryti 10 min, pertrauką.Svarbu ir taisyklingas dienos režimas, geras maistas. Būtina gydyti bendras ligas, grūdinti organizmą.Trumparegiams su didele refrakcijos yda svarbu pasirinkti tinkamą profesiją. Reikia vengti labai staigių kūno judesių, šuolių, darbų, kai rei­kia dažnai lankstytis, kilnoti sunkius daiktus. Jiems ribojamos sportinės pratybos. Rekomenduojamos sporto šakos: plaukymas (be šuolių nuo tra­mplino), slidinėjimas, bėgimas (be kliūčių).

Norint ištaisyti įvairias refrakcijos ydas, reikia korekcinių akinių. Jų stiklai gali būti sferiniai, cilindriniai, sferocilindriniai ir prizminiai.Sferiniai stiklai naudojami hipermetropijos (toliaregystės) ir mio­pijos (trumparegystės) korekcijai. Toliaregystei koreguoti reikia abipus išgaubtų, convex, sferinių stiklų (45 pav., a, b, c). Pagal dviejų prizmių, suglaustų savo pagrindais, principą tokie stiklai per juos perėjusius spin­dulius suglaudžia. Suglaudžiantys stiklai vadinami teigiamais (pliusi­niais) ir žymimi pliuso ( + ) ženklu.Trumparegystei ištaisyti naudojami abipus įgaubti, concav, stiklai (45 pav., d, e, f), kurie pagal dviejų prizmių, suglaustų savo viršūnėmis, principą per juos perėjusius spindulius paskleidžia (46 pav., a, b). Spindulius paskleidžiantys stiklai vadinami neigiamais (minusiniais) ir žymimi minuso (—) ženklu.Paprastam astigmatizmui ištaisyti naudojami sklaidantys ir suglauddžiantys cilindriniai stiklai (47 pav.). Cilindriniai stiklai turi savybę laužti spindulius tik statmena stiklo ašiai kryptimi.Norint ištaisyti sudėtingą ir mišrų astigmatizmą, naudojami kombi­nuoti sferocilindriniai stiklai.Prizminiai stiklai naudojami sutrikus akių raumenų pusiausvy­rai. Jų tikslas yra padėti fuzijai arba abiakiam regėjimui. Jie gali būti derinami su įvairaus gaubtumo sferiniais stiklais.Kai tuo pačiu metu reikia akinių žiūrėti į tolį ir į arti esančius daiktus, siūlomi bifokiniai stiklai — juose viršutinė, vienaip laužianti spindulius stiklo dalis skirta žiūrėti į tolį, kitaip laužianti, apatinė — į artimus daiktus (48 pav.). Dabar jau ga­minami ir trifokiniai stiklai. Juose tarp stiklo toli ir arti esan­tiems daiktams matyti yra kitas stiklas, pritaikytas tarpiniam at­stumui (49 pav.).

267_smallAkinių parinkimui yra gaminami stiklų rinkiniai, kuriuose poriniai, pliusiniai ir minusiniai, sferiniai ir cilindriniai stiklai išdėstyti jų laužia­mosios galios didėjimo tvarka: sferiniai nuo 0,25 iki 20,0 D, cilindriniai — nuo 0,25 iki 6,0 D.Stiklų rinkiniui priklauso ir bandomieji rėmeliai (53 pav.), į ku­riuos galima iš karto sudėti kelis stiklus, ir jeigu naudojamas cilindrinis stiklas — jį įdėti. Išrašant receptą akiniams nurodoma, koks ir kokio stiprumo stiklas (sferinis ar cilindrinis, teigiamas ar neigiamas) skiriamas kiekvienai akiai atskirai. Recepte taip pat reikia nurodyti atstumą tarp vyzdžių centrų, distantia pupillarum, Dp, milimetrais. Jis matuojamas paprasta liniuote ar specialiai tam skirtais prietaisais. Nulinę liniuotės padalą rei­kia dėti prie vieno vyzdžio išorinio krašto ir žiūrėti, ties kuria padala yra kitos akies vyzdžio vidinis kraštas. Tiriamasis tuo metu turi žiūrėti tiesiai prieš save. Atstumas tarp vyzdžių centrų labai svarbus, norint tei­singai centruoti stiklus.Skiriant cilindrinius ar sferocilindrinius stiklus, būtina nurodyti, kaip reikia įdėti cilindrinio stiklo ašį, — tuomet naudojamasi TABO (Technische Anstalt für Brille der Optik) schema (54 pav.).Akinių stiklo stiprumas ir rūšis nustatomi specialiais prietaisais — dioptrimetrais. Kai neturime dioptrimetro, nustatyti, ar stiklas yra suglaudžiantis, ar paskleidžiantis spindulius, galime taip: laikome nežinomą akinių stiklą 20 cm atstumu nuo savo akių, ir judindami jį į kairę ir į deši­nę žiūrime, kas darosi su lango rėmais. Jeigu jie stovi vietoje, vadinasi, turime plokščią, arba neutralų, stiklą, jei lango rėmai juda ir jų judėjimas sutampa su stiklo judėjimo kryptimi, turime įgaubtą — minusinį — stiklą, jei lango rėmai juda priešinga kryptimi negu stiklas, jis yra išgaubtas — pliu­sinis.

268_smallKai akiniai mažai pagerina regėjimo aštrumą, bandomos kontaktinės lin­zės (lęšiai).Parodymai kontaktinių linzių naudojimui yra:

  • medicininiai: di­delė trumparegystė, miopinis (trumparegių) astigmatizmas, keratokonusas, didelė anizometropija, aniridija, afakija;
  • profesiniai: sportininkams, aktoriams;
  • kosmetiniai.
Kontaktinės linzės gaminamos iš plastmasės ir dedamos tiesiai ant ragenos. Ant ragenos jas laiko ašarų plėvelės molekulinė trauka. Kontaktinės linzės gali būti kietos ir minkštos. Kietos kontaktinės linzės indi­vidualiai gaminamos specialiose laboratorijose kiekvienai akiai atskirai. Minkštos kontaktinės linzės tik parenkamos iš pramoniniu būdu pagamin­tų. Prie minkštų kontaktinių linzių lengviau įprasti, tačiau jos elastingos ir išsigaubia pagal ragenos formą, todėl visai netinka didesnio kaip 1,5 D astigmatizmo, keratokonuso atveju.Kontaktinė linzė — tai svetimkūnis, kuris dedamas ant ragenos. Daž­niausiai jos nešiojamos 4—8 val. per parą. Kontaktinės linzės, jas užsidedant bei nusiimant, taip pat per ilgai laikant ant akies, gali sukelti kompli­kacijų. Tai ragenos erozijos, kurios kartais komplikuojasi keratitu ar rage­nos opa.Minkštos kontaktinės linzės naudojamos ir gydymui. Gerą efektą jos duoda kaip akies „tvarstis“ nudegus akis, esant akių pūslelinei ir kitiems ragenos pakenkimams.

2015 © Akių klinika „Lirema“

Registracija vizitui

captcha
×

Klausimas specialistui

captcha
×

Anketa dėl regėjimo korekcijos galimybės įvertinimo


Medicininė informacija

Prašome trumpai apibūdinkite savo sveikatos būklę.

Ar naudojatės akiniais / kontaktiniais lęšiais? *
 Akiniais Kontaktiniais lęšiais Nesinaudoju
Jei nešiojate akinius, kokiam tikslui tai darote?
 Skaitymui Žiūrint į tolį Nešioju visada
Ar žinote savo akinių ir/ar kontaktinių lęšių stiprumą dioptrijomis, kitus recepto duomenis? *
Ar šiuo metu naudojate bet-kokius vaistus, tabletes, lašus? *
Ar esate turėję operacijų, kokių? *
Alergijos / kiti svarbūs medicininiai faktai *
Ar šiuo metu laukiatės / maitinate kūdikį?
 Taip Ne

Konsultacija dėl regėjimo korekcijos galimybės

Išanalizavus Jūsų anketos duomenis suteiksime preliminarią informaciją apie geriausią regėjimo korekcijos būdą. Jei pageidaujate tikslaus įvertinimo, kviečiame apsilankyti.

Pageidaujama konsultacijos data
Pageidaujama operacijos data

Vizito metu užtruksite apie valandą. Prireikus plėsime vyzdžius, todėl iki vakaro negalėsite vairuoti, skaityti.

Pastabos / pageidavimai / komentarai
captcha
×