#
Didžiausias akių
chirurgijos klinikų
tinklas Lietuvoje

Akių traumos

Apie
Akiduobės traumos
Akies obuolio pažaidos
Akies obuolio sumušimai be fibrozinio dangalo plyšimo
Akies obuolio sumušimai su fibrozinio dangalo plyšimu
Nekiauriniai akies obuolio sužeidimai
Kiauriniai akies obuolio sužeidimai
Akikrislių diagnostika ir lokalizacija
Akies metalozė
Dvigubi akies obuolio sužeidimai
Akies obuolio sutraiškymas
Akies obuolio kiautinių sužeidimų komplikacijos
Trauminis uogenos uždegimas
Simpatinė oftalmija
Akių nudegimai

Regos organo traumos sudaro 15—20% visos akių patologijos. Akių pažeidimus galima suskirstyti į pramoninius, žemės ūkio, buities ir vaikų traumas. Reikėtų išskirti kovines (karo) traumas. Kiekviena traumos rūšis turi savo ypatumus. Pramoninės traumos įvyksta pažeidus akį metalo skeveldromis, drožlėmis, stiklo šu­kėmis. Žemdirbių akių traumos panašios į pramonines traumas, ta­čiau kai kurios žemės ūkio traumos yra specifinės (karvė įduria ragu, akis pažeidžiama botagu ir kt.). Labai įvairios buitinės traumos (akis suža­lojama žirklėmis, adata, peiliu, stiklu, lazda ir kt.).

Vaikų akių traumos turi daug specifinių bruožų. Daugiausia vaikai susižeidžia žaisdami ir išdykaudami (šaudydami lanku, svaidydami akmenis, sniego gniūžtes, sprogdindami įvairius sprogmenis ir kt.).

Kovinėms (karo) traumoms būdingi sunkūs akių (dažniausiai abiejų) pažeidimai, į akis ar jų priedus patekę svetimkūniai (dažniausiai nemagnetiniai). Sprogimo metu dažniausiai pažeidžiamos ne tik akys, bet ir veidas arba kitos kūno vietos. Kovinės traumos dažnai būna kombi­nuotos (pavyzdžiui, terminis ir mechaninis, mechaninis ir radiacinis pažeidimai ir kt.).

Akių traumos skirstomos:

  • mechaninės (sumušimai, nekiaurinės ir kiaurinės žaizdos);
  • cheminės terminės, spindulinės (nudegi­mai). Pagal lokalizaciją, traumos skirstomos: akiduobės; akies priedų (vokų, junginės, ašarų aparato);
  • akies obuolio. Pagal pa­kenkimo sunkumo laipsnį traumos gali būti: lengvos, vidutinės, sunkios,  labai sunkios.

Akiduobės traumų taip pat gali būti įvairių. Pažeidimai, kurie įvyksta sumušus akiduobę (smūgis sunkiu daiktu, sprogimas, susimušimas griū­nant ir t. t.) arba sužeidus (šautinės, durtinės žaizdos), vadinami tiesioginėmis traumomis, o tokios traumos, kurios plinta nuo aplinkinių veido ar kaukolės sričių — netiesioginėmis traumomis.Reikia atskirai aprašyti:1) akiduobės minkštųjų audinių 2) akiduobės kaulų pažeidimus.Akiduobės minkštųjų audinių pažeidimaiJie dažniausiai būna vei­kiant žalojančiam faktoriui iš priekio, kartu sužeidus akies obuolį ir vokus:a) Akiduobės kraujosruva. Tai akiduobės tiesioginio pažeidimo padarinys. Kraujas išstumia akies obuolį, egzophthalmus, ir gali patekti į vokus ir po jungine.b) Akiduobės svetimkūniai. Dažniausiai būna metaliniai (nu­lūžęs peilio gabalėlis, viela, kulka, šratai, sprogmenų skeveldros ir kt.). Tokius svetimkūnius nesunku diagnozuoti rentgenologiškai. Pasitaiko medinių bei plastmasinių svetimkūnių. Juos galima nustatyti sužinojus traumos aplinkybes arba pagal ilgai negyjančias fistules.c) Akies judinamųjų raumenų pažeidimas. Jis pasireiškia raumenų paralyžiumi, t. y. sutrinka akies obuolio judesiai.d) Regos nervo pažeidimas. Visiškai nutrūkus regos nervui, akis staiga apanka, tačiau išlieka netiesioginė vyzdžio reakcija į šviesą.e) Akies obuolio trauminis išnirimas. Akis išversta iš akiduo­bės ir yra prieš vokų plyšį. Ji dar laikosi ant regos nervo ir vieno kito raumens. Toks pažeidimas dažniausiai įvyksta tada, kai žalojantis daiktas įsminga iš akiduobės lateralinės pusės.f) Trauminė akies obuolio enukleacija. Tuomet akies obuolys yra atplėštas nuo regos nervo ir raumenų, akiduobė — tuščia. Toks pa­žeidimas gali būti, kai žmogui įspiria arklys, po autoavarijos, sprogimo. Psichiniai ligoniai gali patys sau išplėšti akies obuolį.2. Akiduobės kaulų pažeidimai. Akiduobės kaulai gali lūžti stipriai sumušus, šovus į smilkinį arba sužeidus akiduobę sprogmenų skeveldro­mis. Tokiais atvejais dažniausiai pažeidžiamas ir regos nervas. Jis plyšta, suspaudžiamas kanale ar atitrūksta nuo akies obuolio. Dažniausiai atsiranda didelė kraujosruva akiduobėje, egzoftalmas. Akiduobės kaulų lūžio simptomatika yra labai įvairi ir priklauso nuo daugelio faktorių (kraujosruvų, lūžusių kaulų dislokacijos, raumenų, regos nervo pažeidi­mo ir kt.).a) Akiduobės emfizema. Dažniausiai būna sumušus ir lūžus akytkaulio prienosinio ančio sienelei, kai oras patenka į akiduobės minkštuo­sius audinius. Tuomet akies obuolys būna išstumtas į priekį, paspaudus jis gali grįžti atgal. Jei oro yra ir vokuose, tai palpuojant jaučiama krepitacija.b) Trauminis enoftalmas ir egzoftalmas. Lūžus akiduobės kaulams, pasikeitus lūžusių kaulų padėčiai, akiduobės talpa gali padidėti arba sumažėti. Pirmuoju atveju akies obuolys pasislinks atgal, enophthalmus, antruoju — į priekį, exophthalmus.c) Akiduobės viršutinio plyšio sindromas. Šis sindromas atsiranda lūžus akiduobės viršutinės sienos kaulams prie šios sienos vir­šūnės. Pažeidžiami akies obuolio judinamieji nervai, trišakio nervo pirmoji šaka ir akiduobės vena. Akies obuolys būna nejudrus, ragenos trofika — sutrikusi. Greitai atsiranda neuroparalyžinis keratitas.d) Abiejų akiduobių sužeidimai. Jie dažniausiai būna šautiniai, kai kulka arba skeveldra pataiko į lateralinę akiduobės sienelę ir sulaužo­mi abiejų akiduobių kaulai. Jeigu žaizdos kanalas eina arti akiduobės vir­šūnės, tai pažeidžiami abu regos nervai ir galvos smegenys.Sužeidus akiduobę gali būti pažeisti prienosiniai ančiai, dažnai ir akies obuolys, būna kiaurinių žaizdų ar net sutraiškomas akies obuolys.Akiduobės traumų dažniausios komplikacijos — flegmona ir osteomielitas.Akiduobės sužeidimų gydymasPirmiausia — chirurgiškai sutvarkyti žaizdą: pašalinti kaulų nuolaužas, sutraiškytus minkštuosius audinius ir svetimkūnius. Trauminis osteomielitas gydomas chirurgiškai: daromas pjūvis minkštuose audiniuose, pašalinami kaulų sekvestrai, aštriu šaukštu­ku išgrandomi pažeisti kaulai. Visuomet skiriama plataus veikimo spek­tro  antibiotikų.Akiduobės svetimkūnius gali prireikti pašalinti ir vėliau. Pagrindinės indikacijos šalinimui — tai uždegiminis procesas akiduobėje, skausmai, sumažintas akies obuolio judrumas, egzoftalmas.

Akies obuolio pažaidos suskirstomos taip:

  • sumušimai be fibrozinio dangalo plyšimo;
  • sumušimai su fibrozinio dangalo plyšimu;
  • nekiauriniai sužeidimai;
  • kiauriniai sužeidimai.
Akies obuolio sumušimas. Akies obuolys sumušamas, contusio bulbi oculi, didelės masės ir nedidelio judėjimo greičio daiktais: atšokusiais medžio, metalo gabaliukais, akmeniu, sniego gniūžte, kumščiu ir kt.Sumušimai būna tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai — tai tokie, kai žalojantis agentas tiesiogiai paveikia akies obuolį. Netiesioginiai akies obuolio sumušimai gali atsirasti nuo smūgio į aplinkines akies dalis ar smarkiai kūną sukrėtus arba suspaudus. Akis gali būti sumušta ir sprogus bombai oro smūgiu. Tokie sumušimai vadinami oro kontūzijomis. Dažniausiai sunkiai pažeidžiamos abi akys.

Sumušus akis, gali pakisti įvairios akies obuolio dalys. Todėl reikia apra­šyti šiuos pakitimus, laikantis anatominio principo.1) Junginės pakitimai. Būna nedidelių kraujosruvų.2) Ragenos pakitimai. Dažniausiai būna:

  • ragenos epitelio de­fektas;
  • ragenos drumstys;
  • descemeto membranos ply­šimai.
Ragenos epitelio defektaserosio cornea. Šis defektas atsiran­da dėl ragenos mikrotraumų (dulkių, smėlio, medžio šakų ir kt.).Klinika: akį skauda, ji ašaroja, bijo šviesos, atsiranda blefarospazmas. Erozijos vieta, užlašinus 1% fluoresceino tirpalu, nusidažo žalia spalva. Nedidelės erozijos epitelizuojasi per 3—4 dienas.Komplikacijos: trauminis keratitas, keratitis traumatica, arba ra­genos opa, ulcus corneae.Gydymas: dezinfekuojančių tirpalų instiliacijos, vitaminų lašai, šaltalankio aliejus.Ragenos drumstys. Jos atsiranda paburkus ragenai, kai pa­žeidžiamas endotelis ir Descemeto membrana ir priekinės kameros skys­tis patenka į rageną. Ragenos drumstys gali atsirasti sutrikus kraujotakai ir padidėjus akispūdžiui. Drumstys būna įvairiausių formų — verpstės, žiedo, apvalios ir kt.Gydymas: dehidratacija.Descemeto membranos plyšimai. Jie yra vertikalių ir įstri­žų linijų formos. Vėliau gali atsirasti netaisyklingas astigmatizmas ir ragenos ektazija. Astigmatizmas koreguojamas kontaktinėmis linzėmis.3) Priekinės kameros pakitimai. Dažniausiai pasitaiko:
  • kraujosruva priekinėje kameroje, hyphaema;
  • priekinės kameros gylio pakitimai.
Kraujosruva priekinėje kamerojehyphaema. Kraujas į priekinę kamerą patenka pažeidus rainelę, krumplyną ir plyšus Šlemo ka­nalui. Esant nedidelėms kraujosruvoms, priekinės kameros skystis opalescuoja, o eritrocitai nusėda ant užpakalinio ragenos paviršiaus apačioje, išsidėstydami trikampiu, kurio smailusis galas atsuktas į ragenos centrą. Dažniausiai būna dalinės hifemos, rečiau — pilnos. Dalinės hifemos uži­ma apatinę kameros dalį (LXXXVIII pav.), o skystis virš jų būna drumstas.Gydymas. Skirti diakarbą per os, leisti į veną 10% natrio chlorido tirpalą, gerti askorbininę rūgštį arba askorutiną, kartais  fibrinolitikus sušvirkščiame parabulbariai. Dažniausiai hifema rezorbuojasi per 4—6 dienas. Nepatartina naudoti midriatikų, nes gali atsirasti antrinė hifema. Kartais ji ilgai nesirezorbuoja, dažniausiai — dėl akies hipertenzijos. Tuomet taikomas chirurginis gydymas: ragenos paracentezė limbo srityje ir plaunama priekinė kamera. Ilgai egzistuojant hifemai, ragena gali persi­sunkti krauju, imbibitio corneae, tuomet sumažėja regos aštrumas. Kraujas ragenoje ilgai nesirezorbuoja. b) Priekinės kameros gylio pakitimai. Priekinė kamera gali gilėti, seklėti, pasidaryti nevienodo gylio. Visa tai dažniausiai priklauso nuo  lęšiuko  padėties  pakitimų.4) Rainelės ir vyzdžio pakitimai. Dažniausiai būna tokie pakitimai:
  • rainelės atplyšimas nuo šaknies, iridodialysis;
  • rainelės vyzdinio krašto plyšiai;
  • rainelės spalvos pakitimai;
  • vyz­džio formos pakitimai;
  • vyzdžio skersmens pakitimai.
Rainelės atplyšimas nuo šakniesiridodialysis. Rainelės šaknis yra plona, todėl sumušus akį, ji neretai plyšta. Dažniausiai pasitai­ko dalinė iridodializė, rečiau — pilna, aniridia traumatica. Esant dalinei iridodializei, rainelės periferijoje matyti jos defektas (LXXXVIII pav.) — netaisyklingos formos vyzdys. Jeigu optinės terpės skaidrios, tai praei­nančioje šviesoje akies dugno refleksas matyti ir vyzdžio, ir šaknies atplyšimo vietoje. Gali būti monokulinis dvejinimasis.Rainelės vyzdinio krašto plyšiai. Matyti defektai rainelės vyzdiniame krašte (LXXXVIII pav.). Gali būti pažeistas vyzdį siauri­nantis  raumuo.  Vyzdys — platus.Rainelės spalvos pakitimai. Rainelės spalva keičiasi esant trauminiam iritui ar iridociklitui, o kai yra kraujosruva, — rainelė darosi tamsesnė. Tai gerai pastebima šviesiose rainelėse.Vyzdžio formos pakitimai. Vyzdys gali būti ovalo, kriaušės, poligonalinės formos. Jei rainelėje nėra anatominių pakitimų, tai mano­ma, kad vyzdžio forma keičiasi dėl krumplyno pažeidimo. Vyzdys būna netaisyklingas ir dėl užpakalinių sinechijų (iridociklito, hifemos).Vyzdžio skersmens pakitimai. Trauminis vyzdžio susiaurėjimas, miosis, būna retai, išsiplėtimas, midriasis, — dažnas reiškinys. Miozė gali būti dėl akomodacijos spazmo, padidėjus kraujospūdžiui rainelės kraujagyslėse ar vegetacinės distonijos, midriazė — dėl akomoda­cijos paralyžiaus.5) Krumplyno pakitimai. Dažniausiai aptinkami tokie pakitimai:
  • Akomodacijos paralyžius. Po kraujosruvų į krumplyną gali atsirasti akomodacijos paralyžius. Vyzdys platus, ligonis blogai mato iš arti, akomodacijos nėra.
  • Akomodacijos spazmas. Būna nedažnai. Vyzdys siauras. Pablogėja regėjimas į tolį.
  • Trauminė trumparegystė. Esant didelei kraujosruvai, krumplynas išburksta.  Sumažėja jo skersmuo, lęšiuko raištis atsipalaiduoja, lęšiukas išsigaubia. Atrodo, kad įvyko akomodacijos spazmas. Tačiau iš tikrųjų spazmo nėra, o yra trauminė trumparegystė, kuri praeina mažėjant krumplyno paburkimui.
  • Krumplyno plyšimai. Dėl sumušimų krumplynas gali atplyšti nuo savo prisitvirtinimo vietos, ciklodialysis, arba įplyšti kitose vietose. Tuomet kraujas pateks į stiklakūnį.
6) Lęšiuko pakitimai. Dažniausiai pasitaiko:
    • Lęšiuko drumstiscataracta. Jis drumstėja plyšus kapsulei ir patekus kameros skysčiui į lęšiuką, arba nuo baltymų koaguliacijos, kuri įvyksta sumušus akį. Kataraktų formos — labai įvairios. Gali būti priekinės ir užpakalinės subkapsulinės, priekinės ir užpakalinės (žvaigž­dės formos) žievinės kataraktos. Jos gali būti dalinės ir pilnos, stacionari­nės ir progresuojančios. Kartais po sumušimo priekiniame lęšiuko paviršiuje atsiranda žiedo pavidalo drumstis — Fosijaus katarakta. Ji susi­deda iš pigmento krislelių, atitrūkusių nuo rainelės pigmentinio epitelio ir prilipusių prie lęšiuko kapsulės. Ši katarakta išnyksta negydoma.
Gydymas. Jei regos aštrumas geras, kataraktos gydyti nereikia. Kitais atvejais — gydymas chirurginis — daroma kataraktos ekstrak­cija, rečiau — optinė iridektomija.
  • Lęšiuko padėties pakitimai. Akies obuolio sumušimų at­veju, kai pažeidžiamas lęšiuko raištis, gali būti: 1) nepilnas lęšiuko išnirimas, subluxatio lentis  2) pilnas lęšiuko išnirimas, luxatio lentis.
Nepilnas lęšiuko išnirimas. Simptomatika priklausys nuo lę­šiuko dislokacijos laipsnio. Esant didelei dislokacijai, lęšiuko ekvatorius atsidurs vyzdžio srityje (LIII pav.). Tuomet sumažėja regos aštrumas, gali būti monokulinis dvejinimasis, refrakcija sustiprėja. Priekinė kamera būna netolygi, seklesnė į dislokacijos pusę. Priešingoje dislokacijai pusėje, ligo­niui vartant akį, galima pastebėti drebančią rainelę, iridodonesis. Tiriant praeinančioje šviesoje vyzdžio srityje matyti lęšiuko ekvatorius — tamsi lanko formos juosta. Akies dugnas atrodo dvigubas, nes dalis spindulių eina pro belęšę sritį, kita dalis — pro lęšiuką. Dažnai būna stiklakūnio išvarža į priekinę kamerą.Esant nedidelei dislokacijai, lęšiuko ekvatorius yra už rainelės ir jo nematyti vyzdžio srityje. Diagnozei nustatyti labai svarbūs simptomai yra drebanti rainelė ir nevienodo gylio priekinė kamera (gilesnė — priešingai dislokacijos krypčiai).Lęšiuko dalinio išnirimo atvejais dažna komplikacija yra antrinė glaukoma.Gydymas: dažniausiai chirurginis — pašalinti lęšiuką. Jei akispūdis normalus ir dislokacija nedidelė, tokius ligonius galima ir neoperuoti, tačiau juos reikia stebėti, nes antrinė glaukoma gali atsirasti vėliau.Pilnas lęšiuko išnirimas. Sumušus akies obuolį, lęšiukas gali išnirti į priekinę kamerą, į stiklakūnį ir po jungine (jei yra subkonjunktyvinis odenos plyšimas).Lęšiukui išnirus į priekinę kamerą, sumažėja regos aštrumas, labai skauda akį. Priekinė kamera gili, joje matyti lęšiukas, kuris atrodo kaip gelsvas alyvos lašas. Išniręs lęšiukas blokuoja vyzdį ir priekinės kameros kampą. Sutrinka akies vidaus skysčių apytaka. Prasideda ūmus antrinės glaukomos priepuolis.Gydymas: chirurginis urgentinis — pašalinti lęšiuką iš priekinės kameros.Lęšiukui išnirus į stiklakūnį, sumažėja regos aštrumas, susilp­nėja refrakcija. Priekinė kamera gili, yra iridodonezė. Biomikroskopuojant nematyti lęšiuko optinio pjūvio. Oftalmoskopuojant lęšiukas matyti apatinėje akies dugno dalyje. Komplikacijos: antrinė glaukoma ir iridociklitas.Gydymas: jei nėra komplikacijų, paprastai negydoma, tačiau ligonį reikia stebėti. Esant komplikacijoms, gydyti chirurgiškai, pašalinti lęšiu­ką iš stiklakūnio. Operacijos išeitys regos funkcijų požiūriu dažnai būna blogos.Lęšiukas po jungine gali išnirti tuomet, kai sumušimo metu plyšta odena, o junginė lieka nepažeista. Regos aštrumas sumažėja, priekinė kamera gili, yra iridodonezė. Vyzdys netaisyklingos formos ir dislokuotas į odenos plyšio pusę. Išnirimo vietoje junginė būna pakilusi. Labai svarbus simptomas yra akies hipotonija ir lokalus skausmas palpuojant akies obuo­lį lęšiuko išnirimo projekcijoje.Gydymas: chirurginis urgentinis — šalinti išnirusį lęšiuką per jun­ginės pjūvį ir užsiūti odeną.7. Stiklakūnio pakitimai. Sumušus akies obuolį, stiklakūnyje gali atsirasti kraujosruva, haemophthalmus. Kraujas į stiklakūnį patenka iš krumplyno ar tinklainės kraujagyslių. Kraujosruva gali būti dalinė ar pilna. Jei kraujosruva dalinė, praeinančioje šviesoje akies dugno rožinio reflekso fone matyti tamsios drumstys, ypač intensyvios apatinėje dugno dalyje. Esant pilnai kraujosruvai, būna tokie simptomai: labai mažas regos aštrumas, nėra akies dugno reflekso tiriant praeinančioje šviesoje, rožinis refleksas iš stiklakūnio tiriant židininiu apšvietimu.Gydymas: gali būti konservatyvus ir chirurginis. Taikomas, vikazolis, dicinonas, askorutinas, po kelių dienų — rezorbcinė terapija (10% natrio chlorido tirpalas, diakarbas), fermentiniai preparatai (fibrinolizinas, kolalizinas, lidazė, papainas). Kraujo rezorbciją skatina autochemoterapija, hemodezas, ultragarso ir lazerio terapija. Konservatyvus gydymas dažniausiai būna efektyvus, jei kraujosruva dalinė. Pilnos kraujosruvos atvejais po konservatyvaus gydymo lieka intensyvių stiklakūnio drumsčių, vitreoretinalinių sąaugų, proliferuojantis retinitas. Vėliau gali atsiras­ti trakcinė tinklainės atšoka. Esant intensyvioms stiklakūnio drumstims, taikomas chirurginis gydymas — pašalinamas drumstas stiklakūnis (vitrektomija). Vietoj pašalinto stiklakūnio, į akies vidų įvedami jo pakaita­lai — izotoninis natrio chlorido tirpalas, ligonio cerebrospinalinis skystis, ar sintetiniai klampūs preparatai — luronitas, chonsuridas ir kt.8. Tinklainės pakitimai. Po akies obuolio sumušimų tinklainėje daž­nai būna tokių pakitimų:
  • tinklainės sutrenkimas. Sumušus akies obuolį, iš pradžių kraujagyslės spazmuoja, vėliau kapiliarai išsiplečia ir tinklainė išburksta. Tada akies dugne matyti rusvai balkšvas arba baltas plotas. Tai Berlino drumstis, kuri gali būti bet kurioje akies dugno vietoje. Tinklainės pažeidi­mo vietoje gali atsirasti jos distrofija.Gydymas: natrio chlorido hipertoninis tirpalas į veną, diakarbas, askorutinas.
  • tinklainės kraujosruvos. Jos atsiranda tuomet, kai pažeidžia­mos tinklainės kraujagyslės ir dažniausiai būna geltonosios dėmės srityje, šalia jos arba netoli regos nervo disko. Kraujosruvos panašios į įvairios formos raudonas dėmes. Tinklainės kraujosruvų pasekmės įvairios: taš­kinės kraujosruvos gali visiškai rezorbuotis, didelių kraujosruvų vietoje gali susiformuoti proliferuojantis retinitas, o vėliau — atšokti tinklainė. Dažniausiai bloga prognozė, esant kraujosruvai geltonojoje dėmėje.Gydymas: 10% natrio chlorido tirpalo injekcijos į veną, diakarbas, askorutinas, fibrinolitiniai preparatai, kortikosteroidai, dicinonas.
  • tinklainės plyšiai ir atšokimas. Dėl sumušimų tinklainė gali plyšti. Su tinklainės plyšiais yra susijęs jos atšokimas, ablatio retinae. Dažniausiai tinklainė atplyšta nuo dantytosios linijos — tinklainės dezinsercija ar priekinė dializė. Periferijoje matyti pailgas raudonas plotas — gyslainė. Atšokusios tinklainės vietoje akies dugnas yra balkšvas, paviršius nelygus, banguotas, kraujagyslės tamsiai raudonos, vingiuotos. Akių sumušimų metu gali plyšti geltonoji dėmė. Tuomet matyti raudonas, taisy­klingos apvalios formos plotas, kurio dydis nuo 0,25 iki 1,0 regos nervo skersmens.Gydymas: tinklainės atšoka gydoma chirurgiškai, tinklainės plyšiai (ypač geltonosios dėmės) — fotokoaguliacija.
9. Gyslainės pakitimai. Būna gyslainės plyšys. Plyšio vietoje visada yra kraujosruva, todėl iš pradžių plyšio nematyti. Kai kraujosruva rezor­buojasi, oftalmoskopuojant matyti baltų linijų ar pusmėnulių formos plotai. Jeigu gyslainės plyšys yra geltonosios dėmės srityje, tai prognozė funkcijų požiūriu bloga. Kartais plyšio vietoje vėliau atsiranda prolife­ruojantis retinitas.Gydymas: reikia gydyti gyslainės kraujosruvas (taip pat kaip ir tinklainės).

Akies obuolio sumušimų atvejais, kai nepažeista junginė, dažniausiai plyšta odena, ruptura sclerae subconjunctivalisPlyšys dažnai prasideda Šlemo kanalo srityje ir tęsiasi ekvatoriaus link. Odena gali plyšti ir po akies obuolio išoriniais raumenimis. Svarbiausi subkonjunktyvalinių odenos plyšių simptomai — tai akies hipotonija, ribota volelio formos junginės chemozė, hifema, skausmas krumplyno srityje palpuojant akies obuolį. Kartais pro junginę matyti tamsi plyšio linija. Pro odenos plyšį lęšiukas gali išnirti po jungine (žr. ankstesnį skyrių).Gydymas: chirurginis, urgentinis. Prapjaunama junginė, odenos plyšys ir junginės pjūvis užsiuvami.

Tai tokie pažeidimai, kai sužalojami ne visi fibrozinio dan­galo sluoksniai. Gali būti ir junginės žaizdos  (nepažeidus odenos). Ragenos nekiaurinių žaizdų atvejais matyti ne visų rage­nos sluoksnių defektas.  Priekinė kamera būna normalaus gylio. Jei odenos sužeidimas nekiaurinis, tai matyti junginės žaizda ir  odenos defektas, nesiekiantis uogenos. Kartais svetimkūniai įstringa ragenoje ar junginėje, corpus alienum corneae et conjunctivae. Tokius svetimkūnius geriausia pamatyti biomikroskopuojant.Gydymas: jei junginės žaizda didelė, jos kraštai nesusiglaudę — gydymas chirurginis — užsiūti žaizdą. Junginės nedidelės žaizdos lygiais glaustais kraštais sugyja savaime. Ragenos nekiauriniai sužeidimai gydomi konservatyviai dezinfekuojančių tirpalų instiliacijomis. Jeigu ragena išsluoksniuota, atplyšę jos paviršutiniai sluoksniai, tai gydymas taip pat chirurginis — ragenos paviršutinių sluoksnių lopas prisiuvamas prie giliųjų sluoksnių. Ragenos ar junginės svetimkūniai šalinami specialiu ieties pavidalo peiliu ar injekcine adata. Skiriami ir dezinfekuojantys tirpalai instiliacijomis. Komplikacijos — keratitas, iridociklitas.

Tai tokie sužeidimai, kai sužalojami visi fibrozinio dangalo sluoks­niai.Pagal žaizdos lokalizaciją jie skirstomi taip:

  • ragenos, vulnus corneae perforans;
  • ragenos ir odenos, vulnus corneoscleralis per­forans;
  • odenos, vulnus sclerae perforans. Be to, kiauriniai sužeidimai gali būti dvigubi (yra įėjimo ir išėjimo angos), o pats sunkiausias kiaurinis sužeidimas — tai akies sutraiškymas.
Kiauriniai akies obuolio sužeidimai padaromi metalo, stiklo, plast­masės skeveldromis arba aštriais daiktais: peiliu, adata, yla ir kt. Skeveld­ra, sužeidusi akies obuolį, gali likti jo viduje bet kurioje vietoje. Tokie svetimkūniai vadinami akikrisliais, corpus alienum intraoculare. Tačiau svetimkūnis gali atsidurti ir akiduobėje, corpus alienum orbitae.1) Ragenos kiauriniai sužeidimai. Ligonis dažnai pasako, kad traumos metu iš akies ištekėjo „šiltas kraujas“. Iš tikrųjų, iš akies ištekėjo priekinės kameros skystis. Akį skauda. Būna mišri injekcija. Sumažėja regos aštrumas.Diagnozuoti ragenos kiaurinį sužeidimą nesunku tuomet, kai yra nors vienas absoliutus šio sužeidimo simptomas:
  • ragenos žaizdos kraštai nesusiglaudę;
  • žaizdoje įstrigusi rainelė (LXXXIX pav.);
  • žaiz­da su suglaustais kraštais, o biomikroskopuojant matyti, kad pažeisti visi ragenos sluoksniai;
  • akikrislis. Diagnostikai labai svarbūs yra priekinės kameros gylio pakitimai — išnykusi, sekli, nevienodo gylio priekinė ka­mera ir akies hipotonija.
Gydymas: urgentinis chirurginis — užsiūti žaizdą. Jei iškritusi, nesutraiškyta ir neinfekuota rainelė, tai ji reponuojama atgal, kitais atvejais — pažeistos rainelės dalis pašalinama (iridectomia). Jei yra lę­šiuko masių priekinėje kameroje, jas reikia išplauti. Priekinių sąaugų profilaktikai į priekinę kamerą sušvirkščiamas sterilus oras.2) Kiauriniai ragenos ir odenos sužeidimai. Jiems esant, yra ragenos kiaurinių žaizdų simptomai. Be to, matyti limbo ir odenos žaizda, kurios kraštai nesusiglaudę. Žaizdoje gali būti Įstrigę ar pro ją iškritę krumply­nas, gyslainė, stiklakūnis.Gydymas: urgentinis chirurginis — užsiūti žaizdą.3) Odenos kiauriniai sužeidimai. Šiais atvejais dažniausiai nebūna akies dirginių ir ne itin skauda. Matyti nesuglaustais kraštais žaizdą, pro kurią gali būti iškritusi gyslainė, krumplynas ar stiklakūnis. Priekinė kamera paprastai būna gili, akispūdis sumažėjęs.Gydymas: urgentinis chirurginis — užsiūti žaizdą.Jei yra kiaurinis akies obuolio sužeidimas, labai svarbu laiku ir kvali­fikuotai suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Tai padaryti turi mokėti visų specialybių gydytojai. Į sužeistąją akį sulašinami dezinfekuojantys tirpalai (Sol. Sulfacyli natrii 20%, Sol. Laevomycetini0,25% ar kt.), į rau­menis švirkščiama antitetaninio serumo ir antibiotikų. Užrišamos abi akys (binokulinis tvarstis), t. y. akims suteikiama ramybė, nes po tvarsčiais akys nejuda. Ligonis guldomas ant nugaros ir tokioje padėtyje skubiai vežamas į akių ligų kliniką.

Kiaurinių akies obuolio sužeidimų atvejais visada svarbu žinoti, ar yra svetimkūnis ir kurioje vietoje. Visi akikrisliai, ilgai būdami akyje, sukelia sunkius, negrįžtamus pakitimus, todėl svetimkūnius reikia šalinti urgentine tvarka. Smulkūs neinfekuoti akiduobės svetimkūniai dažniausiai jokių pakitimų nesukelia ir jų šalinti nereikia. Akikrislių lokalizacijai (vietai) nustatyti taikomas Kombergo-Baltino rentgenolokalizacijos metodas, naudojamas aliuminio Baltino protezas — indikatorius, kurio storis 0,5 mm, o gaubtumas atitinka odenos gaubtumą (94 pav.). Protezo-indikatoriaus centre yra anga, kurios skersmuo toks pat, kaip ir ragenos. Vidinėje indikatoriaus briaunoje 0,5 mm nuo krašto yra keturi švino taškai, išdėstyti statmenuose meridianuose. Akies obuolys nuskaus-rninamas, užlašinus, 0,25% dikaino tirpalo, ir protezas uždedamas taip, kad švininiai taškai būtų atitinkamai ties 12—3—6 ir 9 valandomis. Daromos dvi rentgenogramos — priekinė ir šoninė. Priekinėje rentgeno­gramoje nustatomas meridianas, kuriame yra akikrislis ir jo nuotolis nuo akies anatominės ašies (95 pav., a). Šoninėje rentgenogramoje nustatomas akikrislio nuotolis nuo limbo (95 pav., b)Akikrislio vietai nustaty­ti naudojamos schemos-matuoklės (96 pav.) ir speciali lentelė.Kartais akikrislis būna įstrigęs akies dangaluose, t. y. pasienio zo­noje. Tuomet akies matmenys nustatomi ultragarsu, nes schemos-matuoklės yra apskaičiuotos sche­minei akiai ir rentgenologiškai ne­galima tiksliai nustatyti, ar sve­timkūnis yra akyje, ar už jos.Smulkiems akikrisliams nustatyti priekinėje akies obuolio dalyje naudojama beskeletinė rentgeno­grafija pagal Fogtą.Gydymas: bet kokį akikrislį reikia pašalinti. Magnetinių savybių po­žiūriu akikrisliai būna magnetiniai ir nemagnetiniai. Magnetiniai akikrisliai šalinami pastoviu magnetu arba didžiuoju elektromagnetu, nemagnetiniai — specialiais pincetais. Akikrisliai iš akies šalinami trimis būdais diaskleraliniu, priekiniu netiesioginiu. Iš akies užpakali­nės dalies jie pašalinami diaskleraliniu būdu, t. y. per odenos pjūvį, iš prie­kinės atkarpos — priekiniu būdu, t. y. per limbo pjūvį. Tiesioginiu būdu, t. y. per svetimkūnio įėjimo angą, akikrislis pašalinamas tik tada, jei yra di­delė žaizda nesuglaustais kraštais. Kartais svetimkūnis įstringa skaidriame lęšiuke. Jei toks akikrislis yra magnetinis, jį reikia pašalinti, nors po to lęšiukas gali sudrumstėti. Nepašalinus metalinio svetimkūnio, atsiranda akies metalozė.

Dažniausiai akikrisliai būna geležiniai arba variniai. Ilgai būdami akies viduje, šie svetimkūniai sukelia sunkius negrįžtamus pakitimus. Tai susiję su šių akikrislių oksidacija, kurios produktai patenka į akies audinius. Gryna geležis ir varis pramonėje nenaudojami. Šių metalų lydiniuose būna kitų metalų priemaišų. Nežiūrint to, visi pakitimai akyje priklauso nuo geležies ir vario korozijos. Todėl dažniausiai būna dvi metalozių rūšys:1) siderozė, siderosis, dėl geležies poveikio ir 2) chalkozė, chalcosis, — dėl vario poveikio.1) Akies siderozė. Vykstant geležies korozijai, susidaro netirpus geležies oksidas (rūdys), kurio molekulės nusėda toje vietoje, kur įvyko reak­cija.Pirmieji siderozės simptomai atsiranda rainelėje. Rainelė įgyja rūdžių atspalvį. Ypač šis atspalvis ryškus pilkose ir žydrose rainelėse. Rudose rainelėse siderozė lieka ilgai nepastebėta. Tokiose akyse pirmieji siderozės reiškiniai pastebimi lęšiuko epitelyje, o vėliau ir kituose sluoksniuose. Lęšiuko epitelyje mažojo arterinio rainelės žiedo projekcijoje atsiranda disko formos rūdžių spalvos darinių, kurių skersmuo gali būti iki 1—2 mm. Šių dėmių išsidėstymas labai primena karolius. Vėliau atsiranda katarakta (XC pav.). Korneoskleralinė trabekulė įgyja rūdžių spalvą, sutrinka akies vidaus skysčių nutekėjimas, gali atsirasti antrinė glaukoma. Stiklakūnyje iš pradžių būna milinės destrukcijos židinių, o vėliau — kraujosruvų ir fibrozė. Akies dugne susidaro pigmentiniai židinukai, labai primenantys tinklainės pigmentinę distrofiją. Sumažėja adaptacija tamsai, siaurėja akiplotis (pirmiausia mėlynai spalvai, vėliau kitoms).Komplikacijos — antrinė glaukoma, tinklainės atšoka, recidyvuojantis iridociklitas.Gydymas: skiriamas 5% unitiolo tirpalas į raumenis, po jungine ir instiliacijomis, vitaminų terapija, taip pat kuo skubiau reikia pašalinti akikrislį.2) Akies chalkozė. Pirirneji pakitimai pastebimi lęšiuke. Tai „saulėgrąžos katarakta“. Vario junginiai kaupiasi lęšiuko epitelyje. Vyzdžio projekcijoje susidaro gelsvai žalsvas diskas, nuo kurio radialiai eina tokios pat spalvos lapelių formos stipinai. Korneoskleralinėje trabekulėje — žalsvai rusvi dariniai, stiklakūnyje — dribsnių pavidalo drumstys (vėliau fibrozė). Pakitimai akies dugne primena tinklainės pigmentinę distrofiją.Komplikacijos — antrinė glaukoma, tinklainės atšoka, iridocikli­tas.Gydymas: 10% natrio tiosulfato tirpalo instiliacijos, 5% unitiolo tirpalas,  pašalinti akikrislį.

Tai tokie kiauriniai akies obuolio sužeidimai, kai yra įėjimo ir išėjimo angos.Tokių sužeidimų diagnostikai svarbu atkreipti dėmesį į absoliučius simptomus:

  • įėjimo ir išėjimo angos priešpriešiais esančiose akies obuolio dalyse, arba oftalmoskopuojant matyti išėjimo anga;
  • kiaurinė akies obuolio žaizda ir retrobulbarinis svetimkūnis. Santykiniai simptomai — tai kiaurinė žaizda su egzoftalmu, su akies skausmu ją judi­nant, su akies užpakalinės dalies deformacija, su absoliučiu aklumu, prie­kinės kameros pagilėjimu. Jei yrą keli santykiniai simptomai, tai jų diag­nostinė vertė tokia pati kaip ir vieno absoliutaus simptomo. Gydymas — chirurginis.

Tai toks akies kiaurinis sužeidimas, kai dėl audinių defekto negalime su­siūti žaizdos kraštų, arba net susiuvus žaizdą ir pakeitus stiklakūnį nepa­vyksta atstatyti akies obuolio formos.Gydymas: pirminė akies obuolio enukleacija. Suprantama, kad nustatyti „akies obuolio sutraiškymo“ diagnozę yra labai atsakingas mo­mentas.Pooperaciniu periodu akies kiauriniai sužeidimai gydomi konservaty­viomis priemonėmis: antibiotikais ir sulfanilamidais, nespecifiniais prieš­uždegiminiais preparatais, midriatikais (rečiau miotikais), rezorbcine terapija (tarp jų ir fermentiniais preparatais).

Iš dažniausių komplikacijų minėtinos šios: trauminė katarakta, trau­minis uogenos uždėgimas, simpatinė oftalmija. Atsiminkite, kad intraokulinės kraujosruvos (hifema, hemoftalmas, tinklainės kraujosruvos) taip pat labai sunkina sužeistos akies būklę, o šių komplikacijų gydymas dažnai būna nesėkmingas.

Praktiškai kiekvienas akies obuolio kiaurinis sužeidimas komplikuojasi uogenos uždegimu. Dažniausiai uždegiminis procesas atsiranda priekinėje uogenos dalyje (iridociklitas). Skiriami tokie iridociklitai: serozinis (aseptinis), pūlinis ir fibrininisplastinis.Serozinis iridociklitasiridocyclitis serosa. Tai uogenos reakcija į trau­mą. Procesas dažniausiai prasideda praėjus 2—3 dienoms po kiaurinio sužeidimo. Skauda akį, būna mišri injekcija, precipitatų nedaug, prieki­nės kameros skystis dėl eksudato šiek tiek drumstėja, rainelė pilnakraujė, gali būti užpakalinės sinechijos (dažnai pavienės — pigmentinės).Gydymas: antibiotikai, nespecifiniai priešuždegiminiai preparatai (tarp jų — kortikosteroidai vietiškai), midriatikai. Prognozė — gera.Pūlinis iridociklitasiridocyclitis purulenta. Tai viena sunkiausių akies obuolio kiaurinių sužeidimų komplikacijų. Pūlingas procesas atsiranda todėl, kad į akies vidų patenka patogeninių mikroorganizmų.Praėjus 2—3 dienoms po traumos, akį pradeda labai skaudėti, atsiran­da mišri injekcija, priekinėje kameroje — pūlių, hypopion.Rainelės rel­jefas darosi neryškus, pasikeičia jos spalva. Susidaro užpakalinės sinechi­jos. Vyzdžio srityje atsiranda gelsvai pilko eksudato plėvė.Gydymas: skirti dideles dozes plataus veikimo spektro antibiotikų (į raumenis, po jungine), kortikosteroidų, midriatikų. Jei pūlių priekinėje kameroje nemažėja, tai gydymas chirurginis — priekinės kameros paracentezė, ją plauti dezinfekuojančiais tirpalais. Intensyviai gydant pūlinį iridociklitą, galima išsaugoti akies obuolį, o kartais lieka ir nedidelis for­minis regėjimas.Endoftalmitasendophthalmitis. Tai labai sunki pūlinga komplikacija. Akis ima labai skaudėti, ryški mišri injekcija, chemozė. Stiklakūnyje susiformuoja pūlinys. Praeinančioje šviesoje matyti žalsvai gelsvas pūlių atspindys stiklakūnyje.Gydymas: skirti plataus veikimo spektro antibiotikų, kortikoster­oidų, midriatikų. Antibiotikai (dažniausiai   gentamicinas) chirurgiškai įvedami į stiklakūnį. Neblogą efektą duoda chiruginis gydymas — uždara vitrektomija, t. y. šalinti pūlius iš akies vidaus ir įvesti stiklakūnio pakai­talą. Prognozė — dažniausiai bloga. Kartais tenka šalinti akies obuolį.Panoftalmitaspanophthalmitis. Tai visų akies obuolio dangalų pū­linis uždegimas, pati sunkiausia akies obuolio kiaurinių sužeidimų kompli­kacija. Akį labai skauda, vokai paburksta, parausta, būna ryški chemozė. Uždegimas plinta ir akiduobės audiniuose. Atsiranda egzoftalmas, akies obuolio judesiai riboti. Ragenoje — pūlinis infiltratas, priekinėje kame­roje — pūliai. Gali skaudėti galvą, pakyla kūno temperatūra.Gydymas: panoftalmitą reikia gydyti kaip ir endoftalmitą. Dažniau­siai akies obuolio išsaugoti nepavyksta. Beveik visuomet reikia daryti akies obuolio evisceraciją, t. y. išpjovus rageną, specialiu šaukštuku išgrandyti visą akies obuolio turinį su vidiniais dangalais.Fibrininis-plastinis iridociklitasiridocyclitis fibrinosa. Kartais po akies obuolio kiaurinio sužeidimo iridociklitas tampa lėtiniu. Būna mišri injekcija, precipitatai, užpakalinės sinechijos, o kartais vyzdys visiškai užauga. Akispūdis dažniausiai nepadidėja, o priešingai, būna akies hipotomija Palpuojant akies obuolį, skauda. Regos aštrumas — tik švie­sos jutimas. Akies obuolys būna deformuotas, negražus. Fibrininis-plastinis iridociklitas gali recidyvuoti, praėjus ilgam laikui po kiaurinio su­žeidimo. Akis, kurioje, po kiaurinio sužeidimo yra fibrininis-plastinis iridociklitas, yra pavojinga antrąjai, nesužeistai akiai, nes joje gali atsi­rasti toks pats iridociklitas, kuris vadinamas simpatine oftalmija.

Tai lėtinis uveitas nesužeistoje akyje. Akis, kurioje po kiaurinio sužeidimo prasidėjo iridociklitas, vadinama simpatizuojančiąja, o antroji — simpatizuotąja. Procesas pirmoje akyje vadinamas simpatizuojančiu uždegimu, antrojoje — simpatine oftalmija.Simpatinės oftalmijos etiologija ir patogenezė yra neaiškios. Skiriamos trys pagrindinės teorijos:

  • infekcinė,
  • alerginė,
  • neurociliarinė.
Infekcinės teorijos autoriai nurodo, kad iš pažeistos akies į sveikąją patenka bakterijos arba simpatinę oftalmija sukelia virusai. Alerginės teorijos šalininkai teigia, kad uogeną sensibilizuoja jos irimo produktai, kurie atsiranda po traumos. Neurociliarinės teorijos šalininkai simpati­nę oftalmiją sieja su ciliarinių nervų dirginimu sužeistoje akyje ir dirgini­mo perdavimu į sveikąją akį.Simpatinei oftalmijai atsirasti reikia šių faktorių:
  • kiaurinio sužeidi­mo;
  • fibrininio-plastinio vangaus uveito sužeistoje akyje;
  • tam tikro laiko tarp traumos ir simpatinės oftalmijos pradžios. Nustatyta, kad simpatinė oftalmija atsiranda ne anksčiau kaip po 12—14 dienų po kiaurinio sužeidimo. Dažniausiai ji prasideda po vieno mėnesio. Akyje po kiaurinio sužeidimo uveitas gali būti su paūmėjimais, o simpatinė oftalmija gali atsirasti ir po daugelio metų.
Klinika. Skauda nesužeistąją akį, ji bijo šviesos, atsiranda gilioji ir mišri injekcija, precipitatai ant ragenos užpakalinio paviršiaus. Pakin­ta rainelės spalva, atsiranda užpakalinių sąaugų. Gali būti cirkuliarinių sąaugų, (seclusio pupillae,) arba vyzdys visai užauga (occlusio pupillae). Vystosi antrinė glaukoma, komplikuota katarakta, stiklakūnyje atsiranda standžiių drumstų sijų. Būna akies hipotonija, o vėliau — akies obuolio subatrofija.Simpatinės oftalmijos klinikinės formos:
  • fibrininė-plastinė,
  • serozinė,
  • neuroretininė.
Pirmajai formai būdingos užpakalinės sinechijos, antrajai — precipi­tatai, o užpakalinių sąaugų nedaug, jos nestiprios. Neuroretininė forma pasitaiko retai. Ja sergant, regos nervo disko ribos būna neryškios, tinklainės paburkimas užima ir geltonosios dėmės sritį.Profilaktika. Geriausia — tai sužeistos akies enukleacija. Kadangi simpatinė oftalmija atsiranda ne anksčiau kaip po 2 savaičių po kiaurinio sužeidimo, tai tuo laiku reikia labai intensyviai gydyti trauminį uveitą. Kai iridociklitas pereina į vangų, lėtinį ir sužeista akis būna akla, ne­graži, tą akį reikia pašalinti.Gydymas: jei sužeistąja akimi žmogus nemato — ją reikia pašalinti. Tačiau esant nors nedideliam regos aštrumui, nereikia skubėti šalinti akies obuolį, nes sužeistoji akis, apakus antrajai dėl simpatinės oftalmijos, gali būti geriau reginčiąja.Gydoma kortikosteroidais, antibiotikais, sulfanilamidais, hiperto­niniais tirpalais, disensibilizuojančiais preparatais, midriatikais. Esant antrinei glaukomai, komplikuotai kataraktai, reikia gydyti chirurgiškai.Prognozė — dažniausiai bloga.

Akių nudegimai skirstomi į dvi dideles grupes:

  • terminius,
  • cheminius.
Terminius nudegimus sukelia įkaitę metalai, verdantis vanduo ar vandens garai, liepsna.Visus cheminius nudegimus galima skirstyti:
  • nudegimas rūgštimis;
  • nudegimas šarmais.
Rūgštys, reaguodamos su akies audiniais, sukelia koaguliacinę nekrozę, t. y. susida­ro netirpūs albuminatai, kurie neleidžia rūgštims skverbtis giliau. Šarmai sukelia kolikvacinę nekrozę, t. y. suskystina baltymus ir greitai skverbiasi gilyn. Vadinasi, šarmai sukelia sunkesnius pakitimus akies audiniuose negu rūgštys. Cheminių nudegimų sunkumo laipsnis priklauso nuo dau­gelio faktorių: medžiagos cheminių savybių, temperatūros, kontakto su akies audiniais laiko, slėgio, su kuriuo cheminė medžiaga patenka į akies audinius ir kt.Atsižvelgiant į patologinio proceso eigą ir su tuo susijusius simptomus, bet kokios etiologijos akių nudegimai skirstomi į keturis laipsnius:
  • I° (lengvo laipsnio nudegimas) — vokų ir junginės paraudimas, ragenos epitelio erozija.
  • II° (vidutinio sunkumo nudegimas) — vokuose — pūslės, junginė pabalusi (dėl ischemijos), ant jos gali būti plėvių, ragenos paviršutiniai sluoks­niai drumsti, paviršius nelygus, jos taktilinis jautrumas sumažėjęs. Pro rageną galima įžiūrėti rainelę ir vyzdį.
  • III° (sunkaus laipsnio nudegimas) (97 pav.) — vokuose visų odos sluoksnių nekrozė, junginėje — gili nekrozė, ischemija, junginė puri, joje matyti tamsios užsikimšusios kraujagyslės, ragenoje — nekrozė, intensyvi drumstis, primenanti matinį stiklą. Pro rageną rainelė neįžiūrima, ma­tyti tik vyzdžio kontūrai.
  • IV° (labai sunkaus laipsnio nudegimas) — vokuose — odos ir poodi­nės ląstelienos nekrozė (gali būti iki akiduobės kaulų), junginėje — gili nekrozė, junginė blyški, ragenoje — gili nekrozė ir intensyvi drumstis, primenanti porcelianą. Gilesnių akies darinių per tokią rageną neįmanoma pamatyti.
Esant III° — IV° nudegimams, ragena gali perforuoti dėl jos nekrozės. Tai labai sunki komplikacija. Po III° — IV° nudegimų lieka grubūs vokų randai, vokai neuždengia akies obuolio, lagophthalmus, kartais atsiranda akies obuolio ir vokų junginės sąaugos —symblepharon. Jei nudegimas sunkus, beveik visuomet jis sukelia iridociklitą ir akies hipertenziją. Po III° — IV° ragenos nudegimų joje lieka grubios, vaskuliarizuotos drumstys. Regos aštrumas labai sumažėja. Akies audinių (ypač ragenos) regenera­cija trunka labai ilgai.Gydymas. Visus gydymo metodus galima suskirstyti į grupes:
  • Pirmoji pagalba (pašalinti kenksmingą medžiagą). Cheminių nudegimų atvejais įvykio vietoje reikia labai skubiai ir ilgai (10—20 min.) plauti junginės maišelį, naudojant daug vandens. Nudegus kalkėms (prieš plaunant) iš junginės maišelio reikia pašalinti kietas dalelytes. Ligoninėje ar poliklinikoje junginės maišelį reikia plauti furacilino tirpalu.
  • Antibakterinė terapija (infekcijos profilaktika). Kovai su infekcija naudojami dezinfekuojantys tirpalai instiliacijomis — Sol. Sulfacyli natrii 15—20%, plataus veikimo spektro antibiotikų lašai. Į raume­nis sušvirkšciamas antitetaninis serumas.
  • Medžiagų apykaitos ir regeneracijos skatinimas. Tuo tikslu naudojami vazodilatatoriai subkonjunktyvaliai (5—10% acetil­cholino tirpalas ir kt.), etilmorfino tirpalas lašais, vitaminų lašai, šaltalankio aliejus lašais ir kt.
  • Priešuždegiminis gydymas. Skiriama butadionas, indometacinas per os, kovai su užpakalinėmis sinechijomis — midriatikai (ge­riausiai 0,25% skopolaminas). Kol ragena visiškai nesiepitelizavo, kortikosteroidų naudoti negalima (jie stabdo regeneraciją).
  • Toksinių produktų pašalinimas. Tinka vazodilatoriai. Nau­dojamas ir hemodezas (lašais, injekcijomis po jungine ir lašais į veną). Naudojamas ir chirurginis gydymas — akies obuolio junginės radialinės įpjovos (Pasovo operacija), tuomet su transudatu per pjūvius išteka ir toksinai.
  • Imunoterapija. Jos tikslas — sumažinti autosensibilizaciją ir autointoksikaciją. Leidžiamas nudegusių rekonvalescentų serumas po jungine 1 ml maždaug 10—15 kartų. Skiriamas dimedrolis, suprastinas, pipolfenas.
  • Kova su vėlyvosiomis komplikacijomis. Po nudegimų (vė­liau) gali atsirasti uždegimo recidyvų. Todėl patartina taikyti priešužde­gimines priemones, rezorbcinį gydymą (ragenos drumstims praskaidrinti), leisti  torfotą po jungine, daryti lidazės, papaino tirpalų elektroforezę.
Jei nekrozė apėmė didelius akies obuolio junginės plotus, pirmosio­mis paromis vietoj junginės persodinama ligonio lūpos gleivinė (Denigo operacija). III° — IV° ragenos nudegimų atvejais ragena dėl nekrozės suplonėja. Tuomet taikoma urgentinė gydomoji keratoplastika, naudojant konservuotą donoro rageną.Po sunkių nudegimų dažniausiai lieka deformuojantys vokus randai, simblefaronas, ragenos drumstys. Todėl vėliau nudegimai gydomi chirurgiškai (vokų plastika, simblefarono pašalinimas, pasluoksninė keratoplastika ir keratoprotezavimas).

2015 © Akių klinika „Lirema“

Registracija vizitui

captcha
×

Klausimas specialistui

captcha
×

Anketa dėl regėjimo korekcijos


Medicininė informacija

Prašome trumpai apibūdinkite savo sveikatos būklę.

Ar naudojatės akiniais / kontaktiniais lęšiais? *
 Akiniais Kontaktiniais lęšiais Nesinaudoju
Jei nešiojate akinius, kokiam tikslui tai darote?
 Skaitymui Žiūrint į tolį Nešioju visada
Ar žinote savo akinių ir/ar kontaktinių lęšių stiprumą dioptrijomis, kitus recepto duomenis? *
Ar šiuo metu naudojate bet-kokius vaistus, tabletes, lašus? *
Ar esate turėję operacijų, kokių? *
Alergijos / kiti svarbūs medicininiai faktai *
Dėl kokios priežasties kreipiatės į akių gydytoją?
Ar šiuo metu laukiatės / maitinate kūdikį?
 Taip Ne

Konsultacija dėl regėjimo korekcijos galimybės

Išanalizavus Jūsų anketos duomenis suteiksime preliminarią informaciją apie geriausią regėjimo korekcijos būdą. Jei pageidaujate tikslaus įvertinimo, kviečiame apsilankyti.

Pageidaujama konsultacijos data
Pageidaujama operacijos data

Vizito metu užtruksite apie valandą. Prireikus plėsime vyzdžius, todėl iki vakaro negalėsite vairuoti, skaityti.

Pastabos / pageidavimai / komentarai
captcha
×