kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija

Akių ligos

Apytakiniai pakitimai

Centrinės tinklainės arterijos ūmus nepraeinamumas, occlusio arterie centralis retinae.

Užsikimšus centrinei tinklainės arterijai, staiga žmogus pradeda blogiau matyti arba visiškai apanka. Skausmų paprastai nebūna, gali būti kiek išsiplėtęs vyzdys. Oftalmoskopuojant akies dugną, matyti pilkšvai balzgana paburkusi tinklainė, kartais gali būti smulkių kraujosruvų. Macula lutea srityje yra maža tamsiai raudona dėmė — tai „vyšnios kauliuko“ simptomas. Šioje srityje per ploną tinklainę persišviečia tamsiai raudonas pigmentinis epitelis ir gyslainės kapiliarai. Tinklainės arterijos siau­ros, tuščios, primena baltos spalvos siūlus, venos taip pat susiaurėjusios. Spaudžiant akies obuolį nei venų, nei arterijų pulsacijos nematyti. Tokia būsena atitinka tinklainės ischemijos stadiją, stadium ischemicum, ji trunka apie dvi savaites, o vėliau pereina į atrofijos stadiją, sta­dium atrophicum. Tinklainės paburkimas mažėja, duobutės raudonumas išnyksta. Kraujagyslės lieka labai siauros, regos nervo diskas baltas, akis beveik nieko nemato. Kartais tinklainėje gali būti gana stambi cilioretininė arterija, tuomet išlieka nedidelis nepakitusios tinklainės plotelis, truputis akipločio ir žmogus šiek tiek mato.

Dažniausiai užsikemša centrinė tinklainės arterija, tačiau kartais gali būti pažeista tik jos šaka, tada akiplotis ir rega sutrinka tik iš dalies. Pap­rastai sužalojama centrinė vienos akies tinklainės arterija, bet pasitaiko pakitimų ir abiejose akyse.

Etiologija: embolas gali užkimšti centrinę tinklainės arteriją ser­gant širdies reumatu. Gali būti oro ar riebalų embolijos stipriai nukraujavus, po traumų. Sergantiems ateroskleroze, hipertonija, diabetu, endarteritu dažnai centrinėje tinklainės arterijoje susidaro trombas, kuris sutrikdo kraujo apytaką. Gali turėti įtakos ir uždegiminiai procesai organizme; septicemija, tromboflebitas, septinis endokarditas. Kartais panašūs pakitimai gali būti esanti angiospazmui, kai yra pažeistos tinklainės kraujagys­lės dėl hipertonijos,  apsinuodijus  chininu.

Gydymas: nemaitinama tinklainė išsilaiko tik apie 100 minučių, vėliau ji pakinta negrįžtamai. Pirmiausia ligoniui reikia masažuoti akies obuolį, duoti įkvėpti amilnitrito ar CO2, nitroglicerino. Tinklainės krauja­gyslėms praplėsti retrobulbariai sušvirkšti kraujagysles plečiančių medi­kamentų — acetilcholino 1:10000 — 0,3—0,5 ml. Esant trombozei, skirti enzimus, kraujagysles plečiančius medikamentus, sušvirkščiant į veną ar į raumenis (nikotino rūgštį, papaveriną, eufiliną, kavintoną). Sergantį centrinės arterijos tromboze ištirtą ligonį jei yra indikacijų, ga­lima gydyti tiesioginio ar netiesioginio veikimo antikoaguliantais, krauja­gyslių sieneles bei kraujo krešumą veikiančiais medikamentais. Prognozė — dažniausiai bloga. Tik esant kraujagyslių spazmui, rega pagerėja, o susiformavus embolui ar trombui, rega lieka bloga, nes ligoniai dažniausiai kreipiasi per vėlai, kai tinklainė ir regos nervas jau būna negrįžtamai pakitę. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir tuoj pat pradėti gydyti.

Centrinės tinklainės venos trombozė, thrombosis venae centralis retinae.

Dažniausiai esti centrinės venos kamieno, ties lamina cribrosa, bet gali būti vienos kurios šakos trombozė (tinklainės hemoraginis infarktas). Kartais kartu yra ir centrinės tinklainės arterijos trombozė. Venos trombas formuojasi iš lėto. Ligonis trumpam blogiau mato, jam prieš akis lyg kibirkščiuoja ir pamažu rega silpsta. Tai priklauso nuo venų pažeidimo. Blogiausia rega būna tuomet, kai tuo pačiu metu pažeidžiama ir centrinė vena, ir arterija.

Oftalmoskopinis vaizdas: optinio nervo diskas hiperemiškas, paburkęs. Tinklainės venos plačios, vingiuotos, tamsiai raudonos. Kraujosruvų forma įvairi: periferijoje daugiau taškinės, centre — liepsnos formos, vėliau atsiranda balzganų, vaškinių židinių apie kraujagyslių sieneles bei geltonojoje dėmėje. Akies dugnas primena „sutraiškytą po­midorą“. Gali būti cistinė makulinė edema, vėliau atsiranda neovaskuliarizacija. Jei trombas yra tinklainės venos šakoje, matyti pakiti­mai toje vietoje, kur pažeista vena. Pažeisto segmento viršūnė dažnai sie­kia optinio nervo diską. Trombai susidaro dėl venų sienelių, kraujo ar kraujo tėkmės pokyčių. Taip atsitinka sergant ateroskleroze, hipertonija, dia­betu, tromboflebitu, vaskulitu, orbitos audinių uždegimu.

Gydymas. Gydyti pagrindinę ligą. Esant indikacijoms, skiriami antikoaguliantai, rezorbciją skatinantys medikamentai, kraujagyslių sie­neles veikiantys preparatai. Kai paburkusi makulinė sritis, parabulbariai —  kortikosteroidai. Kai kada gydoma streptodekaze, papainu. Kraujosruvų rezorbcijai skatinti ir esant neovaskuliarizacijai, taikoma lazerio terapija.

Prognozė geresnė, jei paliesta tik viena centrinės tinklainės venos ša­ka, o blogiausia, kai pažeistas centrinės tinklainės venos kamienas ir centrinė tinklainės arterija.

Viena pagrindinių ir sunkiausių komplikacijų, susidaranti 15—20% ligonių, antrinė neovaskulinė glaukoma, kurios gydymui skirtini akispūdį mažinantys vaistai, nors neretai tenka ir operuoti.

Tinklainės pakitimai sergant hipertonija. Ankstyvose ligos stadijose randama mikrocirkuliacinių pakitimų akyse, tinklainėje. Pasiūlyta daug įvairių klasifikacijų pokyčiams įvertinti (Barakerio, 1939; M. Krasnovo, 1948; Tilio, 1950).

Praktiškai dažniausiai naudojama M. Krasnovo klasifikacija. Pagal šią klasifikaciją skiriamos 4 stadijos:

1) Hipertoninė tinklainės angiopatijaangiopathia retinae hypertonica. Iš pradžių esti išsiplėtusios venos, kartais ir arterijos, vėliau susiformuoja arteriolių spazmas, jos siaurėja. Makulinėje srityje venos pasidaro vingiuo­tos — Gvisto simptomas. Kartais padidėja regos nervo disko hiperemija arba gali atsirasti ir smulkių taškinių kraujosruvėlių. Hiper­toninė angiopatija dažniausiai atsiranda, kai nepastoviai didėja arterinis kraujospūdis. Normalizuojantis kraujospūdžiui, gali išnykti ir akių tink­lainės kraujagyslių pakitimai. Šie pakitimai yra grįžtami.

2) Hipertoninė tinklainės angiosklerozė, angiosclerosis retinae hyper­tonica. Organiškai pakinta kraujagyslių sienelės. Formuojantis kraujagys­lių sienelių hialinozei, jos storėja, tampa neperšviečiamos, kraujo srovė atrodo siaura, netolygi, pakinta kraujagyslių refleksas: esti gelsvos spal­vos, primena vario vielą ir vadinamas vario vielos simptomu. Kartais krau­jagyslės atrodo visai bekraujės, baltos — tai sidabro vielos simptomas. Arterijų ir venų susikirtimo vietoje, pakitus arterijų sienelėms, matyti Guno-Saliuso simptomas. Priklausomai nuo kraujagyslių sienelių pakiti­mo, skiriami trys Guno-Saliuso simptomo pažeidimo laipsniai. Esant pirmajam laipsniui, arterijos ir venos susikirtimo vietoje matyti įspausta vena. Toje vietoje ji atrodo susiaurėjusi. Antrojo laipsnio Guno-Saliuso simptomo atveju vena prieš susikirsdama išsilenkia ir sudaro išplonėjusį lanką, kurio viduriu eina arterija. Esant trečiajam laipsniui, Guno-Saliuso simptomo centre lanko venos visai nematyti ir atrodo, kad ji iš abiejų ar­terijos šonų nutrūkusi. Taip pakinta tinklainė ligoniams, kurių arterinis kraujospūdis nuolat padidėjęs.

3) Hipertoninė angioretinopatija, angioretinopathia hypertonica. Be minėtų pakitimu, tinklainėje atsiranda daug įvairaus dydžio ir formos kraujosruvų, plazmoragijų — balzganai gelsvų dėmių. Geltonosios dėmės srityje esti smulkių balzganų įvairios formos židinėlių, išsidėsčiusių „žvai­gžde“. Kartais balzgani židinėliai gali susilieti ir sudaryti nevienodo dydžio sankaupas. Pasitaiko, kad smulkūs, gelsvi, daugybiniai židinėliai lyg lanku apjuosia makulinę sritį, retinopathia circinata . Rega esti sumažėjusi.

4) Hipertoninė neuroretinopatija, neuroretinopathia hypertonica. Dažnai formuojasi vėlyvose hipertonijos stadijose, esant sunkiai ligos eigai. Be jau minėtų pakitimų tinklainėje ir kraujagyslėse, kinta regos nervo diskas, jis paburksta, jo ribos neryškios. Apie regos nervo diską tinklainė taip pat paburkusi, atsiranda daugybinės, įvairaus didumo kraujosruvos. Būna pakitimų ir makulos srityje: paburkę įvairios formos židiniai, kraujosruvos. Regos sutrikimai priklauso nuo pakitimų lokalizacijos, jų išplitimo. Žymūs pakitimai ir akipločio srityje.

Gydymas — bendras: hipotenziniai, antiskleroziniai, angioprotektoriai, medžiagų apykaitą gerinantys medikamentai. Tie patys medikamen­tai taikomi ir gydant vietiškai: lašinant lašus, švirkščiant po akies obuolio jungine, retrobulbariai. Tinka ir įvairios fizioterapinės priemonės. Jei yra indikacijų, lokaliai gydoma kortikosteroidais.

Tinklainės pakitimai sergant ateroskleroze. Akių dugno pakitimai būna įvairūs, priklauso nuo ligos stadijos, išplitimo lokalizacijos, ligonio amžiaus, ligos trukmės. M. Krasnovas skiria 3 aterosklerozės tinklainės pakitimų stadijas:

1) Angiopathia retinae atherosclerotica — oftalmoskopuojant akies dugną, matyti tiesios arterijos, paryškėjęs jų refleksas, siauresnė kraujo srovė.

2) Angiosclerosis retinae atherosclerotica — tinklainės arterijų spindis nelygus, sustiprėjęs indų refleksas. Tinklainėje gali būti smulkių kraujosruvų, gelsvų židinukų. Esti ir kraujagyslių susikirtimo — Guno-Saliuso simptomas.

3) Retinopathia atherosclerotica — be minėtų kraujagyslių pakitimų, tinklainėje atsiranda distrofiniai smulkūs ar stambesni židinukai. Macula lutea srityje matyti smulkūs gelsvi ar pigmentiniai židinukai. Gali būti ir kraujosruvų.

Tinklainės pakitimai esant inkstų patologijai. Retinopathia renalis daž­niau susiformuoja sergant ilgiau glomerulonefritu, esant susiraukšlėjusiam inkstui. Ligonis blogiau mato, akių dugne matyti labai siauros arte­rijos. Centrinėje tinklainės dalyje — įvairios formos balkšvi židinėliai, kartais išsidėstę „žvaigžde“. Šalia kraujagyslių smulkios ar stambesnės kraujosruvos, plazmoragijos.

Tinklainės pakitimai sergant diabetu. Tuomet pažeidžiama mikrocirkuliacija. Įvairiuose organuose, tarp jų labai dažnai ir tinklainėje, formuo­jasi kapiliaropatija, atsiranda išsiplėtusių kapiliarų — mikroaneurizmos. Padidėja kapiliarų pralaidumas, kurį galima nustatyti biomikroskopuojant, fluorescencinės angiografijos metodu. Pažeisti kapiliarai deformuo­jasi, suveši nauji ir smulkiosios kraujagyslės, vadinasi, susidaro nauji kapiliarai ir kraujagyslės. Iš kraujo forminių elementų bei pažeistos kraujagyslių sienelės išsiskiria vazoaktyvios medžiagos — biogeniniai aminai (serotoninas, katecholaminai, prostaglandinai ir kt.), kurie veikia krauja­gyslių sieneles, kraujagyslės susitraukia, spindis susiaurėja, keičiasi sienelės pralaidumas, tinklainės audiniuose formuojasi anoksemija. Tinklainės pakitimai ir jų progresas glaudžiai susiję su cukrinio diabeto forma, kli­nikine eiga bei sutrikusia angliavandenių apykaita, ligos trukme.

Tinklai­nės pakitimai skirstomi į 3 stadijas (M. Krasnovo ir M. Margolio klasi­fikacija).

1) Angiopathia retinae diabetica — pakinta kapiliarai, atsiranda mikroaneurizmos, kurios ypač gerai matyti atlikus fluorescencinę angiografiją. Venos esti išsiplėtusios, vingiuotos, matyti maišelio formos mikroaneurizmos.

2) Retinopathia diabetica simplex — be minėtų kapiliarų ir kraujagys­lių pakitimų, tinklainėje atsiranda kraujosruvų, plazmoragijų, tinklainė paburksta.

3) Retinopathia diabetica proliferans — šioje stadijoje dėl tinklainės hipoksijos matyti naujai susiformavusios naujadarinės kraujagyslės. Jos auga prieš tinklainę. Iš jų kraujuoja į stiklakūnį ir tinklainę, prasideda proliferacija, formuojasi sijos, kurios atitraukia tinklainę, ji pradeda atšokti. Dėl šių pakitimų regėjimas labai sumažėja ar žmogus visai apanka.

Gydymas: diabetiniai pakitimai tinklainėje turi būti diagnozuojami anksti ir anksti gydomi. Svarbiausią reikšmę turi bendras gydymas, kom­pensuojantis diabetinį procesą: racionali mityba, insulino reguliavimas. Tinka medikamentai, gerinantys lipidų, baltymų, angliavandenių apykai­tą. Bendram gydymui skiriama: prodektinas, trentalis, dicinonas, retabolilis. Tinka vitaminų terapija, audinių regeneraciją gerinantys preparatai. Galima naudoti medikamentus, švirkščiant juos po akies obuolio jungine, fizioterapines priemones.

Nuo 1960 m. diabetinei retinopatijai gydyti pradėta naudoti lazerio koaguliacija. Jos gydomojo veikimo mechanizmas remiasi hipoteze, kad suardžius hemostazes, ischemijos ir mikroaneurizmų neovaskuliarizacijos plotus, pagerėja pažeistos tinklainės kraujotaka, mažėja makulinės sri­ties paburkimas, proliferacija. Lazerio koaguliaciją rekomenduojama atlikti ankstyvose ligos stadijose.

Lazerio koaguliacija žalinga, jei optinės terpės nepakankamai skaidrios, stiklakūnyje yra kraujosruvų. Dabar kai kada siūloma vitrektomija (paša­linti sąaugas bei pažeistą stiklakūnį).

Tiek medikamentinis gydymas, tiek lazerio koaguliacija efektyvi tik esant kompensuotam diabetui.

Nėščiųjų retinopatija, retinopathia gravidarum. Apie 50% moterų nor­malaus nėštumo metu pakyla kraujospūdis. Tai susiję su arteriolių, arte­rijų funkciniu susiaurėjimu, kuris pranyksta tuoj po gimdymo. Toksemijos atvejais susiaurėja tinklainės kraujagyslės, padidėja diastolinis kraujospūdis centrinėje tinklainės arterijoje, paburksta tinklainė. Jei toksemija pasireiškia sveikai moteriai, tinklainės pakitimai po gimdymo išnyksta. Jei toksemija antrinė, kai sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, pažeisti inkstai ir kt., kraujagyslių spindis nevienodas, yra kraujosruvų. Jei pakinta makulinė tinklainės dalis, žmogus mato ypač blogai. Retai, bet pasitaiko, kad tinklainė atšoka.

Tinklainės pakitimai, sergant kai kuriomis kraujo ligomis. Retinopathia leucaemica susiformuoja sergant leukoze. Tuomet tinklainė yra blyški, su gelsvu atspalviu. Kraujagyslės tampa labiau vingiuotos, matyti aneuriz­mų. Tinklainė sudrumstėjusi, atsiranda kraujosruvų, plazmoragijų. Jeigu yra leukozinių pakitimų orbitos kauluose, dėl spaudimo gali paburkti regos nervas.

Gydymas — bendras: citostatikai, kortikosteroidai.

Retinopathia anaemica atsiranda nuo įvairios kilmės mažakraujystės. Akių dugno spalva blyški, kartais net cianoziška. Tinklainė paburkusi, ypač apie regos nervo diską, padidėja akloji dėmė. Sunkiais atvejais būna įvairios lokalizacijos kraujosruvų. Apie stambesnes kraujagysles — balz­ganų židinių.