kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija
Puikiai vertinama akių klinika Lietuvoje ir Skandinavijoje
2014-07-23

Kas yra astigmatizmas?

Astigmatizmas – regėjimo sutrikimas, kai spinduliai, praėję akies optinę sistemą, susikerta ne viename, o dviejuose židiniuose. To rezultatas – tinklainėje susidaro neryškus vaizdas.

Priežastys

Astigmatizmas atsiranda dėl netaisyklingos ragenos arba lęšiuko formos, padėties arba dėl jų pažeidimų. Kad žmogus matytų aiškius, ryškius vaizdus, jo ragena ir lęšiukas turi būti taisyklingų formų, sveiki, nepažeisti. Esant astigmatiniams pakitimams, akis skirtingai laužia spindulius horizontalioje ir vertikalioje plokštumose. Pavyzdžiui, vaizdas gali būti aiškiai fokusuojamas į tinklainę horizontalioje plokštumoje, tačiau vertikalioje plokštumoje spinduliai susikerta prieš ją arba už jos. Tai reiškia, kad astigmatikai nevienodai gerai mato horizontalius ir vertikalius elementus, todėl aplinkos objektai atrodo tarsi ištempti vertikaliai arba suploti palei horizontalią kryptį ir neryškūs.

Astigmatizmas visada mažina žmogaus regėjimo aštrumą. Akomodacija ir ilga­laikė jos įtampa ne visuomet padeda geriau matyti ir labai dažnai pereina į spazmą. Nekoreguotas astigmatizmas labai dažnai yra blefaritų ir blefarokonjunktyvitų priežastis. Astigmatikai jaučia akių nuovargį ne tik po smulkaus darbo, bet ir ilgiau įtemptai pažiūrėję į tolį (spektaklis, filmas, mašinos vairavimas), nes, nenešiodami akinių, niekada nemato aiškiai.

Tipai (rūšys)

Astigmatizmas būna dviejų rūšių:

  • taisyklingas – kai akies laužiamoji geba vienoje plokštumoje yra didžiausia, kitoje – mažiausia. Toks astigmatizmas sutinkamas dažniausiai ir yra paveldimas, įgimtas. Iš esmės, tai įgimta paveldima anomalija, mažai besikeičianti per visą žmogaus gyvenimą. Tiesus, taisyklingas, nedidelis (iki 0,5 D) astigmatizmas pasitaiko la­bai dažnai. Dėl jo žmonės retai skundžiasi, ir jis dar kitaip vadinamas fiziologiniu. Įgytas, taisyklingas, gana didelis astigmatizmas dažnai atsiranda po intraokulinių operacijų (ypač po kataraktos ekstrakcijos).
  • netaisyklingas – kai akies laužiamoji geba skiriasi toje pačioje plokštumoje. Jį sukelia ragenos pažeidimai (randai), keratokonusas ir pan.

Astigmatizmas taip pat skirstomas į:

  • paprastą – kai vienoje plokštumoje refrakcija yra normali (emetropija);
  • sudėtinį – kai refrakcijos stiprumas abejose plokštumose yra vienodas;
  • mišrų – kai vienoje plokštumoje nustatoma toliaregystė, o kitoje – trumparegystė.

Simptomai

Esant nedideliam astigmatizmui – iki 0,25 – dažniausiai nepasireiškia jokie požymiai. Tačiau stipresnio astigmatizmo atveju simptomai gana akivaizdūs:

  • neryškus matymas,
  • nuolatinis noras prisimerkti,
  • astenopija arba kitaip akių nuovargis,
  • stiprūs galvos skausmai.

Kai kurie tyrimai rodo, jog egzistuoja ryšys tarp astigmatizmo ir migreninių galvos skausmų. Taip pat pastebėta, kad esant trumparegystei ar toliaregystei, didesnė ir astigmatizmo tikimybė. Taigi, atsiradus šiems požymiams nevertėtų į juos numoti ranka ir visą kaltę suversti stresui ar nuovargiui.

moters akis

Norint turėti nepriekaištingą regėjimą

Akimis, kaip ir kitais organais, privalu rūpintis. Visiems, nepriklausomai nuo jų akių būklės, bent kartą metuose reikia apsilankyti pas oftalmologą ir atlikti išsamius regėjimo ir akių tyrimus. Tyrimai ypač svarbūs, jei jums jau nustatytas regėjimo sutrikimas – atminkite, esant trumparegystei ar toliaregystei didesnė ir astigmatizmo tikimybė. Taip pat labai svarbu laiku patikrinti vaikų regėjimą. Vaikas pirmą kartą pas oftalmologą turėtų apsilankyti iki vienerių metų amžiaus, vėliau – trejiems ir šešeriems. Jei jūsų šeimoje yra žmonių su regėjimo sutrikimais, vaikų akis reikėtų tikrinti dažniau.

Atliekant bendruosius akių ir regėjimo tyrimus gydytojas jau gali pastebėti astigmatizmo požymius. Tokiu atveju atliekami specialūs tyrimai: keratometrija (akies ragenos laužiamoji geba), ragenos topografijos tyrimas, autorefraktometrija, retinoskopija ir kt. Patikrinęs akis, gydytojas ligonio kortelėje (arba recepte akiniams/lęšiams) nurodo ir astigmatizmo laipsnį bei kryptį.

Astigmatizmas yra gana dažnas akių defektas – net apie 30% gyventojų turi didesnį nei 0,5 D astigmatizmą. Minimalus astigmatizmas – iki 0,5 cilindrinių dioptrijų – didelės įtakos regėjimui neturi. Vis dėlto, regėjimas laikomas geru, jei yra ne didesnis nei 0,0 – ± 0,2 D nukrypimas nuo normos. Tačiau, kai kurių žmonių netaisyklinga ragenos ar lęšiuko forma, padėtis ar jų pažeidimai yra aiškiai išreikšti, todėl jų matomi vaizdai ne tik neryškūs, bet kartais net ir dvejinasi. Tai nutinka esant didesniam nei 0,5 cilindrinių dioptrijų astigmatizmui. Kai kurie specialistai rekomenduoja specialius akinius ar lęšius, skirtus astigmatizmo korekcijai, nešioti jau esant 0,25 cilindrinių dioptrijų astigmatizmui, tačiau kai astigmatizmas viršija 0,5 D, regėjimą būtina koreguoti specialiais cilindriniais akiniais arba toriniais kontaktiniais lęšiais. Vis dėlto akiniai ir kontaktiniai lęšiai yra tik laikina pagalba ir nepašalina regėjimo sutrikimo bei jo priežasčių. Astigmatizmą pašalinti galima operacijos pagalba, o kartais – tai vienintelė galimybė susigrąžinti nepriekaištingą regėjimą. Vienas pažangiausių metodų – korekcinė operacija eksimeriniu lazeriu. Jos metu pakeičiama ragenos forma arba implantuojamas specialus intraokulinis torinis lęšiukas. Tačiau, gydymo būdą lemia astigmatizmo tipas, akies ir bendroji sveikatos būklė.

Koks gydymo būdas tinkamiausias jūsų atveju, nustatys akių priežiūros specialistas. Nepamirškite kartą metuose apsilankyti oftalmologo kabinete – taip išvengsite akių ligų bei jų komplikacijų.

Informacija atnaujinta: 2019-02-01 12:17:23

Grįžti į naujienas