#
Didžiausias akių
chirurgijos klinikų
tinklas Lietuvoje

Glaukoma

Glaukoma — tai didelė akių ligų grupė, kurių svarbiausias požymis yra per didelis akispūdis, dėl kurio ilgainiui įdumba (ekskavacija) ir atro­fuojasi, regos nervas bei atsiranda tipiškų akipločio pakitimų.

Glaukomą reikia skirti nuo pirminės (esencialinės) ir simptominės akies hipertenzijos. Pirminės akies hipertenzijos priežastys iki šiol nenustatytos. Ji pasireiškia tuo, kad iki 30—35 mmHg pakilęs akispūdis nesukelia glaukomai būdingų regos nervo disko ir akipločio pakitimų. Esant pirminei akies hipertenzijai, gydyti nereikia, tačiau tokius asmenis būtina dispanserizuoti ir nuolatos stebėti, nes 10—15% jų gali susirgti glaukoma (pirminė hipertenzija dažnai pereina į glaukomą).

Simptominė hipertenzija — tai tokia būsena, kai akispūdis pakyla dėl kokios nors kitos ligos (kitos ligos požymis). Jei išgydoma pa­grindinė liga, akispūdis tampa normalus, Simptominės hipertenzijos gru­pei skiriamos glaukomociklitinės krizės uveitai, su akispūdžio pakilimu, taip pat pakilęs akispūdis dėl įvairių intoksikacijų, diencefalinių ir endokrininių sutrikimų, ilgai vartojant kortikosteroidus. Simptominę hiper­tenziją lemia kameros skysčių hipersekrecija, nors kartais ją gali sukelti ir sutrikęs skysčio nutekėjimas (pabrinkusi trabekulė, atsiradęs kraujas ar eksudatas priekinėje kameroje).

Glaukomos rūšys ir bendri simptomai.
Glaukoma yra 3 rūšių:

  • įgimta,
  • pirminė,
  • antrinė.

Įgimta sergama tada, kai priekinės kameros kampas ar drenažinė akies sistema yra nenormaliai išsivystė. Pirmine glaukoma susergama gyvenimo eigoje. Antrinė glaukoma — tai kitų akies ligų ar traumų padarinys. Bet kokios rūšies glaukomai, be pakilusio akispū­džio, būdingi regos, nervo disko glaukominė įduba (ekskavacija) ir atrofija bei tipiški akipločio pakitimai.

Glaukomos diagnozė nustatoma tik esant visiems trims požymiams:

  • pakilęs akispūdis,
  • būdingi regos nervo disko,
  • akipločio pakitimai.

Negydant visų rūšių glaukomų, akis apanka visam laikui, nes atrofuojasi regos nervo diskas.

Glaukominė regos nervo disko įduba ir atrofija. Atsiranda dažniausiai praėjus keliems metams nuo ligos pradžios, nors kartais, esant labai nepalankiai ligos eigai, gali susiformuoti net per kelias paras. Regos nervo glaukominės įdubos ir atrofijos mechanizmas iki šiol dar nevisiš­kai nustatytas. Svarbiausia regos nervo aksonų žuvimo priežastis, matyt, yra dėl padidėjusio akispūdžio sutrikusi regos nervo disko mityba. Be to, padidėjus akispūdžiu, akytoji odenos plokštelė išsilenkia į išorę. Padidė­jęs akispūdis gali suspausti regos nervo skaidulas, joms lendant per de­formuotos akytosios plokštelės priekinės dalies skylutes.

Glaukominė regos nervo disko įduba ir atrofija yra nustatomos oftalmoskopuojant. Normaliame regos nervo diske irgi yra įduba — toje vietoje, kur praeina kraujagyslių pluoštelis, t. y. disko centre. Ji va­dinama fiziologine regos nervo disko įduba (ekskavacija). Dėl glaukomos regos nervo diskas įdumba visas (LXXXV pav.). Tokią įdu­bą vadiname glaukomine, arba kraštine regos nervo disko ekskava­cija. Žiūrint į tinklainės kraujagysles, nusileidžiančias į įdubą, atrodo, kad jos staiga nutrūksta prie regos nervo disko krašto. Sunykus nervo skaiduloms, regos nervo diskas blykšta, įgauna pilkšvai melsvą ar žalsvą atspalvį. Dažnai aplink diską iš dalies ar visiškai sunyksta gyslainė, atsi­randa vadinamasis glaukominis žiedas — halo glaucomatosus (LXXXV pav.). Tai yra galutinės glaukomos pasekmės.

Ligos pradžioje išsiplečia fiziologinė disko įduba, padidėja santykis tarp įdubos diametro ir viso disko skersmens, centrinė tinklainės arterija ir vena atrodo pastumtos į nosies pusę, pradeda blykšti temporalinė dis­ko pusė.

Akipločio pakitimai. Regos nervo glaukominė įduba ir jo nervinių skaidulų atrofija sukelia būdingus akipločio pakitimus.

Anksčiausiai pakitimų atsiranda centrinėje akipločio dalyje (84 pav.,b), maždaug 30° spinduliu. Juos galima nustatyti statinės perimetrijos metodu su 1—2 mm objektais. Dažniausias pradinis akipločio pakitimas yra fiziologinis aklosios dėmės padidėjimas, ypač vertikaliąja kryptimi (į viršų ar žemyn), po to atsiranda paracentrinės skotomos, kurioms susiliejus iškritęs akiplotis įgyja pusračio formą (84 pav., a). Ši skotoma vadinama Bjerumo (Bjerum) akluma. Ligos pradžioje akipločio pakitimai yra nepastovūs, akispūdžiui sumažėjus jie išnyksta, tačiau jei liga progresuoja, jie tampa nuolatiniais. Vėliau akiplotis ima siaurėti, ypač viršutinė medialinė jo dalis, susidaro vadinamasis nosinis laip­telis (84 pav., a), kuris palengva plečiasi, užima visą medialinę akipločio pusę ir pasiekia centrą. Vėlyvose stadijose lieka koncentriškai susiaurėjęs vamzdinis akiplotis (84 pav., f) arba tik jo likučiai lateralinėje dalyje (84 pav., d, e).

2014 © Akių klinika „Lirema“

Registracija vizitui

captcha
×

Klausimas specialistui

captcha
×

Sveikatos anketa

Gyvenamasis adresas

Medicininė informacija

Prašome trumpai apibūdinkite savo sveikatos būklę.

Ar naudojatės akiniais / kontaktiniais lęšiais? *
 Akiniais Kontaktiniais lęšiais Nesinaudoju
Ar žinote savo akinių ir/ar kontaktinių lęšių stiprumą dioptrijomis, kitus recepto duomenis? *
Ar šiuo metu naudojate bet-kokius vaistus, tabletes, lašus? *
Ar esate turėję operacijų, kokių? *
Alergijos / kiti svarbūs medicininiai faktai *
Dėl kokios priežasties kreipiatės į akių gydytoją? *

Gydytojo konsultacija

Išanalizavus Jūsų anketos duomenis suteiksime preliminarią informaciją apie Jūsų akių sveikatos būklę. Jei pageidaujate tikslaus įvertinimo, kviečiame apsilankyti.

Pageidaujama konsultacijos data
Pageidaujama operacijos data

Vizito metu užtruksite apie valandą. Prireikus plėsime vyzdžius, todėl iki vakaro negalėsite vairuoti, skaityti.

Pastabos / pageidavimai / komentarai
captcha
×