Vokų ligos

Vokų krašto ligos
Vokų liaukų ligos
Vokų navikai
Vokų paburkimas
Vokų padėties anomalijos
Vokų pūliniai
Vokų raumenų ligos
Vokų sklaidos anomalijos

Vokų kraštas yra odos tęsinys, tačiau dėl kai kurių sandaros ypatumų (blakstienų, liaukų) patologiniai procesai čia pasireiškia neįprastai.Vokų krašto uždegimasVokų krašto uždegimas, blepharitis, yra labai dažna ir sunkiai gydoma liga. Blefarito atsiradimo priežastys labai įvairios:

  • bendros organizmo ligos — anemija, skrofuliozė, avitaminozė, virškinimo trakto patologija, helmintozė, endokrininės ir medžiagų apykaitos, alerginės ligos, lėtinės in­toksikacijos ir kt.;
  • burnos ertmės, gerklės, nosies ligos — dantų kariesas, tonzilitas, nosies polipai, adenoidai, prienosinių ančių uždegimas ir kt.;
  • kenksmingi išorės faktoriai — dulkės, dūmai, cheminės medžia­gos, garai, didelė insoliacija ir t. t. (ypač blondinėms ir blondinams, kurių oda švelni, plona);
  • refrakcijos anomalijos (ypač nekoreguota toliaregystė, toliaregis astigmatizmas, senažiūrumas);
  • mikroorganizmai esantys vokų krašte — jie dažniausiai patenka iš junginės maišelio.
Nors blefaritų yra keletas formų, tačiau subjektyvūs simptomai būna vienodi, tik daugiau ar mažiau ryškūs ir priklauso nuo blefarito pavidalo. Tuomet ligoniams niežti, peršti akis, jie tarsi junta svetimkūnį. Šie reiškiniai labai suintensyvėja ligoniui pabuvus dulkėse, dūmuose, vė­jyje, po nemigos, ilgiau skaitant arba dirbant dirbtinio apšvietimo sąlygomis, išgėrus alkoholio. Visi blefaritai dažnai būna kartu su lėtiniu konjunktyvitu. Skiriami tokie blefarito pavidalai:1. Paprastasis blefaritas, blepharitis simplex, — jam būdingi paraudę vokų kraštai.2. Pleiskaninis (žvynelinis) blefaritas, blepharitis squamosa, — vokų kraštai paraudę, truputį sustorėję. Oda ties blakstienų šaknimis padengta pilkšvai baltomis, sausomis pleiskanomis . Pašalinus pleiskanas, matyti ryški vokų krašto hiperemija. Subjektyvūs simptomai išreikšti vidutiniškai.3. Opinis blefaritas, blepharitis ulcerosa, — tai sunkiausia visų blefa­ritų forma. Dažniausiai būna vaikams ir jauniems žmonėms. Uždegimas pūlinis (sukėlėjas — dažniausiai — auksinis stafilokokas). Vokų krašte susidaro pilkšvi žvyneliai, kuriuos pašalinus atsiveria kraujuojančios opos. Sunkiais atvejais susiformuoja pūlinės opos. Kartais pūlinis uždegimas pa­siekia blakstienų folikulus ir riebalines liaukas. Iškritusios blakstienos neatauga. Opų vietoje susidaro randai, kurie iškraipo blakstienas ir jos pradeda augti netaisyklingai — pasisuka į akies obuolį, trichiasis.4. Meibomo blefaritas, blepharitis Meibomiana, susijęs su kremzlės (Meibomo) liaukų hipersekrecija. Vokų kraštas paraudęs, truputį sustorėjęs. Rytais dažnai vokų kampuose būna balzgano, putoto sekreto. Pas­paudus voką (akis anestezuojama Sol. Dicaini 0,25% ir iš jungnės pusės įkišama stiklinė lazdelė, o iš odos pusės vokas paspaudžiamas), iš kremzlės liaukų latakų išsiskiria nemažai balkšvo į riebalus panašaus sekreto. Šio blefarito etiologija kol kas nežinoma.5. Kampinis blefaritas, blepharitis angularis. Akių kampuose vokų kraštai, oda ir junginė parausta, sustorėja, maceruojasi. Būna ir lėtinis katarinis konjunktyvitas. Sukėlėjas diplobacila (Morax-Axenfeld).Blefaritų gydymas: svarbiausia — nustatyti ir pašalinti blefaritų priežastį. Reikia pagerinti sanitarines darbo bei buities sąlygas, laiku koreguoti refrakcijos, anomalijas, laikytis dietos, valgyti kuo daugiau vita­minų turinčio maisto.Vietinis gydymas priklauso nuo blefarito klinikinio pavidalo. Jei ble­faritas paprastas ar pleiskaninis, naudojami dezinfekuojantys tirpalai lašais (Sol. Sulfacyli natrii 20%, Sol. Laevomycetini 0,25% ir kt.), tepalai (Ung. Tetracyclini 1%, Ung. Sulfacyli natrii 10—20%). Esant išreikštam alerginiam komponentui, naudojami kortikosteroidų lašai ir tepalai.Gydant opinį blefaritą, iš pradžių reikia pašalinti šašus. Pirmiausia 3—4 dienas vokų kraštus tepti Sol. Viridis nitentis spirituosae 1%, lašinti dezinfekuojančius lašus ir tepti antibiotikų tepalais. Vėliau naudojami kortikosteroidų tepalai arba lašai. Sunkiausiais atvejais taikoma vitaminoterapija ir autochemoterapija.Meibomo blefaritas gydomas truputį kitaip. Keletą kartų kas 3—4 dienas išspaudžiamas kremzlės liaukų sekretas. Instiliuojami šarminiai lašai (Natrii biborici 0,2, Natrii bicarbonici 0,2, Aq. destil. ad 10,0), kurie suskystina Meibomo liaukų sekretą. Vokų kraštai sutepami Sol. Viridis nitentis spirituosae 1 % tirpalu (iki užpakalinės briaunos). Lašinami dezin­fekuojantys lašai.Kampinis blefaritas gydomas Sol. Zinci sulfatis 0,5% lašais.6. Netaisyklingas blakstienų augimas, trichiasis. Jo priežastys — ran­dai vokų krašte (opinis blefaritas, trachoma, miežis, mechaninė trauma, nudegimas ir kt.). Blakstienos auga netaisyklingai, išsikraipiusios, siekia akies obuolį, brūžina junginę ir rageną. Ligoniui skauda, teka ašaros, jis bijo šviesos. Junginė paraudusi, ragenoje gali atsirasti erozijų.Gydymas: specialiu pincetu išpešamos (epiliatio) ir pašalinamos netaisyklingai augančios blakstienos. Maždaug po dviejų savaičių blaks­tienos vėl atauga ir gydymą tenka kartoti. Elektrokoaguliacija — tai procedūra, kai specialus adatos pavidalo elektrodas įsmeigiamas į blaks­tienos folikulą, elektros srove jis suardomas, blakstiena pašalinama ir neatauga. Chirurginis gydymas — yra daug operacijų, kurios taikomos trichiazei gydyti.

Šioje dalyje nagrinėsime tik dažniausiai pasitaikančias vokų liaukų ligas.1. Išorinis miežis, hordeolum externum, — tai ūmus pūlinis voko kraš­to riebalinės (Zeiss) liaukos ir blakstienos folikulo uždegimas. Sukelia dažniausiai stafilokokas.Klinika: ligoniui skauda tam tikroje voko krašto dalyje, ta vieta paburksta, parausta (XII pav.). Palpuojant vieta skausminga, kieta. Uždegiminis procesas greitai plinta, paburksta ir visas vokas. Po 3—4 dienų tarp blakstienų atsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta, pūliai išteka ir procesas rimsta. Gali užaugti ne vienas, bet keli miežiai, hordeolosis. Prognozė — gera. Galimi recidyvai. Jei miežiai dažnai kartojasi, tai tokį ligonį reikia tirti ar neserga cukralige.Gydymas: sausi šilti kompresai, UAD srovės, tepti 70% spiritu arba Sol. Viridis nitentis spirituosae 1%, lašinti dezinfekuojančius lašus (Sol. Sulfacyli natrii 20%, Sol. Laevomycetini 0,25% ar kitus antibiotikus). Sunkiais atvejais (ypač, kai susiformuoja keli miežiai) — skirti antibio­tikų per os ir injekcijomis į raumenis, gerti sulfanilamidus. Esant dažniems recidyvams — vitaminoterapija, autochemoterapija ir kitas bendras stiprinantis gydymas. Išspausti miežį — griežtai draudžiama, nes gali susifor­muoti akytojo ančio trombozė. Kontraindikuotini drėgni kompresai, nes tuomet uždegiminis procesas išplinta.2. Vidinis miežis, hordeolum internum, — tai kremzlės (Meibomo) liau­kos ir jos aplinkos ūminis pūlinis uždegimas. Sukelia — stafilokokas.Klinika: labai panaši kaip ir išorinio miežio, tik labiau skauda, pro­cesas trunka ilgiau, gali padidėti paausio limfmazgiai, kartais pakyla tempe­ratūra. Miežio vietoje oda yra paburkusi. Paraudusi, junginė raudona, taip pat paburkusi, patinusi. Vėliau pro junginę matyti gelsvi pūliai, kurie dažniausiai pratrūksta pro junginę, rečiau — pro liaukos lataką voko krašte.Gydymas: kaip ir išorinio miežio.3. Šaltas miežis, chalasion, — lėtinis proliferacinis kremzlės (Meibomo) liaukos ir jos aplinkos uždegimas. Etiologija — nežinoma. Šaltas miežis atsiranda užsikimšus ir išsiplėtus kremzlės liaukos latakui ir susidarius granuliaciniam audiniui bei apie jį susiformavus fibrozinei kapsulei.Klinika: pradžia lėta, nėra ūmaus uždegimo reiškinių. Voke atsiran­da standus, su oda nesusijęs pakilimas, oda virš jo paslanki (XIII pav.). Iš junginės pusės matyti pilkšvai rausvas iškilimas. Šaltas miežis gali re­zorbuotis savaime. Kartais jis pratrūksta pro junginę, tuomet matyti raus­vas granuliacinis audinys. Dažniausiai šaltas miežis auga lėtai, bet gali būti net riešuto dydžio.Gydymas: nedidelis šaltas miežis gali pats rezorbuotis. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas — pašalinamas šaltas miežis. Nejautra daroma vietinė, miežis fiksuojamas specialiu pincetu, kuris kartu stabdo ir kraujavimą, tuomet daromas pjūvis junginėje statmenai voko kraštui, miežis išlukštenamas ir pašalinamas su visa kapsule. Voko junginės negalima pjauti lygiagrečiai kraštui, nes taip pažeidžiami kremzlės liaukų latakai. Ertmė prideginama spiritiniu jodo tirpalu. Junginė neužsiuvama. Jei miežis šalinamas per voko odą, tai pjūvis daromas kosmetiškai, lygiag­rečiai voko kraštui ir oda užsiuvama 2—3 mazginėm siūlėm. Pašalinus šaltą miežį, reikia jį ištirti histologiškai, nes tokia pati klinika gali būti ir esant kremzlės liaukos vėžiui (adenocarcinoma). Šaltą miežį galima gydyti ir ilgo veikimo kortikosteroidų vietinėmis injekcijomis.4. Kremzlės liaukų infarktas atsiranda užsikimšus jų latakams. Jis susiformuoja esant lėtiniam konjunktyvitui, po sužeidimų.Klinika: iš junginės pusės matyti balsvai gelsvi grūdeliai. Jie yra kieti kaip akmenukai ir gali brūžuoti junginę bei rageną, sukeldami ligoniui svetimkūnio pojūtį.Gydymas: padarius vietinę nejautrią su Sol. Dicaini 0,25%, infark­tas pašalinamas aštria injekcine adata arba specialiu ietiniu peiliuku.

Vokų navikai gali būti įgimti ir įgyti, gerybiniai ir piktybiniai. Navikai susiformuoja bet kuriame audinyje.Įgimti navikai:

    • Voko dermoidas, cystis dermoides, — gerybi­nis navikas, sudarytas iš odos darinių.
Klinika: jis dažniausiai būna viršutinio voko lateralinėje pusėje. Oda pakilusi, jos spalva nepakitusi, navikas su oda nesuaugęs. Palpuojant užčiuopiamas apvalus, kietas, judrus darinys, kuris gal būti nuo žirnio iki laukinio obuolio dydžio. Diferencijuoti reikia su smegenų dangalų iš­varža —meningoencephalocele. Ji būna medialiniame akies kampe ir yra įgimta smegenų dangalų ir substancijos išvarža pro plyšį tarp kaktikaulio ir akytkaulio. Oda pakilusi, normalios spalvos, išvaržos dydis gali būti kaip ir dermoido. Palpuojant juntama fliuktuacija, kartais užčiuo­piama kojytė, priaugusi prie kaulo. Paspaudus išvaržą, ji sumažėja, kyla intrakranijinis spaudimas, svaigsta galva, ligonį pykina, kartais atsiranda traukulių. Gydymas: chirurginis — reikia pašalinti dermoidą. Meningoencefalocelės gydymas taip pat chirurginis (operuoja neurochirurgai).
    • Pigmentinis apgamasnaevus pigmentosus, — tai įvairaus dydžio pigmentinė dėmė nuo geltonos iki juodos spalvos. Navikas — gerybinis, bet gali ir supiktybėti.
Gydymas: apgamui didėjant — chirurginis, o įtarus, kad supiktybėjo, gydyti ir rentgeno spinduliais.
    • Hemangioma — tai kraujagyslių gerybinis navikas. Gali būti kapiliarinė (paviršutinė, sudaryta iš kapiliarų), kaverninė (giles­nė, sudaryta iš plyšių, užpildytų krauju) ir racemozinė (primenanti vynuogės kekę, sudaryta iš kraujagyslių mazgų) hemangiomos.
Klinika: priklauso nuo naviko sandaros. Kapiliarinė — šviesiai raudo­na, beveik nepakilusi dėmė. Kavernozinė ir racemozinė — rausvai melsvos, pakilusios dėmės. Abiejų tipų navikai gali būti giliai vokuose ir pasiekti akiduobę. Gydymas: paviršutinė hemangioma gydoma diatermokoaguliacija, gili radikaliai šalinama chirurgiškai, nes, likus hemangiomos daliai, ji gali vėl pradėti augti.Įgyti vokų navikai. Jie būna gerybiniai ir piktybiniai.1. Gerybiniai navikai:
    • Karpaverruca, būna dažniausiai voko krašte, gali būti plokščia ar pakilusi, paviršius grublėtas, pigmentacijos intensyvumas įvairus. Gali supiktybėti.
Gydymas: pašalinti, kriodestrukcija arba diatermokoaguliacija.
    • Odos ragascornu cutaneum, — aštrus, kietas, suragėjęs darinys.
Gydymas: pašalinti ragą.
    • Ksantelazmaxanthelasma, — dažniausia lokalizacija — abiejų vokų medialinės dalys. Matyti pakilęs gelsvas darinys. Dažniausiai būna vyresnėms moterims ir susijęs su cholesterino apykaitos sutrikimu. Gali atsirasti ir dėl cukraligės, geltos, antinksčių nepakankamumo. Nors ksan­telazma priskiriama prie navikų, bet ji labiau primena distrofinius pakiti­mus.
Gydymas: dieta, bendros ligos gydymas, esant didelei ksantelazmai — pašalinti chirurgiškai.2. Piktybiniai navikai:Dažniausiai pasitaiko vokų odos vėžys, carcinoma, ir labai retai vokų liaukų vėžys, adenocarcinoma, bei jungiamojo audinio vėžys, sarcoma.
  • Vokų odos vėžys gali formuotis iš bazalinių ląstelių, basalioma, ir rečiau iš epitelio, epithelioma. Bazalioma dažniausiai būna apatinio voko medialinėje dalyje. Iš pradžių atsiranda nedidelis iškilimas, kurio paviršius išopėja, pasidengia šašu, kuriam nukritus opos gali nebūti. Vėliau vyksta infiltracinis augi­mas, apie auglį susidaro volelis, jo centre — įdubimas. Išopėjimas kartojasi navikas auga lėtai ir plinta į gretimas sritis.
  • Epitelioma — auga greičiau. Skiriamos dvi formos: mazginė ir opinė. Voko krašte atsiranda nedidelis vaško spalvos iškilimas, vėliau — gilios opos. Navikas plinta į junginę, akiduobę, prienosinius ančius, metastazuoja į sritinius limfmazgius.
  • Liaukų vėžys (adenocarcinoma) būna retai, formuojasi dažniau­siai iš kremzlės (Meibomo) liaukų ir iš pradžių kliniškai nesiskiria nuo šal­to miežio. Vėliau navikas plinta į odą ir junginę, suardo visą voką. Navi­kas pradinėse stadijose supainiojamas su šaltu miežiu.
  • Sarkoma — vokuose būna labai retai. Auga iš pigmentinių apga­mų, raumenų, kremzlės, junginės. Iš pradžių atsiranda kietas arba minkš­tas mazgas, nesuaugęs su oda, vėliau greitai plinta į visą voką, akies obuolį, akiduobę. Navikas labai piktybiškas, auga greitai.
Gydymas: radikaliai pašalinti naviką ir atlikti voko plastiką, ir rečiau taikoma trumpažidininė rentgenoterapija, nes ji sukelia sunkių komplikacijų (kataraktą ir kt.). Sarkomą gydyti sunkiau. Jei nepadeda rentgenoterapija, tai daroma orbitos ekzenteracija (pašalinami vokai, akies obuolys ir akiduo­bės audiniai), o vėliau taikoma rentgenoterapija ir chemoterapija.

Vokai — svarbi akies obuolio apsauginio aparato dalis. Vokai sudaryti iš daugelio labai skirtingų darinių (odos, paodžio, kremzlės, liaukų, jungi­nės, raumenų, kraujagyslių, nervų ir kt.), todėl ir vokų ligos gali būti labai įvairios. Be to, vokuose gali būti ir kitų ligų simptomų.Vokų paburkimasVokų paburkimas, oedema palpebrae, dažnai gali būti tiek vietinių, tiek kitų ligų simptomas. Ši patologija ligonį išgąsdina labiau negu pagrindinė li­ga, ir jis dažniausiai kreipiasi į akių ligų gydytoją. Visus vokų paburkimus galima suskirstyti į dvi grupes: uždegiminiai ir neuždegiminiai paburkimai.Uždegiminiai vokų paburkimai būna sergant uždegiminėmis ligomis:

  • vokų (miežiu, abscesu, rože ir kt.);
  • ašarų aparato (ašarų liaukos, ašarų maišelio ūminiu uždegimu);
  • junginės (gonorėjiniu, difteriniu konjuaktyvitais ir kt.);
  • akies obuolio (panoftalmitu ir kt.);
  • aki­duobės (flegmona, tenonitu, periostitu ir kt.);
  • nosies pridėtinių daubų ūmiais uždegimais;
  • artimų vokams veido sričių uždegimu.
Klinika: vokai paburkę, paraudę, skausmingi, kieti. Gali pakilti kūno  temperatūra.Neuždegiminiai vokų paburkimai:
  • Stazinis paburkimas atsiranda sutrikus kraujo nutekėjimui vokų ir akiduobės venose arba atsiradus kliūčių limfai nutekėti iš vokų. Vokų veninė kraujotaka sutrinka, kai ilgai trunka ryškus blefarospazmas, o akiduobės — esant akytojo ančio trombozei. Nuolat paburkę vie­nos akies vokai ar vienas vokas gali būti dėl limfostazės, kai atsiranda randai vokuose arba žmogus suserga lėtinėmis prienosinių ertmių li­gomis.Klinika: vokai paburkę, jų oda melsva, venos vingiuotos, stipriai išsiplėtusios.
  • Neuždegiminis vokų paburkimas gali atsirasti sergant kito­mis ligomis (inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos, miksedema, trichine­lioze).Klinika: vokai paburkę, minkšti, oda melsva, neskausminga, vokų plyšys susiaurėjęs. Recidyvuojantis vokų paburkimas būdingas trichine­liozei.
  • Angioneurozinis vokų paburkimas (oedema Quincke) — tai alerginės kilmės patologija, susijusi su kraujagyslių sienelės vegeta­cinės inervacijos ir pralaidumo sutrikimu. Alergenai gali būti labai įvai­rūs: maisto produktai (kiaušiniai, pienas, šokoladas, žemuogės ir kt.), gėlės ir kt. Dažnai alergija būna moterims mėnesinių metu.Klinika: paburkimas atsiranda staiga, dažniausiai vienoje pusėje (viršutinis vokas). Ligoniui neskauda ir neniežti. Vokas kietas. Paburki­mas visiškai išnyksta ir negydomas.
  • Alerginis dermatitas (vokų odos toksidermija). Etiologija: medikamentai (atropinas, antibiotikai, sulfanilamidai, etilmorfinas, vitaminų lašai ir kt.), cheminės medžiagos, arba kosmetiniai dažai.Klinika: vokų oda paraudusi, niežti, vokai paburkę, odoje atsiranda smulkių pūslelių, kurioms trūkus išsiskirią serozinis skystis, vokai pasi­daro drėgni.

Voko įvirtimas į vidų, entropion. Tai anomalija, kai voko kraštas atgręžtas į akies obuolio pusę.Klinika: blakstienos liečia ragena ir gali atsirasti ragenoj erozijos ar opos. Akis ašaroja, bijo šviesos. Voko įvirtimas į vidų gali būti dvejopas:

    • Entropion spasticum — atsiranda dėl m. orbicularis oculi palpebralinės dalies spazmo. Tai gali atsitikti esant blefarospazmui (pavyzdžiui, dėl keratito). Vokas įvirsta dažniausiai seniems žmonėms, nes akies obuolys yra giliai ir apatinis vokas neturi geros atramos iš užpakalinės pusės, senų žmonių oda suglebusi, raukšlėta, nestandi. Vokas spastiškai gali įvirsti ir po akies obuolio operacijų, kai akis būna truputį ilgiau užrišta.
Gydymas: svarbiausia pašalinti priežastį. Nedidelį įvirtimą galima pašalinti atitraukus apatinį voką ir prilipdžius lipniojo pleistro juostelėmis. Sunkesniais atvejais — gydoma chirurgiškai (odos juostelė apatiniame voke išpjaunama arba m. orbicularis oculi perpjaunama statmenai skai­dulų lateraliniame akies kampe).
    • Entropion cicatriceum — atsiranda dėl randų junginėje ir kremzlėje, kurie įverčia voko kraštą į vidų (nudegus, sužeidus, susirgus trachoma difteriniu konjunktyvitu ir kt.). Dažnai būna ir trichiazė.
Gydymas: tik chirurginis. Daromos plastinės operacijos, kurių tiks­las — ištaisyti kremzlės deformacijas ir pailginti junginės bei kremzlės sluoksnį.Voko išvirtimas į išorę, ectropion, — tai anomalija, kai voko kraštas neprisiglaudžia prie akies obuolio. Išvirtimo laipsnis gali būti labai įvairus: nedidelis — kai užpakalinė briauna nesiekia akies obuolio, didelis — kai visa junginė atgręžta į išorę, o blakstienos siekia akiduobės kraštą.Klinika: ašarinės akutės nesiekia ašarų ežero, akys ašaroja, voko oda macruota. Išvirtusi junginė labai paraudusi, sustorėjusi. Apatinėje rage­nos dalyje (jos nedengia vokas) gali atsirasti uždegimas.Etiologija. Vokas išvirsta dėl kelių priežasčių:
  • Ectropion spasticum — būna vaikams sergant ūmiu konjunktyvitu. Vokų kraštas pastumtas į priekį, oda elastinga, patraukta akiduobės link.
  • Ectropion paralyticum — būna veidinio nervo paralyžiaus atveju (pažei­sta m. orbicularis oculi funkcija). Vokas neprispaustas prie akies obuolio.
  • Ectropion senile — atsiranda seniems žmonėms, sumažėjus voko odos elastingumui ir esant m. orbicularis oculi atrofijai.
  • Ectropion cicatriceum — voko odoje susidaro randai, kurie atitrau­kia voką nuo akies obuolio. Randai atsiranda pažeidus voką mechaniškai, nudegus, sergant tuberkulioze.
Vokų padėties pakitimams taip pat priklauso tokia akių būsena, kai suauga vokų kraštai, ankyloblepharon, ir voko bei akies junginė, symblepharon. Dažniausiai tai atsitinka nusideginus.Gydymas: priklauso nuo priežasties, bet dažniausiai — chirurginis. Operacijos tipas priklauso nuo voko išvirtimo laipsnio. Ankiloblefaronas ir ryškus simblefaronas gydomas taip pat chirurgiškai.

Vokų abscesą dažniausiai sukelia pūlinė infekcija.Klinika: procesas prasideda staiga, vokas yra infiltruotas, paburkęs, paraudęs (IX pav.), skausmingas, vokų plyšys užsidaręs. Vėliau gali atsi­rasti fliuktuacija, o nekrozavusis odai abscesas pratrūksta, pūliai išteka, uždegiminis procesas nurimsta.Gydymas: infiltracijos stadijoje — sausi šilti kompresai, UAD, soluksas. Rekomenduojama leisti antibiotikus į raumenis ir vietiškai, gerti sulfanilamidus. Esant fliuktuacijai — incizija lygiagrečiai voko kraštui, drenuoti, dėti tvarstį su hipertoniniais tirpalais.

Vokų raumenys — tai judinamasis vokų aparatas, kuris susideda iš šių raumenų ir nervų: žiedinio akies raumens, m. orbicularis oculi, inervuojamo veidinio nervo, n. facialis, viršutinio voko keliamojo raumens, m. levator palpebrae superioris, akies judinamojo nervo, n. oculamotorius, voko kremzlės viršutinio ir apatinio raumens, m. tarsalis superior et inferior, simpatinio nervo, n. sympathicus.

    • Vokų mėšlungis, musculus orbicularis oculi spazmas, blepharospasmus, būna:
      1. kloninis;
      2. toninis.
      1. Klotimis blefarospazmas gali pasireikšti:
      • vokų virpėji­mu, tremor. Ligonis junta voke nemalonų virpėjimą, kuris priklauso nuo kai kurių raumens skaidulų susitraukinėjimo. Virpėjimas kartojasi prie­puoliais. Dažniausiai būna pavargus, po psichinių traumų ar šiaip ner­vingiems asmenims.
      • dažnas mirksėjimas, nictitatio. Būdingas vaikams po konjunktyvito, ypač sergantiems anemija ir neurozėmis. Gali būti ir vyresnio am­žiaus neurasteniškiems žmonėms (dažnai trūkčioja ir gretimi veido raumenys).
      Gydymas: šalinti priežastį. Vaikams gali praeiti negydomas.2. Toninis blefarospazmas gali būti:
          1. refleksinis,
          2. savaiminis (esencialinis),
        3. simptominis.
      2.1. Refleksinis blefarospazmas — nuolatinis, trunka ilgai, atsi­randa dirginant akies obuolio priekinę atkarpą, n. trigeminus. Klinika: akis užmerkta, vokai paburkę, vokas gali būti išvirtęs ar įvirtęs. Atsiranda dėl keratito (ypač skrofuliozinio), elektros oftalmijos, junginės ir ragenos svetimkūnių. Rečiau — sergant sinusitu, nosies poli­pais, tonzilitu, dantų kariesu (priepuoliai kartojasi).2.2. Savaiminis (esencialinis) blefarospazmas su akių ligomis nesu­sijęs. Dažniausiai pasitaiko isterinis ir senatvinis blefarospazmas.2.3. Simptominis blefarospazmas būna sergant galvos smegenų ir ausų ligomis, kai pažeidžiamas veidinio nervo branduolys ar žievės centrai. Tuomet po spazmo gali prasidėti paralyžius.Gydymas: reikia šalinti refleksinį ir simptominį blefarospazmą sukėlusią priežastį. Savaiminis  blefarospazmas gydomas sedatyviniais preparatais, hipnoze. Senatvinio blefarospazmo gydymas dažniausiai būna neefektyvus. Sunkiais atvejais taikomas chirurginis gydymas — lateralinė kantotomija (susilpninamas m. orbicularis oculi veikimas).
    • Žiedinis akies raumuo, musculus orbicularis oculi, paralyžiuojamas pažeidus veidinio nervo branduolius arba periferinį nervą.
Etiologija: otitas, pūlinis mastoiditas, kaukolės pagrindo lūžis, intrakranijinis navikas, po galvos smegenų operacijų, po ausies radikalių operacijų, sergant reumatu ir kt. Klinika: vokų plyšys platus, akis negali užsimerkti — kiškio akis, lagophthalmus, apatinis vokas išvirtęs, ragenos apatinėje dalyje — uždegi­mas, — keratitis e lagophthalmo, veidas asimetriškas, nosies ir lūpos raukšlė išlyginta. Lagoftalmas gali susiformuoti ne tik dėl paralyžiaus, bet ir dėl kitų priežasčių (pvz., trumpų vokų, randų, egzoftalmo). Gydymas: paralyžinio lagoftalmo gydymas — neurologinis. Jeigu pažeista ragena, nakčiai užtepami tepalai, kurie saugo akį, kad ji neišdžiūtų. Sunkiais atvejais bet kokios kilmės lagoftalmo gydymas yra chirurginis — lateralinė blefarorafija arba tarzorafija.
  • Viršutinio voko keliamojo raumens, musculus levator palpebrae superioris, patologija. Spazmo dažniausiai nebūna, o raumens paralyžius ar kitos kilmės sutrikimai pasitaiko dažnai. Raumens hipofunkcija (arba afunkcija) pasireiškia viršutinio voko nusileidimu, ptosis palpebrae superioris (65 pav.).Ptozė gali būti įgimta ir įgyta, vienpusė arba abipusė, neurogeninė ir miogeninė.
    • Įgimta ptozė dažniausiai abipusė ir priklauso nuo m. levator palpebrae superioris ar n. oculomotorius sklaidos anomalijų. Dažnai kartu būna ir kitų įgimtų akių ydų, epicanthus, microblepharia bei kt.
    • Įgyta miogeninė ptozė susiformuoja dėl m. levator palpebrae su­perioris traumų (tarp jų ir operacinių), po uždegimo, navikų ir kt.
    • Įgyta neurogeninė ptozė atsiranda dėl šių priežasčių:
      • n. ocu­lomotorius paralyžiaus sergant centrinės nervų sistemos ligomis (navikais, abscesu, meningitu, išsėtine skleroze, tabes dorsalis, infekcinėmis galvos smegenų ligomis ir kt.) arba esant akiduobės patologijai fissura orbitalis superior srityje;
      • simpatinio nervo, inervuojančio m. tarsalis, patologijos (kaklo traumos, aneurizmos, navikų, strumos ir kt.).
      Klinika: voko nusileidimo laipsnis gali būti labai įvairus — nuo vos pastebimo iki visiško (akis užmerkta, žmogus atsimerkti negali). Li­gonis, sergantis sunkia ptozės forma, norėdamas atsimerkti, suraukia kak­tą. Susitraukus kaktos raumeniui, vokas gali truputį pakilti. Ligonis pa­kelia, galvą kad galėtų matyti. Jei ptozė susiformavo pažeidus kaklo simpa­tinį nervą, bus Hornerio sindromas — ptozė, miozė, enoftalmas. Gydymas: nedidelės ptozės gydyti nereikia. Esant didelei ptozei — gydoma chirurgiškai: trumpinamas m. levatoris, palpebrae superior, šis rau­muo pritvirtinamas prie m. rectus superior arba daromos specialios siūlės viršutiniame voke.
    • Synkinesia Marcus-Gunn — retas įgimtas vienpusės ptozės atvejis, kai kramtant ar išsižiojus vokas visiškai pasikelia. Manoma, kad šio reiš­kinio etiologija yra ydinga raumenų inervacija.
 

  • Blepharophimosis — vokų plyšys siauras ir trumpas.
  • Microblepharon — trumpi vokai vertikaliame meridiane, akis negali užsimerkti.
  • Ankyloblepharon — suaugę vokų kraštai (dažniausiai atskirais saitais — ankyloblepharon filiforme).
Gydymas: chirurginis.
  • Coloboma — trikampio formos voko defektas (dažniausiai viršutinio voko viduryje). Trikampio pagrindas būna laisvajame voko krašte. Dide­lės kolobomos gydomos chirurgiškai.
  • Epicanthus — pusmėnulio pavidalo odos klostė medialiniame abiejų akių kampe. Dažnai būna kartu su voko ptoze (65 pav.) ir kitais sklaidos trūkumais.
Gydymas: chirurginis.
  • Ablepharia — nėra vokų, vokų plyšio, junginės maišelio. Po oda ga­lima užčiuopti akies obuolį, tačiau ir jis nesusiformavęs — nėra ragenos. Akies obuolio neišsivystymas vadinamas cryptophthalmus. Taigi ablefarija būna kartu su kriptoftalmu ir gali būti vienpusė ar abipusė.
Gydymas: chirurginis gydymas neefektyvus.

2014 © Akių klinika „Lirema“

Registracija vizitui

captcha
×

Klausimas specialistui

captcha
×

Sveikatos anketa

Gyvenamasis adresas

Medicininė informacija

Prašome trumpai apibūdinkite savo sveikatos būklę.

Ar naudojatės akiniais / kontaktiniais lęšiais? *
 Akiniais Kontaktiniais lęšiais Nesinaudoju
Ar žinote savo akinių ir/ar kontaktinių lęšių stiprumą dioptrijomis, kitus recepto duomenis? *
Ar šiuo metu naudojate bet-kokius vaistus, tabletes, lašus? *
Ar esate turėję operacijų, kokių? *
Alergijos / kiti svarbūs medicininiai faktai *
Dėl kokios priežasties kreipiatės į akių gydytoją? *

Gydytojo konsultacija

Išanalizavus Jūsų anketos duomenis suteiksime preliminarią informaciją apie Jūsų akių sveikatos būklę. Jei pageidaujate tikslaus įvertinimo, kviečiame apsilankyti.

Pageidaujama konsultacijos data
Pageidaujama operacijos data

Vizito metu užtruksite apie valandą. Prireikus plėsime vyzdžius, todėl iki vakaro negalėsite vairuoti, skaityti.

Pastabos / pageidavimai / komentarai
captcha
×